Japoniškas sodas

Kas yra japoniškas sodas

Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE), japoniškieji sodai Japonijoje plito VII–XIX amžiais. Juos stipriai paveikė Kinijos sodų menas, atkeliavęs kartu su budizmu.

VLE išskiria du pagrindinius tipus: kalvotuosius ir plokščiuosius. Kalvotuosiuose soduose yra tvenkiniai ir kalvos, kai kurios primena Fudži kalno formas. Plokštieji sodai imituoja jūrų ir upių paviršių, salas ir krantus. Savitas plokščiojo sodo variantas yra smėlio ir akmenų sodas, meditacijos sodas, dažniausiai įrengiamas dzen vienuolynuose: aptvertas sugrėbstyto balto smėlio plotas su akmenų grupėmis. Arbatos sodas, susijęs su arbatos meistru Sen no Rikiu, dalijamas į vidinę, privačią, ir išorinę, svečiams skirtą, dalį. Jame būna akmenų takeliai ir akmens žibintai.

Aukso amžiumi VLE vadina Muromačio laikotarpį (1333–1568). Vienas seniausių išlikusių „tyrosios žemės“ sodų yra Saihodži Kiote, įrengtas 1334 metais, o garsusis Rioandži smėlio ir akmenų sodas įkurtas apie 1473 metus. Edo laikotarpiu (1600–1868) skirtingi sodų tipai susiliejo, o augmenijos soduose padaugėjo.

Penki principai: akmuo, vanduo, žvyras, samanos, asimetrija

Akmuo. Irmelinn Hermansson baigiamajame darbe Švedijos žemės ūkio mokslų universitete (SLU) akmenis vadina sodo griaučiais, todėl jie statomi pirmiausia. Trys akmenys dažnai sudaro trejetą, simbolizuojantį dangų, žemę ir žmogų. Akmenys dažniausiai įkasami maždaug trečdaliu, kad atrodytų stovintys čia seniai, o geriausiai tinka tamsūs, apsitrynę akmenys. Ji rinkosi vietinį pilką granitą.

Vanduo. Tvenkiniai, šuliniai ir vandens įrenginiai būna daugelio tipų soduose. Jei vietos ar galimybių tvenkiniui nėra, vandenį perteikia žvyras.

Žvyras. Baltas žvyras vaizduoja vandenį, o žiedai, išgrėbti aplink akmenis, primena bangeles ežere. Vašingtono valstijos universiteto specialistė Kathy Wolfe rašo, kad sugrėbtas žvyras simbolizuoja kaitą ir laikinumą, o dirbti su juo lengviau nei su smėliu.

Samanos. Japonijos drėgname klimate samanos klesti. Vilniaus universiteto Botanikos sodo japoniškame sode jos auginamos stačiuose šiauriniuose šlaituose. K. Wolfe mažame sode siūlo akmenis išdėlioti vingiu ir apsupti juos samanas primenančiu žemaūgiu augalu.

Asimetrija. „Siekite asimetrijos“, rašo K. Wolfe. Akmenys ir augalai grupuojami nelyginiais skaičiais. I. Hermansson pažymi, kad ypač reikšmingi buvo skaičiai trys, penki ir septyni, o dzen soduose vengta ašių, linijų ir eilių. Todėl dažnai sodinami netaisyklingos formos medžiai, pavyzdžiui, delniniai klevai ir pušys.

Dar du dalykai sujungia visa tai. Sodas aptveriamas, kad aplinka neblaškytų, o tušti plotai laikomi tokiais pat svarbiais kaip apsodinti. K. Wolfe pataria laikytis paprastumo ir vengti per daug puošmenų.

Kokie augalai ištvers Lietuvos žiemą

Japoniško sodo nuotaiką galima perteikti ir ištvermingesniais augalais. Taip padarė I. Hermansson, kurdama japonišką sodą Švedijoje: ji rinkosi tik rūšis, tinkančias bent 4 Švedijos augimo zonai, o japoniškus augalus pakeitė vietiniais.

Japonines pušis ji pakeitė paprastąja pušimi, kurią reikia formuoti. Delninį klevą ji pakeitė totoriniu klevu 'Falun E', kuris rudenį nusidažo raudonai. Japonines slyvas ir vyšnias atstojo bevaisė trešnė 'Plena' su baltais pilnaviduriais žiedais: vaisių nėra, todėl jie nekrenta ant žvyro. Šermukšnis 'Carmencita' duoda oranžinių rudens lapų ir raudonų uogų, todėl jį sodino vejoje, kad uogos nekristų ant žvyro.

Delninis klevas pagal Britų karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) skalę turi H6 ištvermę, tai yra ištveria apie –15...–20 °C. Jam reikia užuovėjos, drėgnos, bet laidžios rūgščios ar neutralios dirvos. Lapų spalva gražiausia pusšešėlyje, o sausoje dirvoje ar vėjyje lapai apdega. Atminkite, kad Lietuvoje žiemos skiriasi: VLE duomenimis, dienų, kai temperatūra nukrenta iki –10 °C ir žemiau, pajūryje vidutiniškai būna 12–13, o šiaurėje ir rytuose 24–25. Todėl rytų ir šiaurės Lietuvoje delninį klevą sodinkite ypač gerai apsaugotoje vietoje.

Rododendrai Lietuvoje auga gerai. VU Botanikos sode auginama 120 rododendrų rūšių, iš jų daugiau nei pusė kilusios iš Kinijos ir Japonijos, o japoniškame sode auga 40 japoniškų azalijų veislių. Kaip juos prižiūrėti, rasite puslapyje kaip auginti rododendrus.

Visžaliai augalai VLE minimi kaip būdingi japoniškiems sodams. Vakarinė tuja atspari šalčiui, o veislė 'Little Gem' dar ir nereikli šviesai. Apie jos auginimą skaitykite puslapyje kaip auginti tujas.

Japoniški sodai Lietuvoje: ką pamatyti

VU Botanikos sodas. Čia 0,5 ha plote kuriamas Edo laikotarpio japoniškas pasivaikščiojimų sodas. 2004–2007 metais į jį atvežta 500 tonų lauko riedulių, o 2010 metais pradėta sodinti. Statūs šlaitai apsodinti klevais ir kitais augalais, šiauriniuose šlaituose auginamos samanos. Rododendrai žydi nuo balandžio, gausiausiai gegužės pabaigoje–birželio pradžioje.

Vilniaus japoniškas sodas Linkmenų gatvėje. Beveik 5 ha plote yra tvenkinys, nedidelis krioklys, iš akmenukų suformuota sausa upelio vaga ir tilteliai. Pasak „Vilniaus miesto parkų“ vyriausiosios miesto sodininkės Vaivos Marozienės, sodas suplanuotas taip, kad žydėjimo kulminacija būtų pavasarį. Tada palei sausą vagą žydi ylalapiai flioksai, rododendrai ir alyvos. Nuo birželio pražysta bijūnai, vilkdalgiai ir miškinės lelijos, vasarą sodas nurimsta ir galima stebėti augalų tekstūras, o rudenį nusidažo slyvų, obelų ir kitų medžių lapai. Sodą patariama apeiti pagal laikrodžio rodyklę.

Toks sezonų planas tinka ir namų sodui: pavasario žydėjimas, ramios vasaros tekstūros ir rudens spalvos. Daugiau apie daugiamečius augalus rasite puslapyje daugiametės gėlės.

Japoniškas sodas mažame kieme

Japoniško sodo nereikia matuoti hektarais. Užtenka kampo prie terasos ar tarpo tarp namo ir tvoros.

Akmenų vingis. K. Wolfe mažam plotui siūlo akmenis išdėlioti vingiu ir apsupti juos samanas primenančiu žemaūgiu augalu. Takelį veskite taip, kad jis pasuktų už kampo ir baigtųsi prie tvoros ar ribos. Tada atrodo, kad sodas tęsiasi toliau.

Septyni akmenys ir žvyras. I. Hermansson prie sode buvusių akmenų pridėjo keturis naujus, iš viso jų septyni: trys nauji sudaro trejetą, ketvirtas stovi atskirai. Aplink baltas žvyras su tiesiomis linijomis ir žiedais aplink akmenis, kai kurie plotai palikti negrėbti. Sodą supo 2 m aukščio balta lentų tvora ir kirpta eglių gyvatvorė.

Pasiskolintas vaizdas. Japonų sodininkai į sodo vaizdą įtraukia tolimą kraštovaizdį. I. Hermansson pastebi, kad didingų kalnų vaizdų Švedijoje retai būna, todėl ji į sodą „įsileido“ tik dalį vaizdo. Galbūt jūsų kieme tai bus kaimyno medžio laja ar tolimas miško kraštas.

Mažiau augalų. K. Wolfe pataria laikytis paprastumo, todėl vienas formuotas medelis, kelios azalijos ir žemaūgių augalų kilimas čia tinka labiau nei dešimtys rūšių. Jei norite gėlyno šalia, kaip jį suplanuoti, rasite puslapyje gėlynas.

Priežiūra per metus

Žvyro grėbimas. Tradiciniai japoniški sodai grėbiami labai dažnai. I. Hermansson daugelį tradicinių raštų laiko per sudėtingais Švedijos sodininkams, todėl siūlo paprastus raštus: tiesias linijas ir žiedus aplink akmenis.

Takelis. I. Hermansson pastebi, kad tradiciniame sode lankytojo kelią ir tai, ką jis mato, lemia pėdakmeniai. Jos projekte pėdakmenių takelis vingiuoja nuo galinių namo durų iki pašiūrės verandos.

Pušų formavimas. Pušis reikia stipriai ir nuolat genėti, kad išlaikytų formą ir dydį. I. Hermansson pabrėžia, kad tai nemažai darbo.

Lapai ir vaisiai ant žvyro. Medžius rinkitės taip, kad ant žvyro kristų kuo mažiau šiukšlių: bevaisius ar sodinkite vejoje, toliau nuo žvyro. Rudenį nugrėbkite nukritusius lapus.

Klevų apsauga. Delninį klevą laikykite užuovėjoje ir neleiskite dirvai perdžiūti, nes sausoje dirvoje ir vėjyje jo lapai apdega.

Sodas visiems metų laikams. K. Wolfe pataria augalus rinkti pagal lapų spalvą, žievę, stiebus ir šakų formą, kad sodas būtų gražus ištisus metus. VLE japoniškų sodų augalais nurodo visžalius augalus, o medžius ir krūmus siūlo rinktis pagal žydėjimo laiką ir spalvą. Kaip formuoti tujas, rasite puslapyje tujų genėjimas.