Kriaušių veislės

Kiek kriaušių veislių yra ir kaip jos skirstomos

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) rašo, kad pasaulyje yra apie 5000 kriaušių veislių, o Lietuvoje apie 300. Jos kilusios iš miškinės, usūrinės, kaukazinės ir kitų kriaušės rūšių. Sode dažniausiai auginama paprastoji kriaušė (*Pyrus communis*) ir įvairios jos veislės. Rečiau auginamos mišrioji, usūrinė ir japoninė kriaušės.

Pagal vaisių skynimo ir vartojimo laiką kriaušių veislės skirstomos į vasarines, rudenines ir žiemines. Nuo to priklauso, kada skinsite ir kiek laiko vaisius galėsite laikyti. Vasarinės noksta rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje, o rudeninės rugsėjo viduryje ar pabaigoje, kai kurios spalio pradžioje.

Lietuvoje kultūrinės kriaušės selekcionuojamos, o iš kitų šalių atvežtos veislės tiriamos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute. Daug lietuviškų veislių vardų prasideda raidėmis „Al“: 'Alka', 'Alsa', 'Alnora', 'Aluona'. Visas jas sukūrė agronomas Algirdas Lukoševičius, kuris instituto sode dirbo nuo 1961 iki 2002 metų.

Vasarinės kriaušių veislės

VLE tarp Lietuvoje auginamų vasarinių veislių mini 'Alka', 'Alva', 'Jūratė', 'Kliapo mėgstamoji', 'Krėva', 'Mlijevskaja ranniaja', 'Nova', 'Vandenė' ir 'Vasarinė sviestinė'. Pastaroji yra lietuvių liaudies selekcijos veislė.

'Alka' sukurta Lietuvoje ir rajonuota 1984 metais. Vaisiai didesni už vidutinius, 110–160 g, žalsvai geltoni su rusvais dryželiais, saldūs, sultingi, pusiau sviestiško minkštimo. Noksta rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje ir išsilaiko 12–15 dienų. Veislė atspari rauplėms, bet žiemą ištveria tik vidutiniškai, pražysta anksti ir dera pramečiui. Derėti pradeda po 6 metų.

'Jūratė' sukurta Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, rajonuota 1992 metais. Noksta rugsėjo pradžioje, šviežius vaisius galima laikyti apie 15 dienų. Vaisiai 120–135 g, geltoni su žalsvu atspalviu, sultingi ir aromatingi. Medžiai žiemą ištvermingi, vaisiai atsparūs rauplėms. Derėti pradeda po 4–6 metų, vienais metais dera gausiai, kitais mažiau. Žydi vėlai, nors yra vasarinė.

'Vandenė' Lietuvoje buvo rajonuota 1958–1998 metais. Ji noksta rugpjūčio antroje pusėje ir greitai pernoksta, todėl skinkite laiku. Vaisiai nedideli, 70–76 g, labai sultingi. Medžiai ištvermingi žiemą, vaisiai atsparūs rauplėms ir rudajam puviniui. Derėti pradeda po 6–7 metų, dera gausiai, bet pramečiuoja.

'Lyvų berė' VLE vadinama ankstyva vasarine liaudies selekcijos veisle, manoma, kilusia iš Baltijos šalių. Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo rajonuota ir Lietuvoje plačiai paplitusi. Noksta anksčiausiai iš čia aprašytų, rugpjūčio pradžioje, bet ne vienu metu. Vaisiai smulkūs, 55–65 g, vežti netinka, o dideliu derlingumu veislė nepasižymi. Žydi anksti.

Rudeninės kriaušių veislės

VLE tarp rudeninių veislių mini 'Alsa', 'Alnora', 'Aluona', 'Alvita', 'Conference', 'Gaisra', 'Liepona', 'Lukna', 'Mramornaja' ir 'Patten'.

'Alsa' sukurta Lietuvoje ir rajonuota 1997 metais. Tai stambiausių vaisių veislė šioje lentelėje: 200–250 g, aromatingi, vienodi, plačiai kūgiški, savito prieskonio. Noksta rugsėjo pabaigoje. Žiemą ištveria gerai, vaisiai atsparūs rauplėms ir rudajam vaisių puviniui. Derėti pradeda 5–6 metais ir dera kasmet. Žydi palyginti vėlai.

'Liepona' sukurta Lietuvoje kryžminant 'Kliapo mėgstamosios' sėjinuką ir 'Espereno sviestinę', rajonuota 2004 metais. Vaisiai dideli, apie 185 g, geltoni su ryškiai raudonu skaistalu, noksta rugsėjo viduryje ir išsilaiko apie 30 dienų. Medžiai žiemą ištvermingi, vaisiai atsparūs rauplėms. Dera kasmet, pradeda po 5 metų, žydi anksti.

'Mramornaja' sukurta Rusijoje, Lietuvoje rajonuota 1997 metais. Vaisiai 170–215 g, noksta rugsėjo antroje pusėje. Medžiai ištvermingi žiemą, veislė atspari rauplėms, dera kasmet. Žydi vėlai.

'Patten' sukurta JAV, Lietuvoje rajonuota 1995 metais. Vaisiai dideli, 150–200 g, kreminio, tirpstančio minkštimo. Skinami rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, o valgyti juos galima iki gruodžio pabaigos. Tai ilgiausiai valgoma veislė iš čia aprašytų. Žydi vėlai, žiemą pakankamai ištverminga. VLE ją vadina iš dalies savidulke, bet jai vis tiek reikia kitos veislės apdulkintojos.

'Conference' sukurta Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje rajonuota 2001 metais. Vaisiai buteliškos formos, 100–150 g, saldūs. Ji pradeda derėti anksčiausiai, po 3–4 metų, dera kasmet ir gausiai, atspari rauplėms, žydi palyginti vėlai. Tačiau VLE ją vadina neištverminga žiemą, todėl šaltesnėse vietose ji rizikinga.

'Grumkoverio sviestinė' yra vėlyva rudeninė veislė, sukurta Vokietijoje ir Lietuvoje auginama nuo seno. Ji noksta vėliausiai, spalio viduryje, o vaisius galima valgyti iki gruodžio pradžios. Bet ji neatspari rauplėms, o žiemą ištveria vidutiniškai. Derėti pradeda apie 6 metus, dera gausiai, bet pramečiuoja. Žydi vėlai.

Vėlyvos rudens veislės: ką rodo tyrimas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkės Jaunė Blažytė ir Nijolė Vaitkevičienė 2021 metais tyrė keturias vėlyvas rudenines kriaušių veisles, augintas prekiniame sode Joniškio rajone: 'Alna', 'Ksena', 'Aleksandr Lucas' ir 'Beloruskaja pozdniaja'. Vaisiai buvo skinti rugsėjo pabaigoje ir laikyti 5–6 °C temperatūroje.

Tyrimas nevertino ištvermės ar atsparumo ligoms, o tyrė vaisių sudėtį. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų rasta 'Alna' minkštime, 14,25 %. Daugiausia vitamino C, fenolinių junginių ir ląstelienos buvo vaisių luobelėje, o ne minkštime. Taigi su žievele suvalgysite daugiau šių medžiagų.

Atsparumas ligoms ir žiemai

VLE nurodo, kad dažniausios kriaušių ligos yra rauplės, rūdys, miltligė, bakterinė degligė ir rudasis vaisių puvinys. Veislės pasirinkimas yra pigiausia apsauga nuo rauplių: dauguma lentelėje esančių veislių joms atsparios, o 'Grumkoverio sviestinė' ne. Atsparumo rūdims ir kitoms ligoms veislių aprašymai nemini. Plačiau apie ligas ir jų požymius rašome straipsnyje apie kriaušių ligas. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Žiemos ištvermė skiriasi labai. Ištvermingomis VLE vadina 'Jūratė', 'Liepona', 'Mramornaja' ir 'Vandenė', gerai ištveria 'Alsa'. Vidutiniškai ištveria 'Alka' ir 'Grumkoverio sviestinė', o 'Conference' neištverminga. Iš rūšių labai ištvermingos usūrinės kriaušės, o japoninės kriaušės mažiau ištvermingos žiemą.

Apdulkinimas: kodėl reikia dviejų veislių

VLE rašo, kad beveik visos kriaušių veislės kryžmadulkės. Lentelėje esančios veislės aprašytos kaip kryžmadulkės, tik 'Patten' vadinama iš dalies savidulke, bet ir jai reikia kitos veislės apdulkintojos. Vadinasi, viena kriaušė sode paprastai neužmezga vaisių arba užmezga jų labai mažai, net jei gausiai žydi.

Kita veislė gali apdulkinti tik tada, kai abi žydi tuo pačiu metu. Pagal VLE aprašymus anksti žydi 'Lyvų berė', 'Alka' ir 'Liepona'. Vėlai žydi 'Jūratė', 'Mramornaja', 'Patten' ir 'Grumkoverio sviestinė', o palyginti vėlai 'Alsa' ir 'Conference'. 'Vandenės' žydėjimo laikas nenurodytas. Todėl 'Alka' su 'Liepona' tinka viena kitai geriau nei 'Alka' su 'Patten', o 'Jūratė' gerai dera su 'Mramornaja' ar 'Patten'. Atkreipkite dėmesį, kad vasarinė 'Jūratė' žydi vėlai, nors vaisiai noksta anksti, todėl porą rinkitės pagal žydėjimą, o ne pagal nokimą.

Daugiau apie sodinimą, vietą ir dulkininkes rasite straipsnyje apie kriaušių auginimą.

Poskiepis lemia, kada medis derės

Kriaušių veislės dauginamos skiepijant į paprastosios ar pusiau kultūrinės kriaušės sėjinukus arba į vegetatyvinius paprastosios cidonijos poskiepius. VLE rašo, kad sėkliniame poskiepyje kriaušė pradeda derėti po 6–8 metų, o cidonijoje jau po 3–4 metų.

Žiemos šalčiams lepesnės veislės skiepijamos į ištvermingus tarpinius poskiepius. Jei labai norite neištvermingos veislės, pavyzdžiui, 'Conference', klauskite sodinuko su tokiu tarpiniu poskiepiu.

Ir pačios veislės pradeda derėti skirtingu metu: 'Conference' pradeda po 3–4 metų, 'Jūratė' po 4–6, 'Liepona' po 5, 'Alsa', 'Mramornaja' ir 'Patten' po 5–6, 'Alka' ir 'Grumkoverio sviestinė' apie 6, o 'Vandenė' ir 'Lyvų berė' po 6–7 metų. Kaip suformuoti jauną medį, kad jis greičiau derėtų, rašome straipsnyje apie kriaušių genėjimą.

Kai šaltiniai nesutaria

Dėl 'Alnora'. VLE ją priskiria rudeninėms veislėms. Mūsų straipsnyje apie kriaušių auginimą, parašytame pagal Žemės ūkio rūmų leidinį, ji minima tarp vasarinių. Tikslų nokimo laiką pasitikslinkite pas sodinukų augintoją.

Dėl 'Alna'. Kriaušių auginimo straipsnyje ji įvardyta kaip žieminė, o VDU mokslininkių tyrime vadinama vėlyva rudenine. VLE savo sąraše žieminių veislių neišvardija. Praktiškai tai reiškia, kad 'Alna' skinama rudenį, o valgoma vėliau, po laikymo.

Dėl vasarinių ir rudeninių ribos. 'Alka' noksta rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje ir laikoma vasarine, o 'Jūratė' noksta rugsėjo pradžioje ir taip pat vadinama vasarine. Grupė rodo, kad vaisius reikia suvalgyti greitai, o ne tikslią nokimo datą.