Pupelių auginimas

Kokias pupeles auginti

Enciklopedija rašo, kad pupelių gentyje yra apie 50 rūšių, maistui auginamos keturios, o Lietuvoje dvi. Labiausiai paplitusi daržinė pupelė. Pagal augimą ji būna krūminė, 20–45 cm aukščio, arba vijoklinė, užaugusi iki 3 m. Pagal paskirtį skiriamos šparaginės, kurių valgoma visa ankštis, ir gliaudomosios, kurių valgomos tik sėklos.

Lietuvoje pupelės selekcionuojamos nuo 1929 metų: iš pradžių Dotnuvos selekcijos stotyje, o nuo 1959 metų Vytėnų bandymų stotyje. Štai kelios čia sukurtos ar auginamos veislės.

'Baltiją' K. Bėčius ir N. Kviklienė išvedė sukryžminę 'Snieguolę' su 'Šimteriopa', o 2006 metais įrašyta į augalų genetinių išteklių sąrašą. 'Sūduvą' sukūrė LAMMC mokslininkės dr. Danguolė Juškevičienė ir dr. Rasa Karklelienė.

Jei norite skinti greitai, rinkitės krūmines: RHS rašo, kad jos pradeda derėti po 8–10 savaičių, bet dera tik kelias savaites. Vijoklinės dera vėliau, užtat ilgai, iki ankstyvo rudens.

Vieta ir dirva

Pupelėms reikia šiltos, saulėtos vietos ir gerai įdirbtos, lengvos ar vidutinio sunkumo dirvos. Lenkijos sodininkystės institutas (Instytut Ogrodnictwa) pataria vengti šlapių, užmirkstančių, pavėsingų ir drėgnų vietų, nes ten pupelės dažniau serga.

Rūgščią dirvą pakalkinkite. Tikslaus pupelėms tinkamo pH mūsų šaltiniai nenurodo. Lenkų instituto augalų apsaugos vadove, skyriuje apie maisto medžiagų trūkumą, rašoma, kad kai pH mažesnis nei 5,5 (arba didesnis nei 8,5), pupelės sunkiau pasisavina kalcį, magnį ir mikroelementus. Tas pats vadovas pataria kalkinti rūgščias dirvas, nes rūgščiose ir užmirkstančiose dirvose greičiau plinta fuzariozė. Todėl 5,5 laikykite ne idealia verte, o riba, žemiau kurios jau kyla bėdų.

Laikykitės sėjomainos. Enciklopedija geriausiais priešsėliais vadina agurkus, kopūstus ir bulves. Lenkų institutas pupeles į tą pačią vietą grąžinti siūlo ne anksčiau kaip po 3–5 metų, jei buvo sklerotinis puvinys, po 3–4 metų dėl rūdžių ir tik po 5–6 metų, jei siautė fuzariozė. Sklerotinio puvinio vengiant, pupelių nesėkite po kitų ankštinių daržovių ar šakniavaisių. Daugiau apie kaitaliojimą rasite puslapyje sėjomaina darže.

Kelias savaites prieš sėją RHS pataria įterpti bent du kibirus komposto ar perpuvusio mėšlo kvadratiniam metrui.

Kada sėti: Lietuvai suderintas laikas

Šaltiniai sutaria, kad pupelės šalnų nepakenčia, o šaltoje dirvoje prastai dygsta. Skiriasi tik tai, kiek šilta dirva turi būti.

Mūsų išvada Lietuvai: sėkite nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios. Gegužės viduryje sėkite tik tada, kai dirva jau įšilusi bent iki 10–12 °C, o jei pavasaris vėsus, palaukite gegužės pabaigos, kol dirva įšils iki 15 °C. Lenkų institutas dirvą, šaltesnę nei 15 °C, mini tarp augimo stabdymo priežasčių ir pastebi, kad šaltoje dirvoje būna per mažai šaknų gumbelių bakterijų.

Sėklas dėkite 3–5 cm gylyje. Enciklopedija nurodo 45–60 cm tarp eilių ir 8–10 cm tarp augalų, RHS krūminėms 15 cm atstumus dvigubomis eilėmis. Per tankiai nesėkite: lenkų institutas pastebi, kad tankiuose pasėliuose daugiau kenkia blakės. Išsamiai apie sėjos laiką ir šalnas rašome puslapiuose kada sėti pupeles ir kaip apsaugoti nuo šalnų.

Ankstesniam derliui galite užsiauginti daigų. RHS pataria sėti po vieną sėklą į mažą vazonėlį ar gilią kasetę 5 cm gylyje ir sodinti į lauką, kai praeina šalnų pavojus.

Atramos vijoklinėms

Vijoklinėms pupelėms atramas įrenkite prieš sėją, kad vėliau nepažeistumėte šaknų. RHS siūlo du būdus.

Dvišlaitė atrama: 2,5 m ilgio kuolai, eilėje kas 15 cm, viršuje sukryžiuoti. Tarp eilių palikite bent 45 cm.

Palapinė: 4 ar 5 kuolai ratu, apačioje kas 15 cm, viršūnės surištos kartu. Prie kiekvieno kuolo pasėkite 1–2 sėklas 5 cm gylyje.

Kai pupelės pasiekia atramos viršų, viršūnes nugnybkite. Tada augalas leis šoninius ūglius žemiau ir nebus per sunkus viršuje. Vėjuotoje vietoje atsipalaidavusius ūglius pririškite.

Krūminėms pupelėms atramų nereikia, bet tarp augalų galite įsmeigti trumpų šakelių, kad ankštys nesiliestų prie žemės.

Laistymas ir tręšimas

Laistykite tada, kai svarbiausia. RHS ir Jutos universitetas sutaria, kad daugiausia vandens pupelėms reikia žydint ir mezgant ankštis. Per karštį ir sausrą augalai numeta žiedus: Jutos universitetas tai sieja su temperatūra virš 35 °C. Neperlaistykite, nes nuolat šlapioje dirvoje pūva šaknys. Lysvę ravėkite, o po sėjos ar sodinimo mulčiuokite kompostu ar perpuvusiu mėšlu, kad dirva ilgiau išliktų drėgna.

Tręškite saikingai. Pupelės per šaknų gumbelių bakterijas pačios pasisavina azotą iš oro. Jutos universitetas perspėja, kad papildomas azotas augina lapus žiedų ir ankščių sąskaita. Lenkų institutas priduria, kad gausus tręšimas azotu skatina daigų puvinį. O pilkąjį puvinį tas pats vadovas sieja ne su pertekliumi, o su azoto, kalio ir kalcio trūkumu.

Šaltiniai čia nesutaria. Enciklopedija mini, kad pupelėms beriama mineralinių trąšų, o RHS rašo, kad lauke tręšti nereikia. Jutos universitetas papildomai netręšti siūlo, jei sodinant įterpėte komposto ir universaliųjų trąšų. Mūsų patarimas: jei dirva derlinga ir pagerinta kompostu, papildomų azoto trąšų neberkite. Lenkų institutas azoto trūkumo požymiais vadina šviesiai gelstančius seniausius lapus, sulėtėjusį augimą ir mažai gumbelių ant šaknų.

Vazone augančias pupeles RHS pataria pražydus kas dvi savaites tręšti kalio gausiomis skystomis trąšomis.

Ligos ir kenkėjai

Enciklopedija dažniausia pupelių liga vadina bakteriozę. Lenkų instituto vadove aprašytos šios ligos ir sąlygos, kuriomis jos plinta:

Sėkite sveikas sėklas, laikykitės sėjomainos ir nesėkite per tankiai.

Iš kenkėjų RHS mini šliužus ir sraiges, kurie puola daigus, ir pupinius amarus, kurie kolonijomis apninka ūglių viršūnes. Kaip su jais kovoti, rasite puslapiuose amarai ir šliužai. Dygstančias sėklas gadina daigų musių lervos. Lenkų institutas pataria nesėti po daugiamečių augalų, mėšlą įterpti rudenį ir pasėlį iškart uždengti agrotekstile. Karštu, sausu oru plinta voratinklinės erkės, o lietus ir laistymas iš viršaus jas slopina.

Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Skynimas ir sėklos kitiems metams

Šparagines skinkite, kai ankštys 15–20 cm ilgio, lengvai lūžta, o sėklos pro jas dar neišryškėja. Jutos universitetas rašo, kad ankštys paruošiamos per 7–14 dienų po žydėjimo. Skinkite reguliariai, nes tada augalas mezga naujų. Žalias ankštis tarp lapų ieškokite atidžiai.

Gliaudomąsias palikite ant augalo, kol ankštys išdžius. 'Baltijos' vegetacija trunka 85–100 dienų. Mūsų skaičiavimu, gegužės viduryje pasėtos sėklos subręs maždaug rugpjūčio viduryje, o birželio pradžioje pasėtos apie rugsėjo pradžią. Tai apytikriai skaičiai, nes šaltą vasarą bręsta ilgiau. Grafike viršuje skynimo juostos taip pat yra mūsų apskaičiuotos iš sėjos laiko, o ne paimtos iš šaltinio.

Sėklas kitiems metams pasilikite iš kelių visiškai subrendusių ankščių. RHS primena, kad pupelės apsidulkina pačios, todėl iš savo sėklų dažniausiai užauga tokios pat pupelės. Sėklas laikykite popieriniame maišelyje vėsioje, sausoje vietoje.