Sausmedžių sodinimas

Kada sodinti sausmedžius Lietuvoje

Sausmedžius galima sodinti du kartus per metus: rudenį ir anksti pavasarį. Lenkijos žurnalas Murator rašo, kad krūmus geriausia sodinti rudenį arba pavasarį, ir vieno laiko neišskiria.

Ruduo. Buskų medelynas, Lietuvos įmonė, prekiaujanti vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukais, labai tinkamu laiku vadina rugsėjį–spalį. Jutos universitetas JAV taip pat pataria sodinti rudenį, nes tada šaknys turi daugiau laiko įsitvirtinti iki vasaros karščių. Lietuvos mokslo įstaigos rekomendacijos, skirtos būtent rudeniniam sausmedžių sodinimui, neradome. Todėl rudens laiką grindžiame medelyno patarimu ir Jutos universiteto duomenimis.

Pavasaris. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkas dr. Juozas Lanauskas LRT rašė, kad vaiskrūmius pavasarį geriausia pasodinti iki vegetacijos pradžios. Lengvose dirvose tai galima daryti kovo antroje pusėje ir visą balandį. Jo teigimu, sulapoję sodinukai prigyja sunkiau. Šis patarimas skirtas visiems vaiskrūmiams, sausmedžiai straipsnyje atskirai neminimi. Buskų medelynas apie sausmedžius sako tą patį: pavasarį sodinkite anksti, iki pumpurų sprogimo.

Vazoniniai sodinukai. Buskų medelyno teigimu, augalus iš vazonų galima sodinti per visą vegetaciją, jei nėra didelių karščių ir sausrų. Dažniausiai sodinami dvejų metų sodinukai.

Bendros taisyklės, kada sodinti vaismedžius ir kitus krūmus, aprašytos puslapyje kada sodinti vaismedžius.

Kodėl pavasarį reikia skubėti

Sausmedis pabunda labai anksti. Saskačevano universitetas Kanadoje rašo, kad tai pirmas pavasarį pražystantis augalas. Saskačevane jis žydi gegužės pradžioje.

Todėl pavasarinio sodinimo langas trumpas. Jei sodinsite tada, kai serbentai jau žaliuoja, sausmedžio pumpurai bus seniai sprogę. Lietuvoje saugiausia sodinti kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, kai tik dirva atitirpsta. Tai atitinka LAMMC nurodytą laiką vaiskrūmiams lengvose dirvose.

Šalčio sausmedis nebijo. Saskačevano universitetas rašo, kad jų išvestos veislės žiemai neuždengiamos, o Jutos universiteto duomenimis žiedai atlaiko pavasario šalnas iki maždaug −7 °C. Jukono žemės ūkio gidas taip pat rašo, kad žiedai labai atsparūs vėlyvoms šalnoms, nors stipri šalna gali pakenkti besivystantiems pumpurams.

Jei pavėlavote ir rudenį, ir pavasarį, rinkitės sodinuką vazone. Jį pasodinti galite ir vasarą, tik ne per didžiausius karščius, ir dažniau laistykite.

Kai šaltiniai nesutaria

Viršuje esančioje lentelėje palyginome septynis šaltinius. Dėl pagrindinių dalykų jie sutaria, bet yra trys skirtumai.

Ruduo ar pavasaris. Jutos universitetas aiškiai teikia pirmenybę rudeniui. Buskų medelynas ir Lenkijos Murator tinkamais laiko abu sezonus. Mūsų išvada: jei turite sodinukų rugsėjį ar spalį, sodinkite tada. Pavasarį sodinkite tik tuo atveju, jei suspėsite iki pumpurų sprogimo.

Sodinimo gylis. Čia patarimai skiriasi labiausiai. Lietuviškas tadoukis.lt ir Jukono gidas pataria sodinti tame pačiame gylyje, kaip augalas augo. Buskų medelynas leidžia iki 2 cm giliau, o Saskačevano universitetas net 2,5–5 cm giliau nei vazone. Saugiausias vidurys yra sodinti taip, kaip augo, arba iki 2 cm giliau.

Kada laukti uogų. Saskačevano universitetas rašo, kad keletą uogų galima gauti jau pirmais metais po pasodinimo. Murator nurodo antrus metus. Jutos universitetas ir Jukono gidas pabrėžia, kad tikras derlius būna tik po 3–4 metų. Visi kartu sako tą patį: pirmus metus džiaukitės keliomis uogomis, o pilno derliaus laukite trečiais ar ketvirtais metais.

Kiek veislių ir kokiu atstumu sodinti

Svarbiausias sodinimo dalykas yra veislių skaičius. Saskačevano universitetas rašo, kad sausmedis pats savęs neapdulkina. Jam reikia kitos veislės, kuri žydi tuo pačiu metu, o apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai. Jutos universitetas priduria, kad kita veislė turi būti negiminiška. Murator pataria sodinti bent dvi tuo pačiu metu žydinčias veisles.

Lietuviškas tadoukis.lt pataria sodinti 2–3 krūmus kas 1–1,5 m, kad apsidulkinimas būtų geras, o derlius pastovus. Buskų medelynas nurodo tą patį atstumą tarp krūmų ir 2–3 m tarp eilių. Jukono gidas rašo, kad tankiau, kas 1 m, pasodinti krūmai suauga į gyvatvorę, o atstumą galima padidinti iki 1,3 m.

Saskačevano universitetas dar pataria apie 1 m aplink jauną krūmą neleisti augti žolei ir kitiems augalams. Jie konkuruoja dėl vandens.

Kokia vieta ir žemė tinka

Vilniaus universiteto botanikos sodo leidinyje rašoma, kad gamtoje melsvauogis sausmedis auga drėgnose, bet gerai aeruotose, neutraliose ar šiek tiek rūgščiose dirvose. Selekcininkai jį vertina kaip nereiklų dirvai.

Lenkijos Murator nurodo derlingą, vidutiniškai drėgną, šiek tiek rūgščią dirvą, kurios pH 5,5–6. Jutos universitetas rašo, kad gamtoje augalas auga ir kalkingose dirvose, kurių pH siekia 7,7. Saskačevano universitetas geriausia laiko gerai drenuojamą priemolio ar priesmėlio dirvą, bet tinka ir molis, jei vanduo nestovi.

Vietą rinkitės saulėtą. Saskačevano universitetas rašo, kad kai saulė šviečia tik dalį dienos, krūmas dera mažiau, o pusšešėlis ir šešėlis jam netinka. Jutos universitetas pataria vietą, apsaugotą nuo džiovinančių vasaros vėjų ir popietės saulės.

Visi šaltiniai sutaria dėl vieno: žemėje negali ilgai stovėti vanduo.

Duobė, trąšos ir sodinimas

Buskų medelynas pataria iškasti 50–60 cm skersmens ir 40–50 cm gylio duobę. Į ją įberkite apie kibirą komposto ar perpuvusio mėšlo, 100–150 g kompleksinių trąšų ir, jei norite, 0,3–0,4 l medžio pelenų. Murator nurodo 10–15 kg komposto ar mėšlo vienam krūmui, sumaišyto su viršutiniu dirvos sluoksniu.

tadoukis.lt rašo, kad derlingoje dirvoje užtenka šaknų skersmens duobės, o nederlingoje reikia didesnės, 30–50 cm gylio ir pločio. Į molingą žemę įmaišykite durpių, komposto ir rupaus smėlio, į smėlingą daugiau durpių, molingos supuvusios žemės ir komposto. Įdomu tai, kad šilauogėms skirtų durpių tas pats šaltinis naudoti nepataria.

Jei išėmus iš vazono šaknys stipriai susipynusios, Buskų medelynas pataria jas prapurenti. Įstatykite krūmą, užpilkite žemėmis ir gausiai palaistykite. Jutos universitetas pataria laistant žemę sujudinti, kad aplink šaknis neliktų oro tarpų.

Kuo tręšti krūmą vėlesniais metais, rasite puslapyje kuo tręšti sausmedžius.

Priežiūra po pasodinimo

Laistymas. Saskačevano universitetas pataria pirmas 2–3 savaites laikyti dirvą drėgną, bet ne šlapią. Buskų medelynas rašo, kad pavasarį ir vasaros pradžioje, kai ilgai nelyja, sausmedžius reikia laistyti bent kartą per savaitę, o karštu oru dažniau. Geriausia vakare, išpilant 1–2 kibirus vandens. Perlaistyti nereikia, nes sausmedžiai nemėgsta vandens pertekliaus.

Mulčias. Buskų medelynas pataria pokrūmį mulčiuoti 7–10 cm kompostu, smulkinta žieve ar nupjauta žole, bet mulčio nepilti tiesiai prie šaknies kaklelio. tadoukis.lt siūlo spygliuočių žievę: ji išlaiko drėgmę ir šiek tiek parūgština dirvą. Daugiau apie mulčio rūšis rasite puslapyje apie mulčiavimą.

Purenimas. Buskų medelynas perspėja, kad sausmedžių pokrūmio purenti negalima, nes jų šaknys paviršinės.

Genėjimas. tadoukis.lt rašo, kad pirmus 3–5 metus krūmo genėti nereikia, o praėjusių metų ūglių trumpinti nereikėtų, nes ant jų formuojasi žiedai. Tai svarbu, nes serbentų ir agrastų sodinukus po pasodinimo įprasta patrumpinti. Sausmedžiui šios taisyklės netaikykite. Kada ir kaip genėti suaugusį krūmą, rašome puslapyje sausmedžių genėjimas.