Daržo ABC
Vilkdalgiai Kada sodinti ir sėti

Kada sodinti vilkdalgius

Barzdotasis vilkdalgis vasaros pradžioje pailsi, o rugpjūtį vėl pradeda augti. Todėl sodinkite jį vasaros antroje pusėje.

Užduoti klausimą

Trumpai

Vilkdalgius sodinkite ir persodinkite nuo liepos pabaigos iki rugsėjo. Barzdotieji vasaros pradžioje laikinai nustoja augti, o rugpjūtį vėl pradeda. Šakniastiebio viršų palikite virš žemės, nes per giliai pasodintas jis pūva. Lapus prieš sodinimą patrumpinkite iki 15–20 cm ir iškart palaistykite.

Vokiškojo vilkdalgio žiedas
Nuotrauka: Hüseyin Cahid Doğan, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Vilkdalgiai: kada ką daryti

Lietuvoje, nešildomame šiltnamyje ir lauke. Orai kasmet skiriasi, todėl žiūrėkite ir į dirvos temperatūrą.

Sodinimas ir persodinimas Barzdotųjų poilsis
SodinimasPriežiūra

Vilkdalgių sodinimo atmintinė

KasRekomendacija
Kada sodintiNuo liepos pabaigos iki rugsėjo, nužydėjus
GylisŠakniastiebio viršus virš dirvos, šaknys užpiltos
Atstumas45–60 cm (Ilinojaus univ.), 50 cm (RHS bandymai)
Lapai prieš sodinimąPatrumpinti iki 15–20 cm arba iki trečdalio aukščio
LaistymasIškart pasodinus, vėliau tik per didelę sausrą
DirvaLabai laidi, neutrali ar šiek tiek šarminė, ne rūgšti

Kaip tai padaryti

  1. Pasirinkite saulėtą, atvirą vietą. Barzdotųjų šakniastiebį turi įkaitinti saulė, ypač nuo liepos iki rugsėjo.
  2. Dirva turi būti labai laidi, neutrali ar šiek tiek šarminė. Rūgščios dirvos venkite.
  3. Kerą iškaskite ir padalinkite. Prieš sodinimą lapus patrumpinkite iki 15–20 cm, kad vėjas neklibintų dar neįsišaknijusių augalų.
  4. Sodinkite sekliai: šaknis užpilkite, o šakniastiebio viršų palikite virš dirvos. Per giliai pasodintas šakniastiebis gali supūti.
  5. Vienos veislės dalis sodinkite grupėmis po 3–7, kas 45–60 cm.
  6. Pasodintus vilkdalgius iškart palaistykite. Vėliau laistykite tik tada, kai labai sausa.
  7. Neseniai persodintus bebarzdžius ir mažus augalus žiemai pridenkite.

Dažniausi klausimai

Ar galima sodinti vilkdalgius rugsėjį?

Taip. Ilinojaus universitetas tinkamu laiku laiko liepos pabaigą–rugsėjį, o RHS bandymuose aukštieji barzdotieji pasodinti rugsėjo pradžioje. Kuo vėliau sodinate, tuo svarbiau neseniai persodintus, ypač bebarzdžius, vilkdalgius pridengti žiemai.

Kada persodinti vilkdalgius po žydėjimo?

Prūhonicės parke Čekijoje šakniastiebiai dalijami ir parduodami žydėjimo pabaigoje. Barzdotieji vasaros pradžioje laikinai nustoja augti, o rugpjūtį vėl pradeda, Sodinimui šaltiniai rekomenduoja vasaros antrą pusę.

Kaip dažnai persodinti vilkdalgius?

Šaltiniai nesutaria. Ilinojaus universitetas pataria kas 3–5 metus arba kai jie pradeda prasčiau žydėti. Prūhonicės parke juos geriausia persodinti kas 6 metus, kartais kas 4, o gerai prižiūrimus net kas 8 metus.

Kokiame gylyje sodinti vilkdalgius?

Sekliai. Šaknis užpilkite žemėmis, o šakniastiebio viršų palikite virš dirvos. Per giliai pasodinti vilkdalgiai pūva.

Kada tręšti naujai pasodintus vilkdalgius?

Bebarzdžius vilkdalgius tręškite antraisiais metais po persodinimo ir vėliau kasmet. Barzdotiesiems skirkite mažai fosforo ir azoto trąšų. Jei reikia apsaugos priemonių, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Kokie vilkdalgiai auga Lietuvoje savaime?

Lietuvoje savaime auga 2 rūšys: dažnas geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus) ir retas sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica), įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Dekoratyvinių vilkdalgių veislių užregistruota daugiau nei 50 000.

Neradote atsakymo?

Parašykite klausimą tema „Vilkdalgiai“. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Botanikos sodai kaip dalis Europos kultūros paveldo: Vilkdalgis. Metodika, VU Botanikos sodas ir partneriai (Erasmus+ B-Ardent!), 2020
  2. Vilkdalgių (Iris L.) kolekcija, VU Botanikos sodas
  3. Vilkdalgis, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  4. Time to Divide Iris (Sandra Mason), University of Illinois Extension, 2000
  5. Bearded Iris (plant bulletin), Royal Horticultural Society (RHS), 2007