Kada sodinti aktinidijas
Aktinidija prigyja lengvai, bet jos ką tik išsprogę lapeliai visiškai neatsparūs šalnoms. Todėl svarbiausia ne mėnuo kalendoriuje, o paskutinė pavasario šalna.
Trumpai
Aktinidijas sodinkite pavasarį, kai nebėra šalnų. Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys nurodo laiką po gegužės 15 d., kai dirva įšilusi bent iki +10 °C. Rudenį galima sodinti rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, bet tik mulčiuojant. Greta moteriškų augalų būtinas vyriškas.
Pavasarį ar rudenį: ką sako šaltiniai
Trumpas atsakymas: galima abiem metų laikais, bet pavasarį saugiau. Sodininkystės specialistas, biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas Valstiečių laikraštyje rašo, kad sodinti aktinidijas galima tiek rudenį, tiek pavasarį, nes jos lengvai prigyja.
Kiti šaltiniai aiškiai renkasi pavasarį. Lenkų žurnalas „Murator“ rašo, kad aktinidijas geriausia sodinti pavasarį. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) kivius taip pat pataria sodinti pavasarį, kai dirva ir orai ima šilti. Britiškų kalendoriaus mėnesių čia nenaudojame, nes Lietuvoje pavasaris ateina kitu laiku.
Lietuvišką datą nurodo Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys, kurį parengė dr. Ingė Auželienė ir dr. Asta Doftartė. Jame rašoma, kad tinkamiausias laikas aktinidijoms sodinti yra pavasaris, po gegužės 15 d., praėjus pavasario šalnų pavojui, o dirva turi būti įšilusi ne mažiau kaip iki +10 °C. Vazonuose augintus sodinukus, pasak leidinio, galima sodinti ir vasarą, nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, jei reguliariai laistysite.
Panašiai pataria ir kaimynai. Varmijos ir Mozūrų universiteto Olštyne (Lenkija) mokslininkė dr. Anna Bieniek, kelerius metus tyrusi smailialapes ir purpurines aktinidijas šiaurės rytų Lenkijoje, jaunus augalus į lauką pataria sodinti gegužės antroje pusėje, kai temperatūra nebeturėtų nukristi žemiau nulio. Atminkite, kad tai pasakyta apie Lenkiją ir apie smailialapę aktinidiją, o ne apie Lietuvą ir margalapę.
Apie sodinimą ir visą tolesnę priežiūrą, genėjimą bei lietuviškas veisles plačiau rašome puslapyje aktinidijų sodinimas ir auginimas. Čia aiškinamės vieną klausimą: kada ir kaip sodinti, kad augalas prigytų ir peržiemotų.
Aktinidijos: kada ką daryti
Lietuvoje, nešildomame šiltnamyje ir lauke. Orai kasmet skiriasi, todėl žiūrėkite ir į dirvos temperatūrą.
Kodėl pavasarį verta palaukti gegužės antros pusės
Aktinidijos bėda yra ne žiemos šaltis, o pavasario šalnos. Lenkijos žemės ūkio ir maisto pramonės biotechnologijos instituto apžvalgoje rašoma, kad aktinidijos vegetaciją pradeda labai anksti, todėl jaunus augalus reikia saugoti nuo vėlyvų pavasario šalnų. Dr. K. Malinauskas rašo dar griežčiau: išsprogusių aktinidijų lapeliai šalnoms visiškai neatsparūs.
Kiek tai rimta, rodo Olštyno bandymų sodo duomenys. Žurnale „Žemdirbystė“ paskelbtame A. Bieniek, E. Dragańskos ir V. Pranckiečio straipsnyje aprašyti 2005–2014 m. stebėjimai. 2007 ir 2014 m. gegužę pažemio šalnos siekė −5,9 ir −7,9 °C. Jos smarkiai pažeidė jaunus smailialapių aktinidijų ūglius, lapus ir žiedpumpurius, ir tais metais derliaus nebuvo.
Tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad vegetacija Olštyne vidutiniškai prasideda balandžio 9 d., o lentelėje prie 2005–2014 m. laikotarpio paskutinės pavasario šalnos data įrašyta gegužės 20 d. Taigi augalas jau žaliuoja, o šalnų dar gali būti maždaug 40 dienų (mūsų skaičiavimas). Autoriai cituoja ankstesnius tyrimus (Pranckietis ir kt., 2009, Česonienė ir kt., 2013), kuriuose svarbiausiu kritiniu veiksniu auginant smailialapę aktinidiją įvardyta būtent neigiama temperatūra gegužę.
Lietuvos augintojai pasakoja panašiai. Valstiečių laikraščio kalbinti augintojai minėjo, kad pavasario šalnos dažnai pakanda aktinidijų žiedus ir ūglius, o vienas agronomas sakė, kad tais metais dėl šalnų uogų bus mažai. Todėl ką tik pasodintą augalą būkite pasiruošę pridengti. Kaip tai padaryti, rašome puslapyje apie apsaugą nuo šalnų.
DovanaSodininko kalendorius 2027 nemokamai
Atsiųsime PDF kalendorių ir 10 sėklų kortelių. Kas penktadienį dar gausite 3 savaitės darbus darže pagal orus.
- 12 mėnesių, galima atsispausdinti
- 10 sėklų kortelių iškirpti
- Atsisakyti galima bet kada
Ačiū, užsiprenumeravote! Pirmą laišką gausite penktadienį. Jūsų dovana yra sodininko kalendorius 2027: PDF arba versija spausdinimui. Taip pat sėklų kortelės (PDF). Taip pat aktinidijų auginimo atmintinė. Nuorodas išsiuntėme ir el. paštu.
Sodinimas rudenį: galima, bet su apsauga
Rudenį sodinti galima, tai rašo ir dr. K. Malinauskas, ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys. Leidinyje nurodytas ir laikas: rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, o baigti reikėtų iki spalio vidurio. Tačiau rudeninis sodinimas, pasak leidinio, reikalauja daugiau priežiūros: būtina kruopščiai mulčiuoti šaknų zoną ir apsaugoti jaunus augalus nuo stiprių šalnų.
Ko saugotis? Lenkų žurnalas „Murator“ rašo, kad aktinidijos, nors ir vadinamos atspariomis šalčiui, žiemą ir anksti pavasarį gali apšalti. Žurnalas pataria prieš žiemą jas pridengti, ypač prie pagrindo, mulčiuojant pjuvenomis, žieve ar lapais. Tai žurnalo, o ne mokslo įstaigos patarimas, bet jis sutampa su asociacijos leidinio reikalavimu mulčiuoti šaknų zoną.
Dr. K. Malinauskas rudenį pataria pakrūmes mulčiuoti 8–10 cm storio perpuvusio mėšlo ar komposto sluoksniu. Daugiau apie medžiagas ir sluoksnio storį rasite puslapyje apie mulčiavimą.
Gera žinia, kad margalapė aktinidija žiemą ištverminga. VDU Kauno botanikos sodo tyrime dvimečiai augalai žiemojo gerai (išliko 82,1–97,5 %), o ištvermingiausios buvo veislės 'VIR-1', 'Landė' ir 'Lankė'. Tyrėjai nustatė, kad ištvermingumą žiemą labiausiai lėmė augalų amžius. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad Lietuvoje paplitusi margalapė aktinidija, o kitos rūšys auginamos retai, nes žiemą neištvermingos ir yra dengiamos.
Mūsų išvada: jei galite rinktis, sodinkite pavasarį. Jei sodinuką gavote rudenį, sodinkite, bet pakrūmę prieš žiemą būtinai pamulčiuokite, o pavasarį stebėkite šalnų prognozes.
Aktinidijos: auginimo sąlygos
Actinidia kolomikta, Actinidia arguta · Aktinidijiniai
- Vieta
- Saulėta užuovėja, jauniems augalams tinka šešėlis
- Dirva
- Derlinga, laidi, neužmirkstanti
- Dirvos pH
- 5,5–6,5
- Sodinimas
- Pavasarį po gegužės 15 d. arba rudenį iki spalio vidurio
- Derlius
- Rugpjūčio pirmasis dešimtadienis
Vyriški ir moteriški augalai: kiek kurių sodinti
Aktinidijos yra dvinamės: vieni augalai žydi tik moteriškais žiedais ir mezga uogas, kiti tik vyriškais ir uogų neduoda, bet be jų derliaus nebus. Pasak VLE, lietuviškos veislės 'Landė' ir 'Lankė' turi tik piestelinius, tai yra moteriškus, žiedus.
Kiek vyriškų augalų reikia, šaltiniai nurodo nevienodai:
| Šaltinis | Kiek vyriškų augalų |
|---|---|
| Dr. K. Malinauskas, Valstiečių laikraštis | Eilėje bent kas dešimtas augalas turi būti vyriškas |
| Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys | Vienas vyriškas 6–8 moteriškiems, ne toliau kaip 10 m nuo kiekvieno moteriško |
| „Murator“, 2014 m. (tekstas lenkų vijoklių medelyno) | Vienas vyriškas 5–8 derantiems moteriškiems |
| „Murator“, 2024 m. | Vienas vyriškas 5–7 moteriškiems |
| S. Marczyński, RHS žurnalas „The Garden“ | Vieno vyriško žiedo žiedadulkių užtenka maždaug penkiems moteriškiems žiedams |
Skirtumas nemažas. Pagal dr. K. Malinausko taisyklę vienas vyriškas augalas tenka maždaug devyniems moteriškiems (mūsų skaičiavimas), pagal asociacijos leidinį 6–8, o pagal lenkų šaltinius 5–8. Mažame sode rinkitės atsargesnį variantą: vienas vyriškas augalas ir keli moteriški. Dvi taisyklės svarbesnės už tikslų skaičių. Pirma, lenkų aktinidijų augintojas Szczepanas Marczyńskis pataria vyriškus augalus tolygiai paskirstyti tarp moteriškų, kad jie augtų arti vienas kito. Antra, abu turi žydėti tuo pačiu metu, tai pabrėžia ir Marczyńskis, ir „Murator“.
Jei vietos tik vienam augalui, Marczyńskis mini savidulkę veislę 'Issai'. Tačiau jos uogos noksta vėlai ir jas gali pažeisti rudens šalnos. „Murator“ priduria, kad savidulkes 'Issai' ir 'Kokuwa' žiemai būtina pridengti. Apie apdulkintojų veisles plačiau rašome auginimo puslapyje.
Vieta ir dirva
Užuovėja. Lenkų instituto apžvalgoje rašoma, kad vieta aktinidijoms turi būti apsaugota nuo stiprių vėjų. „Murator“ pataria saulėtą, šiltą vietą, kurioje nesikaupia šaltas oras. Valstiečių laikraščio kalbinti Lietuvos augintojai sako panašiai: aktinidijoms reikia užuovėjos, viena augintoja pataria jas sodinti prie pastatų, kad būtų apsaugotos nuo vėjo, o kitas augintojas vietą rinko taip, kad augalai būtų apsaugoti nuo rytų ir šiaurės vėjų. RHS perspėja nesodinti ten, kur dažnos šalnos, nes jauni ūgliai pavasarį joms labai jautrūs.
Šviesa. Čia šaltiniai skiriasi. Latvijos medelynų augintojų asociacijos vadovas Andrejs Vītoliņš sako, kad aktinidijai reikia saulėtesnės pusės. Lenkų instituto apžvalgoje rašoma, kad margalapė aktinidija mieliau auga pusiau pavėsyje, o smailialapė saulėje. Dr. K. Malinauskas rašo, kad suaugusios aktinidijos mėgsta šviesą, bet gali augti ir derėti pavėsyje, o jauniems 1–2 metų augalams šešėlis net pageidautinas. Praktiška išvada: jauną augalą pirmą vasarą nuo kaitrios saulės galite pridengti, o vietą rinkitės tokią, kur suaugęs jis gaus daug šviesos.
Dirva. Pasak dr. K. Malinausko, dirvožemiui aktinidijos nėra labai reiklios, bet labai svarbu, kad jų šaknys nemirktų vandenyje. Lenkų instituto apžvalgoje rekomenduojama derlinga, šiek tiek rūgšti dirva, kurios pH 5,5–6,5. „Murator“ priduria, kad žemė turi būti laidi ir šiek tiek drėgna, bet be užsistovinčio vandens.
Atstumai ir atrama
Atstumas priklauso nuo veislės augumo. Dr. K. Malinauskas nurodo, kad augios lietuviškos veislės 'Landė' ir 'Laiba' eilėje sodinamos kas 1,5–2 m, o silpniau augančios 'Paukštės Šakarva' ir 'Lankė' tankiau, kas 1 m. Olštyno universiteto bandymų sode aktinidijos augo dviem eilėmis 1,5 × 2 m atstumais.
Aktinidija yra vijoklis, todėl atramos reikia nuo pirmos dienos. „Murator“ pataria iškart po sodinimo prie augalo pritvirtinti aukštą atramą. Nuolatinę atramą dr. K. Malinauskas siūlo įrengti antraisiais metais:
- išilgai eilės kas 5 m, 0,5 m gylyje įkalkite 2,5 m ilgio plieninius vamzdžius; - prie jų 0,6 m, 1,2 m ir 1,8 m aukštyje pritvirtinkite įtemptas vielas; - viela turi būti bent 4 mm skersmens, cinkuota.
Sodyboje nebūtina statyti atskiros konstrukcijos. Marczyńskis rašo, kad plantacijose aktinidijos paprastai auginamos ant T formos atramų, o mėgėjų soduose patogiau jas leisti vielomis tarp stulpų arba prie sienos ar tvoros. Panašiai atramą reikia planuoti ir vynmedžiui, apie jį rašome puslapyje vynuogių auginimas.
Kaip sodinti: nuo duobės iki mulčio
Visus žingsnius iš eilės rasite sąraše puslapio viršuje. Čia paaiškiname, kodėl jie tokie.
Duobė. „Murator“ pataria sodinti į dideles duobes ir jas praturtinti perpuvusiu mėšlu ar kompostu. RHS aprašo tą patį kitaip: kompostą ar gerai perpuvusį mėšlą įmaišykite į iškastą žemę ir ja užpilkite šaknis.
Gylis. Dr. K. Malinauskas pataria sodinti truputį giliau, nei augalas augo.
Vanduo ir mulčias. Dr. K. Malinauskas rašo, kad pasodintą augalą būtina palieti, o vandeniui susigėrus pamulčiuoti, nes mulčiuotas paviršius ilgiau išlaiko drėgmę dirvoje. „Murator“ taip pat pataria po sodinimo gausiai palaistyti.
Katės. Tai ne pokštas. Dr. K. Malinauskas įspėja, kad jaunus augančius ūglius gali nugraužti katės, todėl kol augalas jaunas, jį reikėtų apvynioti tinklu.
Pirmoji vasara ir pirmoji žiema
Laistymas. Per sausrą dr. K. Malinauskas pataria palieti bent kartą per savaitę, skiriant 20 litrų vandens kvadratiniam metrui. RHS priduria, kad naujai pasodintus augalus augimo metu reikia laistyti bent kelerius pirmuosius metus.
Šalnos po išsprogimo. Jei augalas išsprogo, o žadama šalna, pridenkite jį. RHS rašo, kad storesnė agroplėvelė apsaugo maždaug nuo 2 °C šalnos ir paprastai klojama be lankų.
Genėjimas. Pirmaisiais metais dėl jo nesukite galvos. Dr. K. Malinauskas rašo, kad vasarą trumpinamos pirmamečių ūglių viršūnės, o auginant pavienius krūmus genėti išvis nebūtina. Formavimą ir genėjimo laiką aprašėme auginimo puslapyje.
Prieš žiemą. Dr. K. Malinauskas rudenį pataria pakrūmę pamulčiuoti 8–10 cm perpuvusio mėšlo ar komposto sluoksniu. „Murator“ 2015 m. patarė pagrindą pridengti pjuvenomis, žieve ar lapais. Tas pats žurnalas 2024 m. rašo, kad aktinidija tokia atspari šalčiui, jog žiemai jos dengti nereikia. Tame straipsnyje kalbama apie margalapę ir smailialapę aktinidijas apskritai, o savidulkes veisles 'Issai' ir 'Kokuwa', pasak jo, žiemai būtina apsaugoti. Žurnalo straipsniai čia nesutaria, todėl pirmąją žiemą rinkitės atsargesnį kelią: mulčias pakrūmėje nepakenks.
Kada sulauksite pirmųjų uogų
Aktinidija moko kantrybės. Šaltiniai nurodo panašų laiką:
| Šaltinis | Kada pradeda derėti |
|---|---|
| Dr. K. Malinauskas, Valstiečių laikraštis | 'Lankė' ir 'Landė' pradeda derėti antraisiais ar trečiaisiais metais |
| Lenkijos žemės ūkio ir maisto pramonės biotechnologijos institutas | Pirmą didesnį derlių galima gauti trečiais ar ketvirtais metais po sodinimo |
| „Murator“, 2014 m. | Aktinidijos pradeda derėti praėjus 3–4 metams po sodinimo |
| S. Marczyński, „The Garden“ | Augalas įsitvirtina per trejus ketverius metus, paskui gali derėti iki 50 metų |
Lietuvos augintojai Valstiečių laikraščiui sakė tą patį: derliaus sulaukiama tik po 3–4 metų.
Jei augalas jau suaugęs, o uogų vis nėra, pirmiausia patikrinkite du dalykus. Ar greta auga vyriškas augalas ir ar jis žydi tuo pačiu metu? Ar pavasario šalna nepakando žiedpumpurių? Olštyne po stiprių gegužės šalnų derliaus nebuvo visai.
Pasak dr. K. Malinausko, aktinidijų uogos Lietuvoje dažniausiai prinoksta rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį. Iki tol turėsite laiko pasirūpinti atrama, o visus puslapius apie šį augalą rasite skyriuje Aktinidijos.
Aktinidijų sodinimas pavasarį ir rudenį: ką rašo šaltiniai
| Kas | Pavasarį | Rudenį |
|---|---|---|
| Ar galima sodinti | Taip. Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys pavasarį vadina tinkamiausiu laiku, lenkų žurnalas „Murator“ geriausiu | Taip. Dr. K. Malinauskas rašo, kad aktinidijos lengvai prigyja ir rudenį, ir pavasarį. Asociacijos leidinys priduria, kad rudenį reikia daugiau priežiūros |
| Kada tiksliai | Po gegužės 15 d., praėjus pavasario šalnų pavojui (Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys). Šiaurės rytų Lenkijoje smailialapę aktinidiją patariama sodinti gegužės antroje pusėje (Varmijos ir Mozūrų universitetas Olštyne) | Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, ne vėliau kaip iki spalio vidurio (Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys) |
| Didžiausia rizika | Pavasario šalnos: išsprogę lapeliai joms visiškai neatsparūs | Žiema ir ankstyvas pavasaris: „Murator“ rašo, kad augalai tada gali apšalti |
| Kaip apsaugoti | Išsprogusius augalus pridenkite. Storesnė agroplėvelė, pasak RHS, apsaugo maždaug nuo 2 °C šalnos | Prieš žiemą pamulčiuokite pakrūmę: perpuvusiu mėšlu ar kompostu (Valstiečių laikraštis), pjuvenomis, žieve ar lapais („Murator“) |
Kaip tai padaryti
- Parinkite saulėtą, šiltą, nuo stipraus vėjo apsaugotą vietą, kur nesikaupia šaltas oras ir neužsistovi vanduo. Aktinidijos šaknys neturi mirkti.
- Suplanuokite poras: aktinidijos dvinamės, todėl greta moteriškų augalų būtinas vyriškas. Vyriškus augalus tolygiai paskirstykite tarp moteriškų.
- Iškaskite didelę duobę. Į iškastą žemę įmaišykite perpuvusio mėšlo ar komposto ir ja užpilkite šaknis.
- Sodinkite truputį giliau, nei augalas augo iki tol.
- Gausiai palaistykite, o vandeniui susigėrus pamulčiuokite. Mulčiuotas paviršius ilgiau išlaiko drėgmę.
- Iškart prie augalo pritvirtinkite aukštą atramą, nes aktinidija yra vijoklis.
- Jaunus ūglius apvyniokite tinklu, kad jų nenugraužtų katės. Paaugusias viršūnes pakelkite ir pririškite prie atramos.
- Pavasarį, jei po išsprogimo žadama šalna, augalus pridenkite: jų lapeliai šalnoms visiškai neatsparūs.
- Per sausrą laistykite bent kartą per savaitę, po 20 litrų vandens kvadratiniam metrui.
- Rudenį pakrūmę pamulčiuokite 8–10 cm perpuvusio mėšlo ar komposto sluoksniu.
Dažniausi klausimai
Kada sodinti aktinidijas pavasarį?
Kai nebėra šalnų. Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys nurodo laiką po gegužės 15 d., kai dirva įšilusi bent iki +10 °C. Lenkijoje, Olštyne, dr. A. Bieniek jaunas smailialapes aktinidijas pataria sodinti gegužės antroje pusėje. Išsprogusius augalus šalnų naktimis pridenkite.
Ar galima aktinidijas sodinti rudenį?
Galima. Sodininkystės specialistas dr. K. Malinauskas rašo, kad aktinidijos lengvai prigyja ir rudenį, ir pavasarį. Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys nurodo rugsėjo pabaigą ar spalio pradžią, ne vėliau kaip iki spalio vidurio, ir pataria kruopščiai mulčiuoti šaknų zoną bei saugoti jaunus augalus nuo stiprių šalnų.
Kiek vyriškų ir moteriškų aktinidijų sodinti?
Šaltiniai skiriasi. Dr. K. Malinauskas pataria, kad eilėje bent kas dešimtas augalas būtų vyriškas. Lietuvos uogų augintojų asociacijos leidinys nurodo vieną vyrišką 6–8 moteriškiems, lenkų „Murator“ 5–8 arba 5–7. Svarbiausia, kad vyriškas augalas augtų arti moteriškų ir žydėtų tuo pačiu metu.
Kokiu atstumu sodinti aktinidijas?
Pagal veislės augumą. Dr. K. Malinauskas nurodo, kad augios 'Landė' ir 'Laiba' sodinamos eilėje kas 1,5–2 m, o silpniau augančios 'Paukštės Šakarva' ir 'Lankė' kas 1 m.
Ar aktinidiją reikia dengti pirmą žiemą?
Šaltiniai nesutaria. „Murator“ 2015 m. patarė prieš žiemą pridengti augalo pagrindą pjuvenomis, žieve ar lapais, o 2024 m. rašė, kad aktinidijos dengti nereikia, bet savidulkes veisles 'Issai' ir 'Kokuwa' būtina apsaugoti. Dr. K. Malinauskas rudenį pataria pakrūmes mulčiuoti 8–10 cm perpuvusio mėšlo ar komposto sluoksniu.
Kada aktinidija pradeda derėti?
Dažniausiai trečiais ar ketvirtais metais po sodinimo. Dr. K. Malinauskas rašo, kad lietuviškos veislės 'Lankė' ir 'Landė' pradeda derėti antraisiais ar trečiaisiais metais. Be vyriško augalo greta moteriški augalai nederės.
Kur geriausia sodinti aktinidiją?
Saulėtoje, šiltoje užuovėjoje, kur nesikaupia šaltas oras ir neužsistovi vanduo, prie tvirtos atramos, sienos ar tvoros. Jauniems 1–2 metų augalams, pasak dr. K. Malinausko, šešėlis net pageidautinas.
Kitas darbas gegužę:Sodinkite aktinidijas gegužės antroje pusėje, kai nebėra šalnų
Neradote atsakymo?
Parašykite klausimą tema „Aktinidijos“. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.
Ar šis puslapis padėjo?
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Kaip rašome. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Aktinidijų plantacijos įveisimas ir priežiūra, dr. Ingė Auželienė, dr. Asta Doftartė, Lietuvos uogų augintojų asociacija, 2025
- Margalapės aktinidijos, Valstiečių laikraštis (sodininkystės specialistas dr. Kęstutis Malinauskas, parengė Donatas Klimavičius)
- Aktinidijos: vitamino C bombos, Valstiečių laikraštis
- Aktinidija, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Lankė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Landė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Margalapės aktinidijos ištvermingumo žiemą tyrimai VDU Kauno botanikos sode, Vytauto Didžiojo universitetas, 2009
- Assessment of climatic conditions for Actinidia arguta cultivation in north-eastern Poland, A. Bieniek, E. Dragańska, V. Pranckietis, Zemdirbyste-Agriculture 103(3), 2016
- Scientists: Hardy kiwi can be grown in north-eastern Poland, Science in Poland, Lenkijos spaudos agentūra PAP (dr. Anna Bieniek, Varmijos ir Mozūrų universitetas Olštyne), 2015
- Owoce mniej znanych gatunków roślin użytkowych jako cenny surowiec dla przetwórstwa, cz. 2: aktinidia ostrolistna i aktinidia pstrolistna, Natalia Dobros, Instytut Biotechnologii Przemysłu Rolno-Spożywczego (Lenkija), 2013
- Aktinidia: modne pnącze o jadalnych owocach. Uprawa i cięcie aktinidii, Michał Mazik, Murator (Lenkija), 2015
- Mini kiwi (aktinidia): uprawa, gatunki i odmiany aktinidii do uprawy w ogrodach i na działkach, Murator, tekstas CLEMATIS (Lenkija), 2014
- Mini kiwi: uprawa. Jak uprawiać aktinidię, by mieć pyszne owoce?, Marta Balcerowska, Murator (Lenkija), 2024
- Growing and cultivating actinidia, Szczepan Marczyński, The Garden (RHS), 2009
- How to grow kiwi fruit, Royal Horticultural Society (RHS)
- Kā Latvijas apstākļos audzēt eksotiskos augus? Iesaka profesionālis, LSM, Latvijos radijas (Andrejs Vītoliņš), 2020