Kaip auginti porus

Ką verta žinoti apie porus

Poras yra dvimetis svogūninių šeimos daržovių augalas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Pirmaisiais metais jis išaugina pailgą svogūną ir platų, mėsingą lapų makščių stiebą, kurį ir valgome. Lapų makštys būna 3–6 cm pločio, žalios arba melsvai žalios. Antraisiais metais poras pražysta ir išaugina iki 120 cm aukščio žiedynstiebį su rutulišku žiedynu.

Porai daugiausia vartojami kaip prieskonis. Jų svogūnai ir lapai švelnaus skonio ir kvapo, juose yra eterinio aliejaus, B grupės ir C vitaminų bei mineralinių druskų.

Porai auga ilgai: pagal veislę iki derliaus praeina 70–120 dienų, o vėlyvosioms veislėms gali prireikti ir 150 dienų. Todėl jų sezonas prasideda dar kovą ant palangės. Kada sėti daigus ir kaip juos paruošti, išsamiai rašome puslapyje kada sodinti porus. Čia daugiausia kalbame apie tai, kas vyksta lysvėje nuo gegužės iki vėlyvo rudens.

Vieta, dirva ir priešsėliai

Porams reikia saulės: bent 6 valandų per dieną, o geriausia 8–10 valandų. Dirva turi būti derlinga ir humusinga, nors porai pakenčia ir prastesnę. Venkite smėlėtų ir sunkių, suplūktų dirvų. Tinkamiausias pH yra 5,8–6,5.

Porai prastai reaguoja į šviežią mėšlą, todėl dažniausiai auginami antraisiais ar trečiaisiais metais po mėšlo. Geri priešsėliai yra burokėliai, pupelės, žirniai, kopūstai ir agurkai. Po kitų svogūninių augalų porų nesodinkite.

Čia šaltiniai šiek tiek skiriasi. Lenkų patarimuose pupelės ir žirniai minimi kaip geri priešsėliai, o Viskonsino universiteto patarime rašoma porus laikyti atokiau nuo pupelių ir kitų ankštinių. Tai nebūtinai prieštaravimas: vienas šaltinis kalba apie tai, kas augo lysvėje pernai, kitas apie kaimynus tą patį sezoną. Saugiausia porus sodinti ten, kur pernai augo ankštiniai, bet ne šalia jų šiemet.

Sodinimas į gilias duobutes

Kuo giliau pasodinsite, tuo ilgesnis ir storesnis bus baltas stiebas. Todėl porai sodinami giliai. Viskonsino universitetas pataria daryti 15–20 cm gylio griovelį arba apie 15 cm gylio duobutes, o Merilando universitetas 13–15 cm gylio duobutes, išbadytas 2,5–3 cm storio pagaliu.

Daigą įstatykite iki pirmojo lapo išsišakojimo, į duobutę įpilkite vandens, bet žemėmis neužberkite. Laistant ir lyjant žemės į duobutę nubyrės pačios.

Atstumai skiriasi pagal šaltinį. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo eilėje 15–20 cm, tarp eilių 45–60 cm. Lenkų patarimuose tarp eilių 30 cm, eilėje 10 cm, o Merilando universitetas siūlo kas 13 cm. Per tankiai susodinti porai būna silpnesni ir dažniau serga grybinėmis ligomis, todėl mėgėjų darže geriau rinktis retesnį lietuvišką variantą.

Kada sodinti: kai šaltiniai nesutaria

Lietuvos enciklopedija aiškiai nurodo, kad porų daigai sodinami apie gegužės vidurį, kai jie užauginti 50–60 dienų. Lenkų patarimuose ankstyvosios veislės sodinamos jau kovo 20–balandžio 15 d., vėlyvosios gegužę ir birželį, o žieminės net birželio 20–liepos 10 d.

Viskonsine, kur žiemos šaltos, porai sodinami balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, nes daigai pakelia nedideles šalnas. Merilando universitetas rašo, kad porus galima sodinti kelios savaitės prieš paskutines šalnas.

Ką tai reiškia Lietuvoje? Įprastas laikas yra gegužės vidurys. Užgrūdintus daigus galima sodinti ir šiek tiek anksčiau, nes porai lengvų šalnų nebijo. Lenkų kovo ir balandžio datas laikykite skirtomis ankstyvosioms veislėms šiltesniame klimate. Palyginimą rasite lentelėje viršuje.

Laistymas, ravėjimas ir mulčias

Porų šaknys negilios, todėl sausra tiesiogiai mažina derlių. Laistykite reguliariai visą augimo laiką. Lenkų patarimuose siūloma per sausras laistyti nusistovėjusiu, drungnu vandeniu.

Piktžolės porams pavojingiausios pirmus du mėnesius po sodinimo, kol augalai dar smulkūs. Reguliariai ravėkite ir sekliai purenkite tarpueilius, bet atsargiai, kad nepažeistumėte paviršinių šaknų.

Mulčias iš komposto, nupjautos žolės ar susmulkintų lapų taupo drėgmę ir slopina piktžoles. Taip sutaupysite ir laistymo, ir ravėjimo.

Tręšimas

Porams reikia nedaug arba vidutiniškai maisto medžiagų. Svarbiausia gerai paruošti dirvą, o šviežio mėšlo neberti.

Jei dirva nebuvo tręšta organinėmis trąšomis, Lenkijos sodininkystės patarimuose siūloma patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis arba granuliuotu mėšlu, pirmą kartą praėjus maždaug 5 savaitėms po sodinimo. Pasodinus gegužės viduryje, tai būtų birželio antroji pusė. Merilando universitetas taip pat pataria porus papildomai patręšti birželį, jei reikia. Ekologiškai auginantiems tinka dilgėlių ir asiūklių raugas.

Apkaupimas: ilgas baltas stiebas

Apkaupimas reiškia, kad vasarą prie apatinės stiebo dalies pripilama žemių. Taip stiebas lieka baltas, porai būna švelnesnio skonio, o žemė juos dar ir apsaugo nuo šalčio. Lenkų patarimuose apkaupti ypač rekomenduojama vėlyvąsias veisles.

Jei porus sodinote į griovelį, jį palaipsniui užpildykite augant stiebui. Jei į duobutes, kaupkite žemes iš tarpueilių kelis kartus per vasarą. Žemės nepriberkite tarp lapų, nes vėliau ją sunku išplauti.

Viskonsino universitetas mini dar vieną amerikiečių būdą: vasaros viduryje nukirpti viršutinę lapų pusę, kad augalas daugiau jėgų skirtų stiebui. Lietuviški ir lenkiški šaltiniai šio patarimo nemini, todėl jis nebūtinas.

Kenkėjai ir ligos

Porams kenkėjų nedaug. Pagrindiniu kenkėju lenkų šaltinis laiko porų lapus minuojančią musę (lenk. miniarka porówka), o Merilando universitetas iš kenkėjų mini tik ją. Lenkų patarimuose rašoma, kad tarp eilių pasėtos petražolės šį kenkėją atbaido.

Amerikiečių patarimuose minima ir svogūninė musė, kurios lervos graužia šaknis, todėl augalai vysta ir prastai auga. Karštomis, sausomis vasaromis porus puola tripsai: ant lapų atsiranda sidabriškai baltų dėmelių.

Ligos porams nebūdingos. Grybinės ligos atsiranda drėgnais metais ir ten, kur dirva blogai praleidžia vandenį. Viskonsino universitetas tarp galimų ligų mini rūdis, netikrąją miltligę ir baltąjį puvinį, bet rašo, kad mėgėjų daržuose jos retos. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Derlius, žiemojimas ir laikymas

Porus galima kasti bet kada, kai stiebas pasiekia apie 2,5 cm skersmenį. Lietuvoje jie dažniausiai nuimami vėlai rudenį. Pirmiausia pakelkite augalus šakėmis, tada atsargiai ištraukite, nulupkite pageltusius išorinius lapus ir patrumpinkite šaknis bei lapus. Vienas augalas duoda vieną 15–20 cm ilgio ir 2,5–5 cm storio stiebą. Merilando universitetas skaičiuoja apie 2,3 kg ir daugiau porų iš 3 metrų eilės.

Ar porus galima palikti žiemoti lysvėje? Merilando universitetas pataria rudenį juos apkloti storu šiaudų ar lapų sluoksniu ir kasti visą žiemą. Tačiau Viskonsine, kur žiemos panašios į mūsų, porus pataria iškasti prieš įšąlant žemei, nes net žiemai atsparios veislės ne visada ištveria. Lietuvoje saugiau didžiąją dalį nuimti rudenį.

Porus laikykite rūsyje smėlyje arba dėžėse su žemėmis, uždengtus. Geriausia laikymo temperatūra apie 0 °C, bet ne žemesnė. Šaldytuve jie išsilaiko nuo 7–10 dienų iki mėnesio, nors kokybė prastėja.