Daržo ABC

Daržas nuo nulio · 3 dalis iš 10

Dirvos paruošimas daržui

Gera dirva yra pusė derliaus. Ją galima paruošti kastuvu arba visai nekasant, svarbiausia, kad ji būtų puri ir pamaitinta.

Užduoti klausimą

Trumpai

Rudenį dirvą sukaskite 20–25 cm gyliu ir įterpkite 2–3 kg perpuvusio mėšlo ar komposto kvadratiniam metrui. Pavasarį tik supurenkite ir išlyginkite. Jei nenorite kasti, paklokite 10–15 cm komposto sluoksnį ir sėkite tiesiai į jį. Daugumai daržovių tinka pH 5,5–7,0.

Mediniai komposto rėmai bendruomenės sode
Nuotrauka: Troy Sankey, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Kokio dirvos pH reikia daržovėms

DaržovėTinkamas pHPastaba
Daržovės apskritai5,5–7,0Daugumai tinka silpnai rūgšti dirva
Morkos6,0–7,0Šviežiu mėšlu tręštos dirvos netinka
Agurkai6,0–6,5Kai pH mažesnis nei 6,0, dirvą kalkinkite
Kopūstai, burokėliai6,5–7,0Burokėliams kalkinti būtina, kai pH mažesnis nei 6,0
Žirniai6,8–7,4Mėgsta neutralią ar silpnai šarminę dirvą

Kaip tai padaryti

  1. Išvalykite plotą. Jei daržą darote vejoje ar apleistoje vietoje, nupjaukite žolę ir išrinkite daugiamečių piktžolių šaknis.
  2. Pasirinkite būdą. Kasant rudenį dirva sukasama 20–25 cm gyliu, o paviršius išlyginamas, kad nesikauptų vanduo. Nekasant ant žemės klojamas 10–15 cm organinės medžiagos sluoksnis.
  3. Vejoje ar piktžolėtoje vietoje nekasimo būdu pirmiausia paklokite dvigubą kartono sluoksnį, lakštus užleiskite vieną ant kito. Nuimkite lipnią juostą ir sąvaržėles, blizgaus spausdinto kartono nenaudokite.
  4. Pamaitinkite dirvą. Rudenį įterpkite 2–3 kg perpuvusio mėšlo ar komposto kvadratiniam metrui. Pavasarį prieš sėją užtenka 0,1–0,2 kg/m² granuliuoto komposto.
  5. Pasimatuokite pH sodo centre parduodamu rinkinėliu arba užsakykite dirvos tyrimą. Nematuokite anksčiau nei po trijų mėnesių nuo kalkinimo ar tręšimo.
  6. Jei dirva per rūgšti, kalkinkite rudenį. Kalkių ir mėšlo neberkite tuo pačiu metu.
  7. Pavasarį, kai tik leidžia orai, dirvą sekliai supurenkite 3–4 cm gyliu, o likus 2–3 savaitėms iki sėjos giliau, 7–12 cm. Prieš sėją nugrėbkite paviršių, kad jis būtų smulkus ir lygus.

Kasti ar nekasti

Yra du keliai, ir abu veikia. Įprastas būdas yra rudenį sukasti dirvą maždaug 20–25 cm gyliu, kartu įterpiant mėšlo ar komposto. Paviršių išlyginkite, kad nesikauptų vanduo. Pavasarį tereikia supurenti ir nugrėbti.

Kitas kelias vadinamas nekasimo būdu. Dirva nevartoma, o ant jos paklojamas 10–15 cm komposto ar kitos gerai suirusios organinės medžiagos sluoksnis. Sėjama ir sodinama tiesiai į jį. Dirbti reikia mažiau, išdygsta mažiau vienmečių piktžolių, o mulčias saugo drėgmę, tad laistysite rečiau. Sliekai gerina drenažą, o dirvos organizmai skaido organines medžiagas. Toks būdas ypač patogus, jei daržą kuriate vejoje: ant žolės paklokite dvigubą kartono sluoksnį, o ant jo kompostą.

Pradedančiajam abu būdai tinka. Jei turite daug komposto, rinkitės nekasimą. Jei komposto mažai, o dirva sunki ir suslūgusi, pirmais metais ją sukaskite.

Kuo pamaitinti dirvą

Svarbiausias daržo maistas yra kompostas arba perpuvęs mėšlas. Rudenį įterpkite 2–3 kg kvadratiniam metrui.

Šviežio mėšlo saugokitės. Morkos šviežiai mėšlu tręštoje dirvoje išauga šakotos, o bulvės dažniau serga rauplėmis. Jei mėšlas šviežias, berkite jį tik rudenį, kad iki pavasario spėtų suirti. Nekasimo lysvėje pirkto mėšlo ar dirvos gerintuvo nesodinkite bent šešias savaites, kol jis dar paskutinį kartą perpus.

pH ir kalkinimas be paslapčių

pH parodo, ar dirva rūgšti. pH 7,0 reiškia neutralią dirvą, mažesnis skaičius rūgščią, didesnis šarminę. Daugumai daržovių tinka pH 5,5–7,0, tačiau kopūstams ir burokėliams reikia 6,5–7,0, o žirniams dar daugiau.

Pasimatuokite pH sodo centre parduodamu rinkinėliu, o tiksliau dirvos tyrimu. Jei dirva per rūgšti, kalkinkite rudenį ir kalkes gerai įmaišykite. Tik neberkite jų kartu su mėšlu: tada augalai mažiau pasisavina azoto. Ir nekalkinkite aklai, be matavimo.

Rudenį ar pavasarį

Ruduo yra geriausias laikas sunkiems darbams: kasimui, mėšlui, kalkėms. Kalkėms ir šviežiam mėšlui reikia laiko sureaguoti su dirva ir suirti, todėl pavasarį jų berti per vėlu. Pavasarį palaukite, kol žemė pradžius. Tada ją sekliai supurenkite, o likus 2–3 savaitėms iki sėjos supurenkite giliau, 7–12 cm.

Nekasimo lysvę įrengti geriausia žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, jei dirva neužmirkusi. Užmirkusioje žemėje nieko nedirbkite, palaukite kelias dienas.

Mažas planas jūsų pirmajai lysvei

Rudenį pažymėkite lysvę, išrinkite piktžoles, įterpkite komposto ir, jei reikia, pakalkinkite. Pavasarį supurenkite, nugrėbkite ir sėkite. Kitą rudenį į tą pačią lysvę vėl įterpkite komposto, o daržoves perkelkite pagal sėjomainą. Ką sėti į paruoštą dirvą, skaitykite dalyje Ką auginti pirmais metais.

Dažniausi klausimai

Ar daržą būtina kasti?

Ne. Nekasimo būdu dirva nevartoma: ant jos kasmet klojamas komposto sluoksnis, o sėjama ir sodinama tiesiai į jį. Toks būdas mažiau vargina, išdygsta mažiau vienmečių piktžolių, o dirva mažiau išgaruoja vandens. Žemės ūkio rūmų rekomendacijose aprašomas įprastas rudens kasimas ar arimas 20–25 cm gyliu.

Kada geriau ruošti dirvą, rudenį ar pavasarį?

Pagrindinius darbus atlikite rudenį: sukaskite, įterpkite perpuvusio mėšlo ar komposto, jei reikia, pakalkinkite. Pavasarį dirvą tik supurenkite ir išlyginkite. Nekasimo lysvę RHS pataria įrengti žiemos pabaigoje, jei dirva neužmirkusi.

Kiek komposto reikia daržui?

Rudenį prieš kasimą 2–3 kg kvadratiniam metrui. Nekasimo lysvei pradžioje reikia 10–15 cm sluoksnio, vėliau kasmet maždaug 5 cm.

Ar galima berti šviežią mėšlą?

Tik rudenį ir ne ten, kur augs morkos. Šviežias mėšlas skatina ligas, morkos jame išauga šakotos. Agurkams šviežią mėšlą įterpkite ne vėliau kaip 3–4 savaitės prieš sėją.

Kaip žinoti, ar dirvą reikia kalkinti?

Pasimatuokite pH. Jei jis mažesnis nei reikia jūsų daržovėms, kalkinkite rudenį. Daržovėms Žemės ūkio rūmų rekomendacijose nurodoma 0,2–0,5 kg kalkių kvadratiniam metrui, pagal tyrimą.

Kokia dirva mano kieme?

Priesmėlis lengvai dirbamas ir gerai praleidžia vandenį, bet sukaupia mažai maisto medžiagų. Priemolis derlingesnis, bet sunkiau praleidžia drėgmę. Abiem atvejais padeda kompostas.

Neradote atsakymo?

Parašykite klausimą. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Valgomosios morkos (Daucus carota L.) auginimas ekologiniame ūkyje: technologinės rekomendacijos, doc. dr. Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio rūmai
  2. Paprastojo agurko (Cucumis sativus) auginimo lauke ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio rūmai
  3. Baltojo gūžinio kopūsto (Brassica oleracea L.) auginimo ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Ingė Auželienė, Žemės ūkio rūmai
  4. Raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L.) auginimo ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio rūmai
  5. Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum): auginimo ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio rūmai
  6. Daržininkystė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  7. Kalkinimas, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  8. Žirniai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  9. Priesmėlis, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  10. Priemolis, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  11. Mėšlas, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  12. 13 patarimų, kaip geriausiai panaudoti mėšlą, Savaitė
  13. No-dig gardening, Royal Horticultural Society (RHS)
  14. Lime and liming, Royal Horticultural Society (RHS)