Salotų veislės

Kodėl nėra lietuviškų salotų veislių

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) integruotos apsaugos gairėse rašoma tiesiai: šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše salotų veislių nėra. Užtat ES daržovių veislių bendrajame kataloge jų įrašyta daugiau kaip 2000, ir kasmet atsiranda naujų.

Tai reiškia, kad parduotuvėje rasite daugybę užsienyje išvestų veislių. Todėl LAMMC mokslininkai gairėse pateikia rekomenduojamų veislių lentelę, kurioje vertina jų ankstyvumą ir atsparumą bakterinėms bei grybinėms ligoms. Šios veislės yra lentelės viršuje.

Salotas Lietuvoje auginti pradėta XIX amžiaus antrojoje pusėje, rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE). Labiausiai vertinamos gūžinės salotos. Moksliniai salotų tyrimai pradėti 1963 metais Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, o prekinis auginimas šiltnamiuose prasidėjo 1971 metais. VLE kaip Lietuvoje auginamas veisles mini lapines 'Maskvos' ir gūžines 'Akmeninė galvutė', 'Maiskij', 'Ryžskij' bei 'Valentine'.

Salotų tipai: kuo jie skiriasi

VLE skiria penkias sėjamosios salotos botanines varietetas: smidrines, tipines, gūžines, ilgalapes ir garbanotąsias. Prekinės veislės grupuojamos į lapines, romėnines, kinines, garbanotąsias, gūžines ir traškiąsias gūžines.

Darže svarbiausia žinoti, kaip kiekvienas tipas elgiasi vasarą. Lenkų sodininkystės žurnalas „Murator“ juos apibūdina taip:

Sviestinės gūžinės turi švelnius, trapius, šviesiai žalius lapus. Jos labai linkusios išbėgti į žiedus: ilga diena, karštis ir sausra skatina žiedynstiebius dar prieš susiformuojant gūžei.

Traškiosios gūžinės, pavyzdžiui, ledinės, turi dideles, tvirtas gūžes, kurios gali sverti iki kilogramo, ir traškius, sultingus lapus. Į žiedus jos išbėga kur kas rečiau, todėl tinka vasarai. Šaldytuve išsilaiko kelias dienas.

Romėninės turi standžius, storus, pailgus lapus. Tamsiai žalios romėninės turi daugiau vitaminų, gelsvai žalios švelnesnio skonio. Į žiedus jos linkusios išbėgti taip pat kaip sviestinės.

Lollo salotų lapai garbanoti, žali arba bordo, surinkti į nedidelę palaidą galvutę. Ąžuolalapės turi dekoratyvius, įkirptus, traškius lapus su riešutiniu prieskoniu. Abu tipai tinka vasaros auginimui.

Vasarai: kaip neleisti salotoms sužydėti

LAMMC gairėse rašoma, kad salotų veislės skiriasi jautrumu dienos ilgiui, šviesos intensyvumui ir temperatūrai. Kai diena ilgesnė nei 14 valandų, salotos pradeda generatyvinį vystymąsi ir formuoja žiedynstiebius. Aukštesnė nei 20 °C temperatūra ir sausa dirva tai dar paspartina.

Ankstyvesnės, trumpesnio auginimo veislės mažiau jautrios temperatūros ir dienos ilgio pokyčiams nei vėlyvosios. Vis dėlto ir jos, pritrūkusios dirvos drėgmės, gali sužydėti, o lapai tampa kartūs.

Todėl vasaros sėjai rinkitės traškiąsias, lollo ar ąžuolalapes salotas ir veisles, kurių aprašyme nurodyta, kad jos nelinkusios žydėti. Lenkijos Sodininkystės instituto apraše tokios yra sviestinės 'Ewelina' ir 'Justyna', taip pat traški 'Beata'. Laistykite tolygiai: apie tai, kiek ir kada, rašome puslapyje apie salotų auginimą.

Kai šaltiniai nesutaria: ar sėti sviestines vasarą

Lenkų žurnalas „Murator“ pataria sviestines ir romėnines salotas lauke sėti ne vėliau kaip balandžio pradžioje, jei norite derliaus vasarą, ir ne anksčiau kaip gegužės viduryje, jei norite derliaus rudenį. Tarpe, kai dienos ilgiausios, jis siūlo auginti traškiąsias, lollo ir ąžuolalapes.

Lenkijos Sodininkystės instituto aprašuose kai kurios sviestinės veislės, pavyzdžiui, 'Ewelina', apibūdinamos kaip tinkamos nuo ankstyvo pavasario iki rudens, o 'Justyna' kaip tinkama įvairiems terminams.

Abu patarimai suderinami: jei vasarą norite sviestinių salotų, rinkitės veislę, kurios aprašyme aiškiai parašyta, kad ji nelinkusi žydėti. Jei tokio užrašo nėra, vasarai sėkite traškiąsias ar lapines. Kada sėti pagal Lietuvos sąlygas, rasite puslapyje kada sėti salotas.

Šiltnamiui ir daigams: gūžinės salotos

LAMMC gairėse gūžines veisles siūloma auginti šiltnamyje iš daigų, nes jos jautresnės auginimo sąlygoms ir jų vegetacija ilgesnė.

Iš rekomenduojamų veislių šiltnamiui ir lauke tinka 'Regina di Maggio' ir 'Pirat'. Daigais galima auginti ir 'May King'. Ledinė 'Green Lakes 118' rekomenduojama vasaros ir rudens auginimui lauke.

VLE rašo, kad šiltnamiuose salotos auginamos rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, o lauke pavasarį ir vasarą. Ankstyvos lauko salotos auginamos iš šiltnamyje išaugintų daigų.

Atsparumas ligoms: į ką žiūrėti

LAMMC pabrėžia, kad integruotos apsaugos atveju svarbiausia, jog salotos būtų atsparios arba mažai jautrios pagrindinėms bakterinėms ir grybinėms ligoms. Rekomenduojamų veislių lentelėje atsparumas vertinamas atskirai: 'Green Lakes 118' labai atspari bakterinėms ligoms, o 'Regina di Maggio' ir 'Pirat' labai atsparios grybinėms.

Kitas paprastas požymis yra lapų spalva. Tamsiai žalius lapus ar gūžes formuojančios veislės atsparesnės ligoms, ypač miltligėms.

Lenkijos Sodininkystės instituto apraše sviestinė 'Ewelina' nurodyta kaip atspari netikrajai miltligei. Jei liga vis tiek pasirodo, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Senos veislės ir sėklų bankai

Lenkijos Sodininkystės institutas Skierniewicėse 2019 metais išleido leidinį apie senąsias salotų veisles namų daržams. Jame aprašyta ir veislių, surinktų ekspedicijose Seinų, Suvalkų bei Balstogės apylinkėse. Dauguma jų yra sviestinės gūžinės.

Leidinyje rašoma, kad daugelis senųjų daržovių veislių sparčiai nyksta, todėl jų sėklos saugomos genų banke. Kai kurios aprašytos veislės, pavyzdžiui, 'Ewa', 'Jasia' ir 'Świt', jau išbrauktos iš registro, todėl jų sėklų parduotuvėse greičiausiai nerasite.

Įdomi ir neįprasta yra smidrinė salota: ji gūžės nesudaro, o valgomas sustorėjęs 25–30 cm stiebas, kuris skinamas, kai augalas suformuoja žiedpumpurius.