Agrastų veislės

Kuo skiriasi agrastų veislės

Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, pasaulyje sukurta apie 1500 kultūrinių agrastų veislių. Senosios Europos veislės kilusios iš paprastojo agrasto, o naujesnės yra hibridai su Amerikos agrastų rūšimis.

Norvegijos enciklopedija rašo tą patį: sukryžminus su Amerikos rūšimis pavyko sujungti stambias, skanias uogas su ištvermingumu ir atsparumu miltligei. Todėl renkantis veislę svarbiausia ne uogos dydis, o ar krūmas atsparus valkčiui.

Uogos būna geltonos, žalios, raudonos ar juodos. Laukinio agrasto uoga sveria apie 0,5 g, o kultūrinių veislių uogos vidutinės ar stambios, 2–5 g. Ūgliai būna dygliuoti arba bedygliai. Lietuvoje agrastai noksta liepą.

Lietuviškos veislės

VLE kaip Lietuvoje žinomesnes veisles nurodo 'Ginučius', 'Kirdeikius', 'Lūšius', 'Žilinus' ir 'Jubilejnyj'. Pirmąsias keturias sukūrė selekcininkas A. Ryliškis. Visos jos vidutinio ankstyvumo, ištvermingos žiemą ir atsparios valkčiui, o iš vieno krūmo duoda 5,2–5,8 kg uogų.

'Ginučiai' (1975) turi mažiausiai dyglių: jų būna tik apatinėje ūglio dalyje arba visai nėra. Neprinokusios uogos gelsvai žalios, prinokusios oranžinės ar šviesiai raudonos, 4–4,5 g, skanios, saldžiarūgštės. Krūmas vidutinio aukščio arba mažesnis, mažai išsiskleidęs. Veislė atspari valkčiui, miltligei ir deguliams.

'Kirdeikiai' (1968) išsiskiria spalva: uogos purpurinės ar violetinės su ryškia vaškine apnaša, vidutiniškai 3,9 g, gero skonio. Juose 2,7 % rūgščių ir 214 mg/kg vitamino C. Krūmai gana glausti, bet ūgliai dygliuoti. Deguliai juos pažeidžia mažai.

'Lūšiai' (1975) duoda oranžines ar rausvas 4–5 g uogas, kuriose 6,7 % cukrų ir 246 mg/kg vitamino C. Tai daugiau vitamino C nei 'Kirdeikiuose', o kitų dviejų veislių sudėties VLE nenurodo. Tačiau ūgliai labai dygliuoti, todėl skinti nepatogu.

'Žilinai' (1967) yra vienintelė šviesiai žaliauogė lietuviška veislė šiame sąraše. Uogos 4–5 g, saldžiarūgštės, gero skonio, o derlius didžiausias, 5,8 kg iš krūmo. Krūmai mažai išsiskleidę ir mažai dygliuoti.

Kaip ir kada šias veisles sodinti, rasite puslapyje kada sodinti agrastus.

Užsienio veislės, kurias verta žinoti

VLE tarp Lietuvoje auginamų veislių mini ir 'Invicta', 'Hinnonmaki Gelb', 'Hinnonmaki Rot', 'Hinnonmaki Green', 'Rodnik', 'Spiner Free', 'Finikas' ir 'Lepaan Valio'. Išsamiau aprašyta tik suomiška 'Lepaan Valio': uogos rūgščios, apie 3 g, šviesiai žalios, plaukuotos, storos odelės. Krūmas vidutiniškai ištvermingas žiemą, atsparus miltligei, deguliai jį pažeidžia mažai. Lietuvoje ji buvo rajonuota 1970–1998 metais.

Daugiau apie kitas veisles rašo Norvegijos enciklopedija. Norvegijoje agrastai auginami net iki šiaurinės Nordlando apskrities. 'Hinnonmäen Keltainen' su žalsvai geltonomis uogomis ten vadinama stipriai atsparia miltligei, ištvermingu ir tinkamu nedideliems sodams. Raudonuogė 'Hinnonmäen Rød' ankstyva ir taip pat atspari. 'Captivator' vėlyvas, atsparus miltligei ir be dyglių. 'Scania' ištverminga ir, kaip rašoma, viena iš nedaugelio raudonųjų veislių, kurios neserga miltlige.

Tas pats šaltinis įspėja, kad senosios veislės 'Hönings Früheste', 'Whinham's Industry' ir 'Whitesmith' ištvermingos, bet jautrios miltligei. 'Hönings Früheste' vertinama dėl ankstyvų, saldžių geltonų uogų, tad ją auginkite tik ten, kur galėsite atidžiai stebėti ligas.

Kai šaltiniai nesutaria

Šaltiniai ne visada vienodai vertina tą pačią veislę. Palyginkite:

Ką tai reiškia jums? Atsparumas nėra absoliutus: ta pati veislė vienur serga mažiau, kitur daugiau. Dėl 'Invicta' saugiau tikėtis to, ką žada atsargesnis šaltinis, ir vis tiek tikrinti krūmus. Dėl veislių kilmės skirtumas tik istorinis: visos keturios yra A. Ryliškio darbas. Dėl sąrašo prieš pirkdami sodinukus pasitikrinkite naujausią Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Kaip atsparumas veikia priežiūrą

VLE valktį nurodo tarp žalingiausių agrastų ligų. Todėl atspari veislė yra paprasčiausia apsauga, o jautrias veisles teks dažniau apžiūrėti. Jei purkšti vis dėlto reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Kaip atpažinti valktį, degulius ir pjūklelius, aprašyta puslapyje agrastų ligos ir kenkėjai. Net atspariai veislei padeda šviesus, vėdinamas krūmas, todėl nepamirškite ir agrastų genėjimo.

Derlius, amžius ir kada pradeda derėti

VLE duomenimis, agrastai pradeda derėti 2–3 metais, o gausiausiai dera 15–20 metais. Derlingiausi yra 3–5 metų stiebai. Lietuviškų veislių derlius iš krūmo panašus, 5,2–5,8 kg, tad renkantis lemia ne derlius, o dygliai, spalva ir skonis.

RHS veisles skirsto į desertines ir kulinarines. Desertinės saldžios ir skanios šviežios, o kulinarinės labiau tinka pyragams, desertams ir uogienei. Iš RHS sąrašo desertinė yra 'Leveller' su stambiomis geltonomis uogomis, kulinarinės 'Invicta' ir 'Greenfinch', o 'Careless' ir 'Whinham's Industry' tinka abiem tikslams. 'Greenfinch' RHS vadina atsparia miltligei, kompaktiška ir nelabai dygliuota. Kol uogos dar žalios ir kietos, RHS pataria nuskinti kas antrą uogą virimui, o likusios užaugs stambesnės.

Agrastai artimi serbentams, ir veislės renkamos pagal panašius kriterijus. Lietuviškas serbentų veisles palyginome puslapyje serbentų veislės.