Patikrinome 24 senolių orų spėjimus. 35 metų duomenys patvirtino tik du

1. „Jei kovo 22 diena šilta, bus šilta 40 dienų“

Pasitvirtino

Ką tai reiškia: pagal kovo 22-osios orus senoliai spėdavo, koks bus pavasario pradžios mėnuo su viršum. Šilta diena reiškia šiltą pavasarį, šalta diena reiškia, kad šalčiai dar laikysis.

Ką rodo duomenys: 21 metais iš 35 spėjimas išsipildė. Ypač gerai veikia šaltoji pusė. Paėmėme 10 šalčiausių kovo 22-ųjų ir 10 šilčiausių ir pažiūrėjome, kokios buvo kitos 40 dienų:

Ką tai reiškia daržininkui: jei kovo 22-oji šalta, neskubėkite. Šalnos ir vėsa greičiausiai dar laikysis. Šilta diena didelio pažado neduoda.

2. „Šaltas sausis, vėlyvo pavasario lauk“

Pasitvirtino

Ką tai reiškia: jei sausis šaltas, pavasaris ateis vėliau. Pavasario pradžia čia yra diena, kai savaitės vidutinė temperatūra pirmą kartą pasiekia 5 °C. Tada pradeda augti žolė ir daugelis augalų.

Ką rodo duomenys: 25 metais iš 35, beveik trys metai iš keturių. Skirtumas dienomis nedidelis:

3. „Šv. Martynas su ledu, Kalėdos su lietum“

Greičiau atvirkščiai

Ką tai reiškia: jei lapkričio 11 d., per Martyną, šąla, tai per Kalėdas bus atlydys ir lis.

Ką rodo duomenys: per 35 metus Martyno naktį šalo 13 kartus. Tais metais per Kalėdas lijo tik 4 kartus. Kai Martyno naktį nešalo, lietingos Kalėdos buvo dvigubai dažnesnės. Taigi po šalto Martyno Kalėdos lietingos būdavo rečiau, ne dažniau.

4. „Koks gruodis, tokia ir žiema“

Nepasitvirtino

Ką tai reiškia: šaltas gruodis reiškia šaltą sausį ir vasarį, šiltas gruodis reiškia šiltą žiemą.

Ką rodo duomenys: 17 metais iš 35, mažiau nei pusę kartų. Tiek pat atspėtumėte mesdami monetą.

5. „Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis“

Nepasitvirtino

Ką rodo duomenys: per Jonines lijo 22 kartus iš 35. Po lietingų ir po sausų Joninių šlapias rugpjūtis buvo beveik vienodai dažnas:

Visi 24 spėjimai vienoje lentelėje

Stulpelis „Išsipildė“ rodo, kiek procentų atvejų spėjimas pasitvirtino. Atsitiktinai būtų maždaug 50 %. Pilka žymė juostoje rodo, kas būtų atsitiktinai.

Spėjimams su „jei“ (pvz., Joninės) pilka žymė rodo, kaip dažnai tas pats nutiko kitais metais, kai ženklo nebuvo. Visi duomenys pagal metus (CSV).

Ką visa tai reiškia

• Dauguma spėjimų, kurie tikisi, kad orai „apsivers“, neveikia. „Karšta liepa, šaltas rugsėjis“, „šaltas Martynas, lietingos Kalėdos“: duomenys rodo greičiau priešingai. Šilti ar šalti orai dažniau kurį laiką laikosi, nei pasikeičia į priešingus.
• Veikia trumpo laikotarpio spėjimai. Abu pasitvirtinę spėjimai sieja artimus mėnesius: kovo pabaigą su balandžiu, sausį su pavasario pradžia. Spėjimai per pusę metų į priekį, pavyzdžiui, „koks sausis, tokia liepa“, nepasitvirtino.
• Vienas ar du galėjo pasitvirtinti atsitiktinai. Kai tikrini 24 spėjimus, viena kita sėkmė gali būti sutapimas. Todėl tai įdomus atradimas, ne orų prognozė.
• Klimatas pasikeitė. Senoliai spėjimus kūrė kitokiame klimate. Patikrinome tik 1991–2025 metus, todėl negalime pasakyti, ar spėjimai veikė prieš šimtą metų.

Kaip tikrinome

Orai. Kasdieniai 1990–2025 metų duomenys Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui iš Europos ERA5 orų archyvo. Skaičiavome visų penkių miestų vidurkį.

Ar archyvas tikslus. 2016–2025 metus palyginome su Hidrometeorologijos tarnybos stočių matavimais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Mėnesio temperatūra skyrėsi ne daugiau kaip 0,3 °C, lietingos ir sausos dienos sutapo apie 85 % atvejų.

„Šilta“ ir „šalta“. Lyginome su tų metų įprastais orais. Kadangi Lietuva per 35 metus šilo, šį ilgalaikį šilimą atskaitėme, kad jis nesukurtų netikro ryšio.

„Pasitvirtino“. Tik kai spėjimas išsipildė gerokai dažniau, nei būtų galima tikėtis atsitiktinai, ir tai patvirtino statistinis testas (tikimybė, kad tai tik sutapimas, mažesnė nei 5 %).

Šaltiniai

1. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Senolių pastebėjimai
2. L. Klimka. Apie tradicinius orų spėjimus (LRT, 2020)
3. Open-Meteo Historical Weather API, ERA5 (Copernicus, CC BY 4.0)
4. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, stočių stebėjimai (CC BY-SA 4.0)