Kaip auginti mėtas

Kokias mėtas auginti

Mėtų gentyje yra apie 25 rūšis. Jos auga šiauriniame pusrutulyje, vidutinio klimato juostoje, taip pat pietų Afrikoje ir Australijoje. Mėtos užauga iki maždaug 1 m aukščio, lapai išsidėstę poromis, o smulkūs blyškūs ar rausvi žiedai susitelkę menturiais lapų pažastyse ir stiebų viršūnėse.

Daržuose dažniausiai auginama pipirinė mėta, liaudiškai pipirmėtė. Tai daugiametis, stipriai šakotas, kvapnus augalas su ilgais šakniastiebiais, užaugantis iki 80 cm. Jos lapai kiaušiniški, iki 4 cm ilgio, dantytais kraštais, o šviesiai violetiniai žiedai susitelkę iki 7 cm ilgio varpos pavidalo žiedynuose. Lietuvoje pipirmėtė dažnai auginama daržuose ir soduose kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Rečiau auginama žalioji mėta.

Lietuvos gamtoje savaime dažniausiai auga dirvinė mėta, vandeninė mėta ir pakrantinė mėta. Auginamos mėtos dažnai sulaukėja, tai yra pabėga iš daržo ir ima augti laukinėje gamtoje. Tai pirmas ženklas, kad mėtas reikia riboti.

Lentelėje viršuje palyginome dažniausiai sodinamas mėtas. Arbatai ir gaiviems gėrimams labiausiai tinka pipirmėtė, o kas nemėgsta stipraus mentolio, rinksis švelnesnę ir saldesnę žaliąją mėtą. Pipirmėtės veislių išvesta daug, jos skiriasi eterinio aliejaus kiekiu, sudėtimi ir kvapu.

Vieta ir dirva

Mėtos gerai auga saulėje arba lengvame pavėsyje. Saulėkaitoje augančias mėtas reikia laistyti dažniau. Auginant balkone, lenkų sodininkystės žurnalistai pataria rinktis pusiau pavėsingą vietą: tinka šiaurės, rytų ir vakarų balkonai, nes stipri saulė gali apdeginti lapus.

Dirva turi būti derlinga, humusinga ir vidutiniškai drėgna, o jos pH 6,0–7,5. Organinių trąšų geriausia įterpti metais prieš sodinimą. Jei dirvą tręšėte mėšlu, mineralinių trąšų kelerius metus nereikia.

Drėgmę mėgsta ne visos mėtos vienodai. Ilgalapė mėta geriau auga drėgnesniame substrate, dirvinei reikia drėgnos, bet laidžios dirvos, o vandeninę galima auginti net tvenkinio pakraštyje ar krepšyje sekliame vandenyje.

Kaip sustabdyti mėtų plitimą

Mėtos yra gyvybingi daugiamečiai augalai su šakniastiebiais. Šakniastiebiai šliaužia po žeme, todėl Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria mėtas auginti vazonuose, kad jos neišplistų po gėlynus.

Jei norite mėtų lysvėje, įkaskite indą be dugno, pavyzdžiui, seną kibirą. Taip mėta auga dirvoje, bet šakniastiebiai lieka uždaryti. Lenkų patarimuose pipirmėtei siūloma didelis vazonas arba aptverta žolelių lysvės dalis.

Pirmaisiais metais kruopščiai ravėkite, o vėliau stebėkite, ar ūgliai neišlenda už ribos. Užaugę augalai plinta labai sparčiai. Vandeninę mėtą lengviausia sulaikyti auginant ją krepšyje.

Sodinimas ir dauginimas

Pipirmėtė sėklų neužmezga ir dauginasi tik vegetatyviškai. Todėl ją dauginkite dalindami seną kerą, šakniastiebių atkarpomis arba įsišaknijusiais ūgliais. Senus augalus geriausia dalyti pavasarį arba po žydėjimo. Tarp naujų augalų palikite ne mažiau kaip 30 × 30 cm.

Daugiau apie dauginimą sužinome iš Suomijos mokslininkų tyrimo, atlikto 1997–1999 metais. Motininė plantacija per sezoną davė 2,8 kg sodinti tinkamų šakniastiebių kvadratiniam metrui, o jų užteko apsodinti 28 m². Daugiausia šakniastiebių gauta po pirmojo sezono, vėliau augimas lėtėjo.

Svarbiausia išvada mūsų klimatui: rudenį iškasti šakniastiebiai, užkasti 20 cm žemių sluoksniu, žiemą išgyveno prastai. Pavasarį iškasta sodinamoji medžiaga buvo kur kas geresnė. Todėl mėtas persodinkite pavasarį.

Antras būdas yra įsišakniję ūgliai. Tyrime juos ėmė antrą ir trečią vasarą, kai ūgliai būdavo apie 10 cm aukščio. Iš kvadratinio metro gauta 250 ūglių, kurių pakako 50 m² naujos plantacijos. Mokslininkai pataria ūglius imti tik kartą per vasarą ir atkreipia dėmesį, kad lapų skynimas mažina ir šakniastiebių, ir ūglių derlių. Taigi iš to paties kero vienu metu daug lapų ir daug sodinukų negausite.

Ar galima mėtas auginti iš sėklų

Čia šaltiniai nesutaria. Lenkų patarimuose rašoma, kad mėtas galima sėti nuo kovo iki gegužės į vazonėlius po kelias sėklas arba tiesiai į dirvą. Sėklos dygsta 12–20 °C temperatūroje. Paliekami stipriausi daigeliai, o pasodinami tada, kai išaugina kelis tikruosius lapelius.

Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad pipirinė mėta yra vandeninės ir žaliosios mėtų hibridas, kuris sėklų neužmezga. Todėl tikros pipirmėtės iš sėklų neužauginsite. Jei norite būtent pipirmėtės, pirkite augalą arba paprašykite kaimyno atkarpos. Sėklomis verta sėti nebent kitas mėtų rūšis.

Laistymas, tręšimas ir skabymas

Laistymas yra svarbiausias priežiūros darbas. Reguliariai laistykite jaunus augalus ir visas mėtas per ilgesnes sausras. Vazone žemės gumulas neturi išdžiūti, bet mėtos nemėgsta ir užmirkimo.

Jei organinių trąšų įterpėte prieš sodinant, papildomai tręšti dažniausiai nereikia. Vazone auginamos mėtos vieną sezoną gali augti ir netręštos, ypač durpiniame substrate. Jei tręšiate, rinkitės labai praskiestas trąšas.

Jaunų ūglių viršūnes reguliariai nuskabykite, kad augalas šakotųsi ir būtų kuplesnis. Balkone auginamoms mėtoms patariama skabyti ir žiedynus.

Mėtos vazone ir balkone

Vazonas yra paprasčiausias būdas sulaikyti mėtas. Jame būtinai turi būti skylės dugne, o storas drenažo sluoksnis apsaugo šaknis nuo puvinio. Tinka pirktinė žemė, pavyzdžiui, sodo žemė, sumaišyta su smėliu ar moliu.

Plačiau apie tai rašome skiltyje apie auginimą vazone žemiau. Žiemą antžeminė dalis nunyksta, o pavasarį mėta vėl atželia.

Derliaus nuėmimas ir džiovinimas

Šviežius lapus skinkite nuo pavasario iki ankstyvo rudens, kiek reikia virtuvei. Jauniausi lapai kvepia stipriausiai. Mėtų lapai tinka sūriems patiekalams, padažams, gėrimams ir desertams.

Vaistinei žaliavai pjaukite nesumedėjusią antžeminę dalį žydėjimo pradžioje. Džiovinkite natūraliai tamsioje, šiltoje ir vėdinamoje vietoje arba džiovyklėje, ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje. Lapus paskleiskite plonu sluoksniu.

Džiovinta pipirmėtės žolė vartojama arbatoms ir kaip prieskonis. Mėtų eteriniai aliejai, kuriuose gausu mentolio, naudojami maisto, farmacijos ir kosmetikos pramonėje. Daugiausia pipirmėčių pasaulyje užauginama JAV, Indijoje ir Kinijoje.

Žiemojimas ir kenkėjai

Dirvoje augančios mėtos yra visiškai atsparios šalčiui, joms dengti nereikia. Vazonus lauke žiemai apvyniokite, pavyzdžiui, džiuto maišais arba putplasčio plokštėmis. Kambaryje mėtą laikykite vėsioje, bet šviesioje vietoje ir laistykite rečiau, bet visai nenustokite.

Mėtoms gali kenkti spragės, cikadės ir lapgraužiai vabalai. Jei kenkėjų daug ir reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę, o skinti lapus laukite tiek, kiek nurodyta etiketėje.