Kaip išsirinkti substratą

Iš ko daromas substratas

Nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio durpių įmonės gamina specialius gaminius daigams auginti.

Durpių substratas yra durpės su azoto, fosforo, kalio trąšų ir mikroelementų priedu. Kartais jis parduodamas ir blokais ar plokštėmis.

Durpių gruntas gaminamas iš žemapelkių durpių su mineralinėmis trąšomis ir mikrobiologiniais priedais.

Durpių vazonėliai ir daigų blokeliai daromi iš aukštapelkių, mažai susiskaidžiusių durpių su trąšomis.

Kompostas yra durpės su organinėmis trąšomis.

Aukštapelkės ar žemapelkės durpės: koks skirtumas

Durpės skirstomos į tris tipus: aukštapelkines, žemapelkines ir tarpines. Lietuvos durpių ištekliuose žemapelkinės sudaro apie 60 %, aukštapelkinės apie 30 %.

Aukštapelkė minta tik krituliais. Joje didelis rūgštingumas ir mažai mineralinių druskų. Lietuvoje aukštapelkės sudaro 22 % visų pelkių ploto, daugiausia jų vakaruose.

Žemapelkė maitinama gruntiniu arba upių vandeniu, kuriame daug mineralinių druskų. Joje auga augalai, kuriems reikia daug maisto.

Durpių pH paprastai būna 3–6. Pagal tai, kiek jos susiskaidžiusios, durpės būna plaušinės, mažai susiskaidžiusios, arba amorfinės, gerai susiskaidžiusios. Lietuvoje rasta daugiau nei 40 durpių rūšių, bet didžiąją išteklių dalį sudaro tik 10.

Ką reiškia skaičiai ant maišo

pH. Daugumai žemės ūkio augalų tinka pH nuo 6,0 iki 7,5. Utenos kolegijos tyrime pipirnės geriausiai sudygo neutralioje, pH 7 dirvoje: sudygo 90 % sėklų. Pupelėms tinka pH 6,5–7,0. Šilauogėms reikia rūgštaus, pH 4,5–5,5, substrato.

NPK, kg/m³. Rodo, kiek trąšų įmaišyta į kubinį metrą. Pavyzdžiui, VDU tyrime agurkų daigams naudotas durpių substratas su 0,5 kg/m³ kompleksinių trąšų NPK 14-16-18. Sėjai skirtame substrate maisto medžiagų turi būti nedaug, nes didelis jų kiekis gali pakenkti daigams.

Frakcija, mm. Durpių gabalėlių dydis. Tame pačiame VDU tyrime naudota iki 7 mm frakcija, o pH buvo 5,5–6,5.

Paskirtis. „Daigams“, „daržovėms“, „rūgščiamėgiams“. RHS pataria pirmiausia žiūrėti, kokiems augalams substratas skirtas, kokios jame maisto medžiagos ir mikroelementai.

Pagaminimo data. Substratas laikui bėgant irsta, todėl rinkitės šviežią ir sunaudokite tą patį sezoną.

Kiek maisto reikia skirtingiems augalams

Gerai tai parodo klasikiniai britų mišiniai, kuriuos aprašo RHS. Pagrindas visada tas pats: 7 dalys sterilizuotos dirvos, 3 dalys durpių pakaitalo ir 2 dalys stambaus smėlio. Skiriasi tik trąšų kiekis 9 litrams mišinio.

Jauniems augalams ir persodintiems daržovių daigams: 28 g bazinės trąšos ir 5 g maltos kreidos.

Suaugusiems augalams ir daržovėms konteineriuose: dvigubai daugiau, 56 g trąšos ir 10 g kreidos.

Krūmams, vaismedžiams ir pomidorams: trigubai daugiau, 84 g trąšos ir 15 g kreidos.

Taigi kuo augalas didesnis ir kuo ilgiau augs vazone, tuo daugiau maisto jam reikia.

Durpės ir gamta

Durpių sluoksnis per metus užauga ne daugiau kaip 1 mm, todėl durpės laikomos lėtai atsinaujinančiu ištekliumi. Lietuvoje durpynai užima 9,9 % šalies ploto, apie 650 tūkst. hektarų, o durpių pramonė naudoja tik 2,16 % ištirtų telkinių ploto.

RHS primena, kad durpynai yra svarbios anglies saugyklos. Juos nusausinus išsiskiria anglies dioksidas. Be to, durpynai sugeria lietaus vandenį ir mažina potvynius.

Substratai be durpių

Jei norite išbandyti substratą be durpių, rinkitės mišinius iš šių medžiagų.

Medžio pluoštas.

Kokoso pluoštas. Labai gerai laiko vandenį, bet nelaiko maisto medžiagų, todėl augalus reikia tręšti.

Kompostuota žievė. Labai stabili ir akyta.

Žaliasis kompostas.

RHS įspėja: jei ant maišo neparašyta „be durpių“, greičiausiai durpių jame yra. O substratą be durpių reikia kitaip laistyti ir tręšti nei durpių, todėl pirmą sezoną stebėkite augalus atidžiau.

Mišinys pačiam: receptas ir įspėjimas

RHS aprašo klasikinį sėjos mišinį: 2 dalys sterilizuotos dirvos, 1 dalis durpių pakaitalo ir 1 dalis stambaus smėlio. Į 9 litrus mišinio įberkite 10 g superfosfato ir 5 g maltos kreidos.

Savo sodo kompostą naudoti pigu ir naudinga gamtai, bet rezultatas gali labai skirtis. RHS pataria namie gamintų mišinių sėjai nenaudoti, nes juose gali būti grybų, kurie pakenkia daigams.

Pomidorų daigams tinkamiausias derlingas, purus, vandeniui laidus ir gerai drėgmę laikantis žemių mišinys. Prigijusius daigus 2–3 kartus kas 10–12 dienų patręškite kompleksinių trąšų tirpalu.

Ką daryti su senu substratu

Neišmeskite. Senesnį nei metų substratą RHS siūlo dėti į kompostą, naudoti didelių vazonų dugnui užpildyti arba įmaišyti į dirvą jai pagerinti. O kai daigai paaugs, kuo juos tręšti, rasite puslapyje kaip išsirinkti trąšas.