Pelargonijų ligos ir kenkėjai

Pirmiausia patikrinkite priežiūrą

Dvi priežiūros klaidos pelargonijai kenkia labiausiai: šlapia žemė ir drėgnas, stovintis oras. Beveik visos šiame puslapyje aprašytos ligos plinta būtent tokiomis sąlygomis. Lenkų portalo kb.pl autorius Juliusz Zawistowski rašo, kad lapai gali gelsti ir tada, kai žemė išdžiūsta, o paskui augalas gausiai palaistomas: šaknys tiesiog uždūsta.

Todėl prieš ieškodami ligos atsakykite į tris klausimus. Ar žemė vazone nėra nuolat šlapia? Ar vazonas turi drenažą? Ar augalas stovi šviesoje ir vėdinamoje vietoje? Kaip teisingai laistyti ir tręšti, aprašėme puslapyje apie tai, kaip auginti pelargonijas.

Masačusetso universitetas (UMass) primena, kad per gausus tręšimas gali sukelti požymius, panašius į bakterinį vytulį, o net šaknų puvinys bakterinės ligos neatmeta. Konektikuto žemės ūkio eksperimentinės stoties (CAES) specialistai priduria, kad gebeninių pelargonijų bakterinė liga primena maisto medžiagų trūkumą ar kenkėjų pažeidimus. Taigi vienas požymis dar nėra diagnozė.

Edema: pūslelės, kurios nėra liga

Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) edemą vadina augalo sutrikimu, o ne liga. Šaknys paima daugiau vandens, nei lapai spėja išgarinti, todėl ląstelės, ypač lapų apačioje, plyšta. Pirmiausia atsiranda vandeningų dėmelių, kurios iškyla kaip karpos, vėliau plyšta ir palieka baltas miltuotas ar rusvas vietas.

CAES rašo, kad labiausiai kenčia gebeninės pelargonijos, o edemą skatina vėsūs debesuoti orai arba šilta šlapia žemė su vėsiu drėgnu oru. Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų augalų apsaugos vadovas priduria, kad edemą skatina ir šviesos sąlygos bei maisto stoka, o jos pūslelės gali atrodyti kaip rūdys, bakterinė liga ar erkių pažeidimai. Kb.pl mini per gausų laistymą arba staigų atšalimą lauke.

Svarbiausia: pažeistų lapų nenuskinkite. RHS perspėja, kad taip būklė gali tik pablogėti. Mažinkite laistymą, vėdinkite, o jei žemė vazone permirkusi, persodinkite augalą į naują, laidų substratą.

Kodėl gelsta pelargonijų lapai

Pageltę lapai yra dažniausias nusiskundimas, bet priežasčių daug. Pagal šaltinius jas galima atskirti taip.

Geltoni taškeliai viršuje, rudos pūslelės apačioje. Tai rūdys. RHS rašo, kad stipriai pažeisti lapai pagelsta ir nukrenta.

Lapai gelsta V forma nuo krašto, augalas vysta drėgnoje žemėje. Taip atrodo bakterinis vytulys.

Lapai gelsta ir krenta, o lapų apačioje kamštinės pūslelės. Tai edema, fiziologinis sutrikimas, dažniausiai dėl laistymo.

Geltoni marmuriški taškeliai lapų viršuje. Lenkijos Sodininkystės instituto (Instytut Ogrodnictwa) programa tai nurodo kaip voratinklinės erkės požymį.

Lapai gelsta ir anksti krenta, auginiai neįsišaknija, ties žeme juodos sausos dėmės. CAES taip aprašo juodąjį šaknų puvinį, kurį skatina šlapia, oro stokojanti žemė.

Gelsta po sausros ir staigaus gausaus laistymo. Uždususios šaknys. Laistykite tolygiai.

Pilkasis puvinys ir rūdys

Pilkasis puvinys puola daugybę augalų. Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) rašo, kad pažeistos vietos greitai apauga puriomis, pilkomis apnašomis, tarp kurių susidaro juodi sklerotai, o grybas peržiemoja augalų liekanose dirvoje ir užkrėstose patalpose. CAES pelargonijose mini dėmes su koncentriniais ratais, blunkančius ir krentančius žiedus bei pūvančią auginių apačią. VLE pataria neperlaistyti ir vėdinti, CAES nelaistyti ant lapų, laistyti ryte ir skabyti peržydėjusius žiedus.

Rūdis sukelia grybas *Puccinia pelargonii-zonalis*. RHS pabrėžia, kad jis puola tik zonines pelargonijas, o gebeninių nepažeidžia. Jam nereikia tarpinio augalo, sporos plinta vėju ir vandens purslais. Liga dažniausiai siaučia vėsiu metu, kai pelargonijos žiemoja po stiklu, bet lietingą vasarą gali pakenkti ir lauke.

Klastingiausia tai, kad rūdys keliauja su auginiais. RHS rašo, kad nuo užsikrėtimo iki požymių paprastai praeina apie dvi savaites, kartais daugiau. Todėl naujai pirktą augalą bent dvi savaites laikykite atskirai.

Bakterinis vytulys ir auginių puvinys

Tai dvi pavojingiausios ligos tiems, kurie patys daugina pelargonijas. Bakterinis vytulys neišgydomas. UMass rašo, kad nėra purškalų ar laistymo tirpalų, kurie išgydytų augalą ar patikimai apsaugotų. Vystančius augalus reikia išmesti, o įrankius, vazonus ir paviršius dezinfekuoti 10 % buitinio baliklio tirpalu.

Bakterija plinta su auginiais. UMass pastebi, kad nedaug bakterijų turintys auginiai gali įsišaknyti ir 10 savaičių ar ilgiau atrodyti sveiki. Todėl auginius imkite tik iš visiškai sveikų augalų ir laužkite juos rankomis, nes peilis bakteriją perneša. Gera žinia: UMass rašo, kad pelargonijos 'Martha Washington' šiai ligai neimlios.

UMass temperatūros nenurodo, o CAES rašo, kad bakterinio vytulio požymiai ryškiausi esant 21–30 °C. Todėl šiltu oru augalus apžiūrėkite dažniau.

Auginių puvinys, dar vadinamas juodąja kojele, prasideda auginio apačioje. CAES rašo, kad rudos pavandenijusios dėmės pajuoduoja, o kai puvinys apjuosia stiebą, auginys nugriūva. Jam palanki didelė drėgmė ir oro stoka substrate. Lenkijos Sodininkystės institutas pataria substratą naudoti tik vieną kartą ir pašalinti ligotus augalus. Kaip teisingai įšaknyti auginius, rasite puslapyje apie pelargonijų dauginimą.

Kenkėjai: baltasparniai, amarai ir erkės

Baltasparniai. VLE rašo, kad šiltadaržinis baltasparnis yra 1,5–3 mm, gelsvu kūnu ir baltais sparnais, čiulpia augalų sultis, perneša virusus, per metus išaugina kelias kartas, o Lietuvoje šiltu oru gali kenkti ir lauke. UMass priduria, kad baltasparniai gali pernešti ir bakterinio vytulio bakteriją.

Lenkijos Sodininkystės instituto programa baltasparnių pataria ieškoti lapų apačioje, o jų gausumui stebėti kabinti geltonas lipnias gaudykles 10–40 cm virš augalų (šiltnamiuose 1–2 gaudyklės 100 m²). Ta pati programa mini amarų, konkrečiai bulvinio amaro (Aulacorthum solani), kolonijas ir voratinklinę erkę, kurios požymis yra geltonos marmuriškos dėmelės lapų viršuje. Erkių kiaušinėlių ir judančių formų institutas pataria ieškoti pro 10 kartų didinantį stiklą.

Ant žiedų gali pasitaikyti ir tripsų: instituto programa mini netaisyklingas baltas ar geltonas dėmes žiedlapiuose, o CAES pataria tripsus stebėti. Jei kenkėjų daug ir reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Žiemojimo bėdos

Žiemą pelargonijos stovi patalpoje, kur šviesos mažiau, o drėgmės daugiau. RHS rašo, kad rūdys būna stipresnės būtent vėsiu metu, kai augalai žiemoja po stiklu. CAES nurodo, kad edemą skatina vėsūs, debesuoti orai, o agurkų mozaikos viruso požymiai pelargonijose stipriausi žiemą ir per ilgas vasaros dienas dažnai pasislepia.

Todėl žiemą laistykite labai saikingai, reguliariai surinkite nukritusius lapus ir nuskinkite pūvančias dalis. Vėdinkite patalpą. Auginius, kuriuos įšaknijate rudeniui, imkite tik iš sveikų augalų: ligoti auginiai ligą parneša į namus kartu su savimi.

Kaip laikyti pelargonijas žiemą, aprašėme puslapyje apie pelargonijų dauginimą ir žiemojimą, o kada saugu jas išnešti į lauką, rašome puslapyje kada sodinti pelargonijas. Visus pelargonijų straipsnius rasite skyriuje Pelargonijos.

Kai šaltiniai nesutaria

Purkšti rūdis ar ne. RHS rašo, kad fungicidų nerekomenduoja ir pataria vėdinti, valyti bei stipriai pažeistą augalą išmesti. CAES ir Lenkijos Sodininkystės institutas, rašantys gėlių augintojams, apsaugos produktus mini. Namų augintojui pakanka RHS kelio, o jei vis dėlto purškiate, rinkitės tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Skinti lapus ar ne. Esant pilkajam puviniui ir rūdims šaltiniai pataria pažeistas dalis nuskinti. Esant edemai RHS pataria lapų neskinti. Todėl pirmiausia atskirkite: rūdžių pūslelės virsta rudomis dulkančiomis sporų sankaupomis, dažnai išsidėsčiusiomis ratais, o edemos pūslelės iš pradžių vandeningos, vėliau kamštinės ar miltuotos.

Purkšti bakterinį vytulį ar ne. UMass rašo, kad bakterinio vytulio jokie purškalai neišgydo. CAES tarp gėlių augintojams registruotų priemonių mini vario preparatą. Namuose patikimiausia ligotą augalą išmesti ir dezinfekuoti įrankius.

Kas sukelia rūdis. Kb.pl kaltina perlaistymą ir per tankų sodinimą, o RHS grybą, kurio sporos plinta purslais ir auginiais. Abu sutaria dėl esmės: grybui reikia drėgmės, o tankiai sustatytuose, šlapiuose augaluose jis plinta greičiau.