Persikai Ligos ir kenkėjai Persikų ligos ir kenkėjai
Susiraitę rausvi lapai, ruduojantys vaisiai ar sakai ant kamieno? Palyginkite požymius ir sužinokite, kas kenkia persikui ir kada dar galite ką nors padaryti.
Trumpai
Pavasarį persikui labiausiai kenkia garbanligė: lapai sustorėja, susiraito ir parausta. Nuo jos saugokite tik medį be lapų, nuo lapų kritimo iki pumpurų sprogimo. Vasarą vaisiams kenkia moniliozė, miltligė ir rauplės, iš kenkėjų dažniausi amarai ir erkės.
Kurią problemą matote?
- Garbanligė (garbanė)
- Moniliozė (rudasis puvinys)
- Tikroji miltligė
- Persikų rauplės
- Žievės (leukostominis) vėžys
- Bakterinis vėžys
- Slyvų raupai (šarka)
- Amarai
- Voratinklinė ir vaisinė erkė
- Persikinė ūglinė kandis
Nežinote, kas tai? Pabandykite požymių paiešką.
Kodėl persikas serga vėsų ir drėgną pavasarį
Vėsūs ir drėgni pavasario orai palankūs garbanligei. Lenkijos sodininkystės institutas rašo, kad grybas užkrečia lapus esant 10–21 °C, o kai kurios infekcijos galimos net žemiau 7 °C. Kai šilčiau nėra nei 16 °C, užtenka, kad lapai po lietaus, rasos ar rūko būtų šlapi ilgiau nei 12,5 valandos. Masinis užsikrėtimas būna, kai lapai šlapi dvi paras ir ilgiau.
Šaltas ankstyvas pavasaris dar labiau padidina riziką. Tada lapai vystosi lėčiau, todėl ilgiau būna jautrūs. Tai paaiškina, kodėl vienais metais persikas beveik sveikas, o kitais beveik visi lapai susiraito.
Dauguma ligų ir kenkėjų, kurie puola persiką, puola ir kitus kaulavaisius. Moniliozė, bakterinis vėžys ir slyvų raupai jums gali būti pažįstami iš slyvų ligų ir vyšnių ligų puslapių. Lenkų institutas pataria persikus sodinti atokiau nuo virusais užsikrėtusių kaulavaisių.
Garbanligė: kaip atpažinti ir kada saugoti
Visuotinė lietuvių enciklopedija garbanę aprašo taip: pavasarį jauni lapai susiraukšlėja, išsigaubia, sustorėja, darosi trapūs, gelsvo ar rausvo atspalvio. Šakelės džiūsta, o augalai gali net žūti. Tą patį grybą (*Taphrina deformans*) enciklopedija mini ir kaip abrikosų bei rečiau slyvų ligos sukėlėją.
Svarbiausia žinoti, kur grybas žiemoja: žievės plyšiuose, po pumpurų žvyneliais ir ant nukritusių lapų. Todėl apsauga prasminga tik tada, kai jis dar neužkrėtė lapų, tai yra medžiui esant be lapų.
| Laikas | Ką daryti | Kodėl |
|---|---|---|
| Nukritus lapams | 1-asis purškimas, surinkite lapus | Sporos žiemoja ant ūglių, po pumpurų žvyneliais ir lapuose |
| Iki pumpurų brinkimo | 2-asis purškimas | Apsaugoti pumpurus prieš jiems sprogstant |
| Tiesiai prieš pumpurų sprogimą, 7–10 d. po 2-ojo purškimo | 3-iasis purškimas, tik jei reikia | Jei pernai buvo daugiau nei 20 pažeistų lapų medyje arba pavasaris šaltas ir lietingas |
| Gegužė–birželis | Suskaičiuokite pažeistus lapus, pašalinkite juos | Pagal tai planuojate kitą sezoną |
| Lapams išsiskleidus | Purkšti nebeverta | Grybas jau lapuose |
Lenkų institutas pirmenybę teikia vario turintiems produktams. Lietuvoje naudokite tik čia registruotus produktus pagal etiketę. Daugiau apie šilumamėgio medžio priežiūrą rasite puslapyje kaip auginti persikus.
Persikų auginimo atmintinė dovanų
Kas penktadienį 3 darbai pagal orus. Iškart gausite persikų atmintinę spausdinimui.
- Atmintinė viename lape
- Priminimai, kada sėti
- Pagal Lietuvos orus
Ačiū, užsiprenumeravote! Pirmą laišką gausite penktadienį. Jūsų dovana jau čia: persikų auginimo atmintinė. Taip pat sodininko kalendorius 2027: PDF arba versija spausdinimui.
Vaisių ligos: moniliozė, miltligė ir rauplės
Vasarą persiko derliui grėsmę kelia trys grybinės ligos. Jas atskirsite pagal tai, kaip atrodo vaisius:
| Liga | Vaisius | Palankios sąlygos | Kada tikrinti |
|---|---|---|---|
| Moniliozė | Šviesiai rudos dėmės, vėliau smėlio spalvos sporų ratai, mumijos | 20–25 °C, lapai šlapi bent 5–6 val. | Nuo birželio kas 2–3 savaites, ypač nokstant |
| Tikroji miltligė | Balta apnaša, smulkūs randuoti vaisiai | Rūkas, 19–22 °C, bujus augimas | Pavasarį ir gegužės pabaigoje–birželio pradžioje |
| Rauplės | 1 mm, vėliau 5–8 mm dėmelės prie kotelio, įtrūkimai | Didelė oro drėgmė bent 24 val., šilčiau nei 10 °C | Nuo 3–5 savaitės po žydėjimo iki derliaus |
Moniliozė žiemoja ant mumijų ir žaizdų ant ūglių. Todėl paprasčiausia ir veiksmingiausia priemonė yra po derliaus surinkti visus supuvusius ir sudžiūvusius vaisius nuo medžio ir nuo žemės. Liga lengviau patenka pro odelės įtrūkimus ir kenkėjų žaizdas.
Miltligė ant persiko yra ta pati liga kaip ant rožių. Lenkų institutas rašo, kad grybas žiemoja ir persikų, ir rožių pumpuruose. Todėl, mūsų nuomone, persiko geriau nesodinti šalia miltligės apniktų rožių.
Rauplės klastingos tuo, kad požymiai gali pasirodyti tik po 40–60 dienų nuo užsikrėtimo. Atvira, praretinta laja greičiau išdžiūsta, todėl genėjimas yra ir apsauga nuo ligų.
Žievės ir bakterinis vėžys
Jei iš persiko kamieno ar šakų teka sakai, pirmiausia apžiūrėkite žievę.
Žievės (leukostominis) vėžys puola vėsiu, drėgnu oru. Lenkų institutas rašo, kad grybas gausiai dauginasi esant daugiau nei 90 % oro drėgmei ir 10–15 °C, o esant 14–20 °C žuvusios vietos gali pasirodyti jau po 3 dienų. Registruotų cheminių priemonių nuo jo nėra. Išpjaukite pažeistas šakas ir saugokite genėjimo žaizdas.
Bakterinis vėžys pirmiausia matyti per žydėjimą: piestelės ir žiedlapiai pajuoduoja, o paruduoję žiedai lieka kaboti sustingę. Bakterijos žiemoja pumpuruose ir aplink lapų randus, plinta su lietumi, vėju, vabzdžiais ir įrankiais. Todėl po ligotų šakų genėjimo įrankius dezinfekuokite.
Amarai, erkės ir kiti kenkėjai
Žaliasis persikinis amaras pavojingas dvigubai. Jis čiulpia lapus, todėl šie susisuka ir pagelsta, o ūgliai nustoja augti. Be to, jis perneša virusus, tarp jų slyvų raupų virusą, kurio išgydyti neįmanoma. Gegužę sparnuoti amarai išskrenda ant žolinių augalų ir grįžta rudenį. Per metus ant persiko išsivysto 3 kartos. Daugiau apie šiuos kenkėjus ir natūralius jų priešus rasite puslapyje apie amarus.
Erkės labiausiai kenkia per sausrą. Voratinklinės erkės patelės pasirodo balandį, o per sezoną išsivysto 5–6 kartos. Lapus geriausia apžiūrėti iš lajos vidurio.
Vasaros pabaigoje persikus gali pulti ir dėmėtasparnė drozofila (*Drosophila suzukii*). Patelė pjūkliška kiaušdėte įpjauna nokstančio vaisiaus odelę ir padeda kiaušinėlius. Vaisius įdumba, pūva ir dvokia rūgimu. Lenkų institutas pažymi, kad ji pažeidžia ir nukritusius, ir po derliaus ant medžio likusius vaisius.
Liga ar maisto medžiagų trūkumas
Ne kiekvienas pagelęs ar parudavęs lapas reiškia ligą. Lenkijos sodininkystės institutas aprašo ir maisto medžiagų trūkumo požymius:
| Ko trūksta | Požymiai | Dažna priežastis |
|---|---|---|
| Azoto | Blyškiai žali seniausi lapai, ploni trumpi ūgliai, smulkūs krentantys vaisiai | Per mažai azoto, sausra, mulčias iš šiaudų ar pjuvenų |
| Fosforo | Rausvai rudi lapai iš viršaus, standūs lapai, trumpi stori ūgliai | Labai rūgšti dirva (pH < 4,5) |
| Kalio | Lapai susisuka palei vidurinę gyslą, kraštai paruduoja | Lengva dirva, maža kalio atsarga |
| Magnio | Gelsta tarp pagrindinių gyslų, lapai krenta anksčiau | Lengva, labai rūgšti dirva |
| Kalcio | Vaisiai trūkinėja, prasčiau laikosi | Sausra vaisiams nokstant, labai stambūs vaisiai |
Tinkamiausias dirvos pH persikui yra 6,0–7,2. Prieš tręšdami atlikite dirvožemio tyrimą. Daugiau apie tai, kaip atpažinti trūkumą, rasite puslapyje apie magnį.
Kai šaltiniai nesutaria
Kada pradėti saugoti nuo garbanligės? Visuotinė lietuvių enciklopedija, aprašydama tafrinozę, pataria sodo augalus purkšti anksti pavasarį. Lenkijos sodininkystės institutas pirmąjį purškimą siūlo jau rudenį, nukritus lapams, o pavasarį tik iki pumpurų brinkimo. Abu šaltiniai sutaria dėl esmės: lapams išsiskleidus jau per vėlu. Jei pavasarį sodą pasiekiate tik vėlai, rudeninis purškimas yra saugesnis pasirinkimas.
Kiek pavojinga garbanligė? Enciklopedija rašo, kad garbanės pažeisto augalo šakelės džiūsta, o pats augalas gali žūti. Lenkų institutas trečiąjį purškimą siūlo tik tada, kai pažeistų lapų būna daugiau nei 20 viename medyje, bet pažymi, kad medžiai, kuriuose garbanligė kartojasi kelerius metus iš eilės, dažniausiai žūva nuo šalčio pažeidimų arba žievės ir medienos ligų. Taigi kelių susiraičiusių lapų nereikia bijoti, bet stiprų užkrėtimą verta stabdyti, kad jis nesikartotų kasmet.
Greita paieška pagal požymį
| Ką matote | Tikėtina priežastis |
|---|---|
| Pavasarį lapai sustorėję, trapūs, susiraukšlėję, gelsvi ar rausvi, vėliau ruduoja ir krenta | Garbanligė |
| Ant vaisių šviesiai rudos dėmės, vėliau smėlio spalvos sporų žiedai, vaisiai džiūsta į mumijas | Moniliozė (rudasis puvinys) |
| Balta miltuota apnaša ant lapų, ūglių ir vaisių | Tikroji miltligė |
| Alyvžalės, vėliau rudos dėmelės ant lapų, smulkios dėmės prie vaisiaus kotelio | Persikų rauplės |
| Ant kamieno ar šakų žievė žūva, teka gintaro spalvos ar beveik juodi sakai | Žievės (leukostominis) vėžys |
| Žiedai pajuoduoja ir lieka sustingę, ant lapų rudai raudonos dėmės su šviesiu apvadu | Bakterinis vėžys |
| Ant žiedlapių tamsūs ruoželiai, ant vaisių šviesios ar rausvos dėmės ir žiedai | Slyvų raupai (šarka) |
| Lapai susisuka ir pagelsta, ūgliai nustoja augti, lapų apačioje kolonijos | Amarai |
| Lapai margai pagelsta ar pabronzėja, apačioje plonas voratinklis | Erkės |
| Ūglių viršūnės nuvysta ir nusvyra, vaisiuose skylutės prie kotelio | Persikinė ūglinė kandis |
Garbanligė (garbanė)
- Kaip atpažinti
- Pavasarį jauni lapai susiraukšlėja, išsigaubia, sustorėja ir tampa trapūs. Iš pradžių jie blyškiai žali ar gelsvi, vėliau pilkšvai matiniai, raudoni, rudi ir nukrenta. Ūgliai sustorėja, vaisių paviršius deformuojasi. Lenkijos sodininkystės institutas nurodo, kad daugiausia požymių būna gegužę ir birželį.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Taphrina deformans. Jis puola persikus, abrikosus, rečiau slyvas. Sporos žiemoja žievės plyšiuose, po pumpurų žvyneliais ir ant nukritusių lapų. Užsikrečia esant 10–21 °C ir ilgai šlapiems lapams.
- Ką daryti
- Išsiskleidus lapams liga nebepagydoma. Pašalinkite pažeistus lapus ir ūglius, surinkite nukritusius lapus. Apsaugą planuokite kitam sezonui.
- Kaip išvengti
- Saugokite medį be lapų: 1–2 kartus nuo lapų kritimo iki pumpurų brinkimo, geriausia vario turinčiu, Lietuvoje registruotu produktu pagal etiketę. Lenkų institutas trečią purškimą siūlo praėjus 7–10 dienų po ankstesnio, tiesiai prieš pumpurų sprogimą, jei praėjusį gegužę–birželį ant medžio buvo daugiau nei 20 pažeistų lapų arba pavasaris šaltas ir lietingas.
Ar pavojinga? Viena pavojingiausių persikų ligų: šakelės džiūsta, o kartojantis kelerius metus iš eilės medžiai dažniausiai žūva.
↑ Atgal į sąrašąMoniliozė (rudasis puvinys)
- Kaip atpažinti
- Sparčiai augantys vaisiai pasidengia šviesiai rudomis, šokolado spalvos dėmėmis. Nokstant ant jų išauga smėlio spalvos sporų kuokšteliai koncentriniais ratais. Supuvę vaisiai sudžiūsta į mumijas, kurios gali kaboti ant medžio iki kito sezono. Ūglius liga pažeidžia retai.
- Kodėl atsiranda
- Grybai Monilinia laxa ir Monilinia fructigena. Palankiausia 20–25 °C ir bent 5–6 valandas šlapi lapai. Dažnai patenka pro odelės įtrūkimus ir kenkėjų žaizdas.
- Ką daryti
- Surinkite ir išneškite iš sodo supuvusius vaisius ir mumijas nuo medžio ir žemės, išpjaukite ūglius su žaizdomis. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Nuo birželio kas 2–3 savaites apžiūrėkite vaisius, ypač kai jie ima spalvintis ir nokti. Saugokite vaisius nuo kenkėjų, nes per jų žaizdas liga patenka lengviau.
Tikroji miltligė
- Kaip atpažinti
- Ant lapų, ūglių ir vaisių balta miltuota apnaša. Pažeisti lapai nustoja augti, deformuojasi, gelsta, džiūsta ir krenta. Vaisiai lieka smulkūs, randuoti, vėliau su pilkšva apnaša.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Podosphaera pannosa, tas pats, kuris puola rožes. Žiemoja ramybės būklės pumpuruose. Palanku rūkas, 19–22 °C ir bujus augimas. Sporoms sudygti vandens lašų nereikia.
- Ką daryti
- Išpjaukite ir išneškite pažeistus ūglius. Jei praėjusį sezoną liga buvo stipri, po pirmųjų požymių naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Apžiūrėkite medį pavasarį, kai auga ūgliai, ir dar kartą gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, kai liga puola užuomazgas. Venkite per bujaus augimo, nes jis palankus ligai.
Persikų rauplės
- Kaip atpažinti
- Ant lapų alyvžalės dėmės, vėliau ruduojančios. Ant ūglių dėmės sudžiūsta į šašus. Ant vaisių, daugiausia prie kotelio, iš pradžių apie 1 mm dėmelės, vėliau 5–8 mm. Jos gali susilieti ir įtrūkti, o pro įtrūkimus patenka puviniai.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Cladosporium carpophilum. Ligai palanku, kai bent parą laikosi didelė oro drėgmė ir šilčiau nei 10 °C (geriausiai 20–30 °C). Požymiai gali pasirodyti tik po 40–60 dienų.
- Ką daryti
- Išpjaukite pažeistus ūglius. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Genėkite taip, kad laja būtų atvira ir greitai išdžiūtų. Vaisius apžiūrėkite nuo 3–5 savaitės po žydėjimo iki derliaus.
Žievės (leukostominis) vėžys
- Kaip atpažinti
- Lapai vysta, gelsta ir krenta. Žievėje atsiranda žuvusių vietų, iš jų teka gintaro spalvos ar beveik juodi sakai. Mediena po žieve melsva, ant žuvusios žievės tamsiai rudi taškeliai.
- Kodėl atsiranda
- Grybai Leucostoma cinctum ir Leucostoma persoonii. Plinta vėsiu, drėgnu oru. Lenkų institutas nurodo, kad registruotų cheminių priemonių nuo šios ligos nėra.
- Ką daryti
- Išpjaukite pažeistas šakas. Pjūvius užtepkite sodo tepalu žaizdoms, tik Lietuvoje registruotu, pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Požymius lengviausia pastebėti, kai medis be lapų. Vario turintys produktai, naudojami nuo garbanligės, šią ligą taip pat riboja.
Bakterinis vėžys
- Kaip atpažinti
- Piestelės ir žiedlapiai pajuoduoja, žiedai paruduoja ir lieka sustingę. Ant ūglių atsiranda žuvusių vietų ir žaizdų. Ant lapų rudai raudonos dėmės, dažnai su šviesiu apvadu.
- Kodėl atsiranda
- Bakterijos Pseudomonas syringae. Patenka pro natūralias angas ir žaizdas, plinta su vėju, lietumi, vabzdžiais ir įrankiais. Palanku didelė oro drėgmė.
- Ką daryti
- Išpjaukite pažeistas šakas, stipriai pažeistą medį pašalinkite. Pjūvius užtepkite sodo tepalu žaizdoms, tik Lietuvoje registruotu, pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Pradėkite apžiūrėti medį iškart po žydėjimo. Po ligotų šakų genėjimo dezinfekuokite įrankius.
Slyvų raupai (šarka)
- Kaip atpažinti
- Dažnai liga ilgai nematoma. Ant žiedlapių gali būti tamsių ruoželių, ant lapų šviesių juostų palei gysles. Ant vaisių odelės šviesios ar rausvos dėmės ir žiedai. Vaisiai noksta anksčiau ir krenta, nors minkštimas nepažeistas.
- Kodėl atsiranda
- Slyvų raupų virusas (PPV). Jį perneša amarai, daugiausia trys rūšys, tarp jų žaliasis persikinis amaras. Plinta su užsikrėtusiais medžiais ir sodinukais.
- Ką daryti
- Virusinių ligų išgydyti negalima. Užsikrėtusį medį pašalinkite.
- Kaip išvengti
- Sodinkite tik sveikus, nuo virusų laisvus sodinukus, kovokite su amarais.
Amarai
- Kaip atpažinti
- Žaliojo persikinio amaro pažeisti lapai susisuka, iš dalies pagelsta, kartais nudžiūsta ir nukrenta, ūgliai nustoja augti. Amarai Hyalopterus amygdali kolonijas kuria lapų apačioje, lapų kraštai tik šiek tiek užsiriečia.
- Kodėl atsiranda
- Žaliasis persikinis amaras (Myzus persicae) ir amaras Hyalopterus amygdali. Kiaušinėliai žiemoja prie pumpurų ir ant ūglių, lervos išsirita pumpurams sprogstant. Žaliasis persikinis amaras perneša daugiau nei 100 virusų.
- Ką daryti
- Apžiūrėkite medį kas 2 savaites nuo sezono pradžios. Pastebėję pirmąsias kolonijas, jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus, naudingiems vabzdžiams saugesnius produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Saugokite natūralius amarų priešus, pavyzdžiui, boružes.
Voratinklinė ir vaisinė erkė
.jpg){kind=link}
- Kaip atpažinti
- Voratinklinės erkės pažeisti lapai pagelsta didelėmis margomis dėmėmis, per sausrą ruduoja ir džiūsta, kraštai užsiriečia. Lapų apačioje matyti plonas voratinklis ir kiaušinėliai. Vaisinės erkės pažeisti lapai gelsta, bronzėja ir krenta.
- Kodėl atsiranda
- Paprastoji voratinklinė erkė (Tetranychus urticae) ir vaisinė erkė (Panonychus ulmi). Voratinklinės erkės patelės žiemoja žievės plyšiuose, po lapais ir dirvoje, pasirodo balandį. Per sezoną išsivysto 5–6 kartos.
- Ką daryti
- Nuo gegužės iki rugpjūčio kas 2 savaites apžiūrėkite lapus iš lajos vidurio. Lenkų institutas veiksmų ribą nurodo nuo 3 judrių erkių ant lapo. Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Persikinė ūglinė kandis
- Kaip atpažinti
- Ūglių viršūnės nuvysta, džiūsta ir nusvyra, nes į jas įsigraužia vikšreliai. Vaisiuose prie kotelio matyti įgraužos skylutės ir negilūs takai.
- Kodėl atsiranda
- Drugys Anarsia lineatella. Jauni vikšreliai žiemoja po žieve, pavasarį įsigraužia į pumpurus. Drugiai skraido gegužę ir birželį, Lenkijoje išsivysto 2 kartos.
- Ką daryti
- Iškirpkite ir sunaikinkite pažeistas ūglių viršūnes su vikšreliais.
Apsaugos kalendorius
Ką ir kada daryti, kad ligų ir kenkėjų būtų mažiau. Chemines priemones naudokite tik Lietuvoje registruotas ir pagal etiketę.
- Rudenį, nukritus lapamsPirmasis apsaugos nuo garbanligės purškimas medžiui be lapų. Surinkite nukritusius lapus ir mumijas
- Ramybės metuApžiūrėkite žievę: žievės vėžio požymius lengviausia pamatyti, kai medis be lapų. Išpjaukite pažeistas šakas
- Iki pumpurų brinkimoAntrasis apsaugos nuo garbanligės purškimas. Po šalto ir lietingo pavasario ar stipraus užkrėtimo praėjusiais metais dar kartą praėjus 7–10 dienų po ankstesnio purškimo, tiesiai prieš pumpurų sprogimą
- Pumpurams sprogstantPradėkite kas 2 savaites tikrinti, ar nėra amarų kolonijų
- Iškart po žydėjimoApžiūrėkite žiedus ir ūglius, ar nėra bakterinio vėžio
- Gegužė–birželisTikrinkite miltligę ant užuomazgų, užsirašykite, kiek lapų pažeidė garbanligė
- Gegužė–rugpjūtisKas 2 savaites apžiūrėkite lapų apačią, ar nėra erkių
- Nuo birželio iki derliausKas 2–3 savaites tikrinkite vaisius, ar nėra moniliozės ir rauplių
Dažniausi klausimai
Kodėl susiraito ir parausta persiko lapai?
Dažniausiai dėl garbanligės. Lapai pavasarį sustorėja, susiraukšlėja, tampa trapūs, gelsvi ar rausvi, vėliau ruduoja ir krenta. Jei lapai tik susisuka ir pagelsta, o apačioje matyti smulkių vabzdžių, kalti amarai.
Kada purkšti persikus nuo garbanligės?
Kai medis be lapų: 1–2 kartus nuo lapų kritimo iki pumpurų brinkimo. Jei praėjusiais metais pažeistų lapų buvo daug arba pavasaris šaltas ir lietingas, dar kartą praėjus 7–10 dienų po ankstesnio purškimo, tiesiai prieš pumpurų sprogimą. Naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Ar galima išgydyti garbanligę vasarą?
Ne. Grybas užkrečia lapus, kai jie skleidžiasi. Kai požymiai matomi, pašalinkite pažeistus lapus ir ūglius, surinkite nukritusius lapus ir apsaugą planuokite kitam sezonui.
Kodėl pūva persikai ant medžio?
Dažniausiai dėl moniliozės. Vaisius pasidengia rudomis dėmėmis su smėlio spalvos sporų žiedais, vėliau sudžiūsta į mumiją. Liga plinta šiltu (20–25 °C), drėgnu oru ir patenka per įtrūkimus bei kenkėjų žaizdas.
Kodėl iš persiko kamieno teka sakai?
Lenkijos sodininkystės institutas sakų tekėjimą mini prie žievės (leukostominio) vėžio: žievė žūva, teka gintaro spalvos ar beveik juodi sakai. Pažeistas šakas išpjaukite, pjūvius užtepkite sodo tepalu žaizdoms, tik Lietuvoje registruotu, pagal etiketę.
Kodėl persiko lapai gelsta?
Priežasčių kelios. Jei gelsta seniausi lapai, o ūgliai ploni ir trumpi, gali trūkti azoto. Jei gelsta tarp gyslų, magnio. Jei lapai margi ir apačioje voratinklis, kalta erkė. Pirmiausia apžiūrėkite lapų apačią.
Neradote atsakymo?
Parašykite klausimą tema „Persikai“. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.
Ar šis puslapis padėjo?
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Kaip rašome. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Garbanė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Tafrinozė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Poradnik sygnalizatora ochrony brzoskwini, Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija)