Daržo ABC
Veja Ligos ir kenkėjai

Vejos ligos

Pavasarį vejoje pilkos ar rausvos dėmės, o pavėsyje vien samanos? Dažniausiai kalta drėgmė, azotas ir suslėgta dirva.

Daržo ABC redakcija
Atnaujinta · Remiamasi: LAMMC Žemdirbystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, University of Massachusetts Amherst Extension, RHS, University of Minnesota Extension

Trumpai

Nutirpus sniegui pilkos ar rausvos apskritos dėmės dažniausiai yra sniego pelėsis. Rausvos dėmės su raudonais siūleliais vasarą ar rudenį yra raudonieji siūlai. Samanos rodo silpną, retą žolę, pavėsį, šlapią ar suslėgtą dirvą. Vasarą visa paruduojusi veja dažniausiai kenčia nuo sausros.

Tanki, nupjauta veja
Nuotrauka: Sisters.seamless, CC0, šaltinis

Kurią problemą matote?

Greita paieška pagal požymį

Ką matoteTikėtina priežastis
Nutirpus sniegui apskritos šiaudų spalvos ar pilkšvos dėmės, ant lapų pilka, pūkų pavidalo apnašaPilkasis sniego pelėsis
Gelsvos, vėliau rudos dėmės, drėgnu oru kraštuose balta ar rausva vatos pavidalo apnašaRožinis sniego pelėsis (fuzariozė)
Rausvos, vėliau išblukusios dėmės, lapus suriša rausvi 1–2 mm siūleliaiRaudonieji siūlai
Tarp retos žolės plinta samanos, ypač pavėsyje ar drėgnoje vietojeSamanos
Vasarą per sausrą paruduoja visa veja ar jos saulėtos vietosSausra

Pilkasis sniego pelėsis

Kaip atpažinti
Nutirpus sniegui matomos apskritos 30–90 cm skersmens dėmės. Žolė jose gelsva, šiaudų spalvos ar pilkai ruda, lapai pilkšvi ar sidabriškai balti. Ant jų pilka, pūkų pavidalo grybiena ir 2–5 mm rusvi sklerociai.
Kodėl atsiranda
Grybas Typhula incarnata. Jam reikia 45–60 dienų sniego dangos. Palanku gilus sniegas, drėgmė žolėje, sugulę negyvi lapai ir daug azoto.
Ką daryti
Pavasarį padėkite vejai greičiau išdžiūti ir sušilti: nukaskite sniegą, gerinkite drenažą. Lengvai patręškite, kad žolė atsiaugintų, o neataugusias vietas įsėkite iš naujo. Purškimas nutirpus sniegui nebepadeda.
Kaip išvengti
Rudenį nebeberkite daug azoto ir po pirmųjų šalnų azoto netręškite. Pjaukite, kol žolė auga, kad žiemai neliktų aukštos žolės. Nekraukite nukasto sniego ant vejos.

Ar pavojinga? Dažniausiai pažeidžia dėmėmis, žolė gali ataugti. Neataugusias vietas reikia įsėti.

↑ Atgal į sąrašą

Rožinis sniego pelėsis (fuzariozė)

Kaip atpažinti
Mažos gelsvos, vėliau rudos dėmės, kurios gali susilieti. Drėgnu oru jų kraštuose matosi balta ar rausva vatos pavidalo apnaša. Šaltiniai dydį nurodo skirtingai: UMass dažniausiai iki 20 cm, RHS iki 30 cm ir daugiau.
Kodėl atsiranda
Grybas Microdochium nivale. Jam reikia drėgmės ant lapų. Palanku pasikartojančios šalnos, šalti rūkai, dulksna, daug azoto, suslėgta dirva, veltinis ir ilga sniego danga. Užsikrečiama ir vasarą, bet dėmės išryškėja, kai atvėsta.
Ką daryti
Gerinkite aeraciją ir drenažą: skarifikuokite, badykite veją šakėmis ar aeratoriumi. Sugrėbkite nukritusius lapus ir nuvalykite įrankius. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Vasaros pabaigoje ir rudenį venkite didelių azoto dozių. Apgenėkite medžius ir krūmus, kurie užstoja orą. Rytais nubraukite gausią rasą. Mažiau jautrios yra pievinės miglės ir smulkialapiai eraičinai.
↑ Atgal į sąrašą

Raudonieji siūlai

Kaip atpažinti
Žolė iš pradžių rausva, vėliau šviesiai ruda ar beveik išblukusi. Dėmės dažniausiai 7,5–25 cm. Drėgnu oru matosi rausva vatos apnaša ir rausvi, 1–2 mm ilgio siūleliai, surišantys lapus.
Kodėl atsiranda
Grybas Laetisaria fuciformis. Palanku ilgai šlapi lapai, prastai aeruota veja ir azoto stokojanti veja, ypač lengvoje dirvoje po smarkių liūčių. Labiausiai serga raudonieji eraičinai.
Ką daryti
Ant pažeistų vietų paberkite nedaug azoto trąšos, pavyzdžiui, apie 15 g amonio sulfato kvadratiniam metrui. Vėlai vasarą to nedarykite, nes minkšta žolė tada lengviau serga sniego pelėsiu. Pjautą žolę surinkite ir nekompostuokite.
Kaip išvengti
Skarifikuokite, aeruokite suslėgtas vietas, grėbkite lapus ir valykite įrankius.

Ar pavojinga? Dažniausiai laikina. Žolė paprastai atsigauna per kelias dienas ar savaites net be gydymo.

↑ Atgal į sąrašą

Samanos vejoje

Kaip atpažinti
Samanos užima vietą tarp retos, silpnos žolės, dažnai pavėsyje, drėgnose ar suslėgtose vietose.
Kodėl atsiranda
Silpna, reta žolė dėl sausros, pavėsio ar per žemo pjovimo. Nutrypta veja, suslėgta ar prastai paruošta dirva, drėgmė, užmirkimas ir rūgšti dirva.
Ką daryti
Iššukuokite samanas vėduokliniu grėbliu ar skarifikatoriumi, kai žolė gerai auga. Actu, balikliu ar soda nelaistykite, jie gali sunaikinti žolę. Cheminės priemonės samanų ilgam nepanaikina, jei nepasikeičia sąlygos. Jei vis tiek jų imatės, rinkitės tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Stiprinkite žolę reguliaria priežiūra. Pavėsyje sėkite pavėsiui tinkantį žolių mišinį, apgenėkite medžius ir krūmus. Aeruokite ir paberkite smėlio mišinio, kad dirva nebūtų suslėgta. Nepjaukite per žemai.

Ar pavojinga? Veja nežūva, bet samanos rodo, kad žolei kažko trūksta. Kol sąlygos nepasikeis, jos sugrįš.

↑ Atgal į sąrašą

Paruduoja per sausrą

Kaip atpažinti
Vasarą be lietaus veja gelsta ir paruduoja, ypač saulėtose vietose.
Kodėl atsiranda
Vandens trūkumas. LAMMC bandymuose per 75 dienų sausrą vejų žolių dekoratyvumas sumažėjo nuo 58,9 % (avinis eraičinas) iki 83,3 % (kupstinė šluotsmilgė).
Ką daryti
Įsišaknijusios vejos laistyti nebūtina, užlijus ji atsigauna. Jei laistote, darykite tai rytais, kartą per savaitę ar rečiau, kad dirva sudrėktų apie 15 cm gylio. Pjaukite rečiau ir aukščiau.
Kaip išvengti
Pjaukite aukščiau, smulkią nupjautą žolę palikite vejoje. Sausrai atspariausi eraičinai.

Ar pavojinga? Neužkrečiama. Ilga sausra veją retai visiškai sunaikina, bet jau silpną veją gali stipriai susilpninti.

↑ Atgal į sąrašą

Dažniausi klausimai

Kodėl veja pavasarį pilka ir sulipusi?

Tai dažniausiai sniego pelėsis. Pilkajam reikia ilgos sniego dangos, rožinis plinta ir be jo. Padėkite vejai išdžiūti, lengvai patręškite, o neataugusias vietas įsėkite.

Kaip atsikratyti samanų vejoje?

Iššukuokite jas grėbliu ar skarifikatoriumi ir pašalinkite priežastį: suslėgtą ar šlapią dirvą, pavėsį, per žemą pjovimą. Kitaip samanos sugrįš.

Ar vejos žolės serga rūdimis?

LAMMC tyrime smulkialapiai vejų eraičinai buvo gana atsparūs rūdims, helmintosporiozei ir septoriozei. Kai kurios rūšys rudenį paruduodavo pirmosios.

Kuo purkšti veją nuo ligų?

Tik Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais ir tik pagal etiketę. Nuo sniego pelėsio purškiama prevenciškai vėlai rudenį, nes nutirpus sniegui purškimas nebeveikia.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Suitability of narrow-leaved Festuca species for turf, V. Stukonis, N. Lemežienė, J. Kanapeckas, LAMMC Žemdirbystės institutas (Agronomy Research), 2010
  2. Drought tolerance of turfgrass genetic resources, J. Kanapeckas, N. Lemežienė, V. Stukonis, P. Tarakanovas, Lietuvos žemdirbystės institutas (Biologija), 2008
  3. Snow molds, University of Massachusetts Amherst Extension
  4. Fusarium patch and snow mould, Royal Horticultural Society (RHS)
  5. Red thread, Royal Horticultural Society (RHS)
  6. Moss in lawns, Royal Horticultural Society (RHS)
  7. Lawn care for drought, Royal Horticultural Society (RHS)
  8. Water-saving strategies for home lawns, University of Minnesota Extension