Vyšnių ligos
Žiedai ir ūgliai staiga paruduoja, o lapai vasarą gelsta ir krenta? Dažniausiai kalta viena iš dviejų grybinių ligų.
Trumpai
Svarbiausios vyšnių ligos Lietuvoje yra moniliozė ir kokomikozė, rečiau lapų džiūsna ir raganos šluota. Iš kenkėjų dažni amarai ir vyšninė musė. Išpjaukite paruduojusius ūglius, surinkite vaisių mumijas ir rudenį sugrėbkite nukritusius lapus: juose žiemoja ligų sukėlėjai.
Kurią problemą matote?
Greita paieška pagal požymį
| Ką matote | Tikėtina priežastis |
|---|---|
| Žiedai, lapai ir ūgliai paruduoja ir sudžiūsta, bet lieka kaboti | Moniliozė |
| Vaisiai pūva, vėliau sudžiūsta į mumijas ant šakų | Moniliozė |
| Smulkios rausvai rudos dėmelės ant lapų, lapai gelsta ir anksti krenta | Kokomikozė |
| Dėmės ant lapų greitai susilieja, lapai sudžiūsta ir lieka kaboti iki rudens | Lapų džiūsna |
| Iš vienos vietos auga tankus plonų ūglių kuokštas | Raganos šluota |
| Ūglių viršūnėse susisukę, pajuodę lapai, lipnios išskyros | Vyšninis amaras |
| Vaisiai minkšti, įdubę, viduje balta lerva | Vyšninė musė |
Moniliozė
- Kaip atpažinti
- Pavasarį žiedai, lapai ir ūgliai paruduoja ir sudžiūsta, bet lieka kaboti ant medžio. Ligos vietose gali tekėti sakai. Vasarą vaisiai pūva, ypač po lietaus, kai jie skilinėja, ir sudžiūsta į mumijas.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Monilinia laxa. Žiemoja vaisių mumijose ir pažeistuose ūgliuose. Užkrečia žydėjimo metu, kai būna 15–25 °C ir drėgna. Liga lėtinė: per kelerius metus gali sunaikinti visą medį.
- Ką daryti
- Išpjaukite paruduojusius ūglius ir šakeles. Surinkite ir sunaikinkite mumijas, supuvusius vaisius ir nukritusius lapus. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Auginkite mažiau skilinėjančių vaisių veisles, teisingai genėkite, rinkitės tinkamą vietą.
Kokomikozė
- Kaip atpažinti
- Ant lapų atsiranda smulkios, 1–2 mm rausvai rudos dėmelės, vėliau pageltusios. Lapų apačioje matosi rausvos ar balsvos sporų pagalvėlės. Lapai gelsta ir anksti nukrinta, kartais dar prieš derliaus nuėmimą.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Blumeriella jaapii. Žiemoja nukritusiuose lapuose. Plinta lietingais metais, kai būna 16–20 °C, o sausas, karštas oras infekcijai trukdo.
- Ką daryti
- Rudenį sugrėbkite ir sunaikinkite nukritusius lapus. Jei reikia purkšti, tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Rinkitės atsparesnes veisles, teisingai genėkite, tręškite subalansuotai, be azoto pertekliaus. Anksti nukritus lapams, vaisiai prastai nusidažo ir sunoksta, medis prasčiau žiemoja, o kitąmet mažiau dera.
Lapų džiūsna
- Kaip atpažinti
- Ant lapų atsiradusios dėmės greitai plinta ir susilieja, lapai sudžiūsta ir lieka kaboti ant šakelių.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Gnomonia erythrostoma. Lietuvoje dažniau puola trešnes.
- Ką daryti
- Rudenį išpjaukite šakeles su nudžiūvusiais, nenukritusiais lapais.
Raganos šluota
- Kaip atpažinti
- Iš vienos vietos auga tankus plonų lygiagrečių ūglių kuokštas. Lapai ant jų smulkūs, gelsvai žali, raukšlėti, apačioje balsva apnaša.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Taphrina cerasi.
- Ką daryti
- Išpjaukite raganos šluotas ir sunaikinkite nukritusius lapus.
Bakterinis vėžys
- Kaip atpažinti
- Dėmės ant žiedų ir lapų, žaizdos ant šakų. Iš lapų dėmių iškritus negyvam audiniui, lapuose lieka skylutės.
- Kodėl atsiranda
- Bakterija Pseudomonas syringae.
- Ką daryti
- Genėkite sausą saulėtą dieną iš karto po derliaus ir apsaugokite žaizdas.
Vyšninis amaras
- Kaip atpažinti
- Juodi, 2–4 mm amarai kolonijomis siurbia pumpurus, lapus ir ūglių viršūnes. Lapai susisuka, deformuojasi, pajuoduoja ir džiūsta, ant lipnių išskyrų auga suodligė. Amarai perneša ir virusus.
- Kodėl atsiranda
- Myzus cerasi. Kiaušiniai žiemoja ant jaunų ūglių prie pumpurų, lervos išsirita pumpurams brinkstant. Per metus būna 6–7 kartos.
- Ką daryti
- Nuo balandžio iki liepos kas dvi savaites apžiūrėkite jauniausius ūglius. Boružės ir auksaakės natūraliai mažina amarų skaičių. Jei kolonijų daug, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Vyšninė musė
- Kaip atpažinti
- Lervos ėda vaisių minkštimą. Vaisiai suminkštėja, ant jų atsiranda dėmių ir įdubimų, jie pūva ir krenta. Viename vaisiuje dažniausiai būna viena lerva.
- Kodėl atsiranda
- Rhagoletis cerasi. Lėliukės žiemoja dirvoje po medžiais, 3–5 cm gylyje. Musės skraido nuo birželio antros pusės iki derliaus. Lietuvoje daugiausia žalos daro trešnėms.
- Ką daryti
- Gegužės viduryje pakabinkite geltonas lipniąsias gaudykles ir stebėkite, kada prasideda skraidymas.
- Kaip išvengti
- Rudenį sukaskite dirvą po medžiais. Ankstyvųjų veislių vaisiai nukenčia mažai, labiausiai vidutinio ir vėlyvo nokimo veislės.
Dažniausi klausimai
Kodėl vyšnios ūgliai staiga nudžiūsta po žydėjimo?
Dažniausiai dėl moniliozės. Grybas užkrečia žiedus ir iš jų pereina į ūglius, kurie paruduoja ir nudžiūsta, bet lieka kaboti. Išpjaukite ir sunaikinkite juos.
Kada vyšnių lapuose atsiranda kokomikozės dėmės?
Šaltiniai skiriasi. Lietuvių enciklopedija rašo, kad dėmės atsiranda liepos pradžioje. Lenkijos sodininkystės instituto rekomendacijose nurodoma, kad pirmosios dėmės pasirodo jau gegužės pabaigoje. Apžiūrėkite lapus nuo 2–3 savaitės po žydėjimo.
Kada purkšti vyšnias nuo vyšninės musės?
Enciklopedija nurodo purškimą prieš žydėjimą ir po jo. Lenkijos instituto rekomendacijose laikas nustatomas pagal geltonas gaudykles: kai jose vidutiniškai būna 2 musės per savaitę. Naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kodėl vyšnių lapuose skylutės?
Viena iš priežasčių gali būti bakterinis vėžys: iš lapų dėmių iškrenta negyvas audinys ir lieka skylutės. Skylutės lapuose būna ir dėl kai kurių virusų, kurių chemiškai išgydyti negalima.
Ar šis puslapis padėjo?
Ką daryti darže šį savaitgalį?
Kiekvieną penktadienį trumpas laiškas: trys darbai savaitgaliui pagal tos savaitės orus. Kada sėti, ką pridengti nuo šalnų, kokių ligų saugotis. Perskaitysite per dvi minutes.
- Pagal Lietuvos orus
- Trys darbai, ne trisdešimt
- Dovanų: kalendorius 2027 PDF
Ačiū, užsiprenumeravote! Jūsų dovana: sodininko kalendorius 2027 (PDF).
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Vyšnios, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Kokomikozė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Moniliozė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Vyšninė musė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Džiūsna, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Raganos šluota, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Metodyka integrowanej ochrony wiśni (materiały dla producentów), Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija), 2023
- Poradnik sygnalizatora ochrony wiśni, Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija), 2017