Kaip auginti špinatus

Kuo ypatingi špinatai

Daržinis špinatas (Spinacia oleracea) yra balandinių šeimos lapinė daržovė. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad jo pavadinimas atkeliavo iš ispanų kalbos, o ten iš arabų ir persų. Viskonsino universiteto leidinyje priduriama, kad špinatai kilę iš pietvakarių Azijos ir Persijoje auginti daugiau nei prieš 2 000 metų.

Lietuvoje špinatų, palyginti su kitomis daržovėmis, auginama mažai. Taip rašoma Aleksandro Stulginskio universiteto studentės J. Narauskaitės ir jos vadovės doc. dr. Ž. Tarasevičienės darbe, kuriame 2015 m. tirta, kada geriausia juos sėti. O derliaus laukti ilgai nereikia: VLE rašo, kad lapus galima skinti jau praėjus 30–40 dienų nuo sudygimo.

Špinatai yra vėsaus oro augalai. VLE nurodo, kad daigai pakelia šalnas iki −6 °C. Jutos universitetas rašo, kad geriausiai jie auga, kai temperatūra neviršija apie 24 °C, o karštesniu oru lapai tampa kartūs. ASU tyrėjos nurodo tinkamiausią auginimo temperatūrą 15,5–24,5 °C, o didžiausią derlių esant pastoviai 19 °C.

Kada sėti: pavasarį ir rudenį, ne vasarą

Lenkijos žurnalas Murator išskiria tris sėjos laikus. Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje pasėti špinatai duoda derlių gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje. Rugpjūčio pradžioje pasėti užauga spalį–lapkritį. O rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje pasėtos šalčiui atsparios veislės peržiemoja ir dera kitų metų balandį–gegužę.

Lietuviški šaltiniai šiai schemai neprieštarauja. VLE rašo, kad špinatai sėjami anksti pavasarį. ASU tyrėjos pažymi, kad dauguma veislių sėjamos tik pavasarį ir rudenį, nors naujesnės tinka ir vasaros derliui.

Pavasarį svarbiausia nepavėluoti. Jutos universitetas pataria sėti, kai dirva įšyla bent iki 4 °C, o geriausiai sėklos dygsta 13–18 °C dirvoje. Viršijus 27 °C sėklos dygsta prasčiau. Sėklos sudygsta per 7–10 dienų, o ASU bandyme pirmosios sėjos daigai pasirodė po 9–10 dienų.

Lentelėje viršuje palyginome šaltinių datas. Lietuvai tinkamiausia sėti kovo pabaigoje–balandį, rugpjūčio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Kitų lapinių daržovių sėjos laikus rasite puslapyje kada sėti salotas.

Kodėl špinatai išleidžia žiedynstiebius

Murator rašo, kad špinatas yra ilgos dienos augalas. Vasarą, kai šilta ir sausa, jis išaugina daug žiedynstiebių, o lapų kokybė prastėja. Jutos ir Viskonsino universitetai taip pat nurodo dvi priežastis: ilgą dieną ir šilumą.

Lietuvoje tai patvirtino ASU bandymas. 2015 m. špinatai buvo sėti gegužės 19 d., birželio 16 d. ir liepos 17 d. Tų metų rugpjūtis buvo labai sausas, iškrito tik 6,9 mm kritulių, o vidutinė temperatūra siekė 20,3 °C, nors daugiametis vidurkis yra 16,7 °C. Tyrėjos šiuos karščius ir sausrą sieja su lapų deformacijomis ir ankstyvu žydėjimu.

Kai špinatai pražysta, Murator pataria juos išrauti su šaknimis ir lapus sunaudoti virtuvėje, nes jie kasdien darosi vis mažiau skanūs.

Kai šaltiniai nesutaria

Dėl žiemojimo sėjos laiko. Viskonsino universitetas žiemojimui siūlo sėti rugsėjo pabaigoje, o Lenkijos Murator rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje. Jutos universitetas rašo, kad iki žiemos augalai turi turėti 4–5 tikruosius lapus. Rinkitės ankstesnį, Lenkijos šaltinio laiką, kad iki žiemos augalai spėtų užauginti 4–5 lapus.

Dėl tręšimo. Viskonsino universitetas špinatus vadina daug maisto medžiagų reikalaujančiu augalu ir pataria tręšti prieš sėją ir sezono viduryje. Murator, priešingai, mėgėjams pataria netręšti, nes perteklinis azotas dirvoje skatina nitratų kaupimąsi lapuose. Murator rašo, kad špinatai auginami pirmais ar antrais metais po mėšlo, o pirmais metais po mėšlo mineralinių trąšų nereikia. Daržui saugesnis Lenkijos šaltinio kelias. Apie azotą ir nitratus daugiau rasite puslapyje apie azoto trūkumą.

Dėl gylio ir atstumų. VLE nurodo 2–3 cm gylį ir 20 cm tarp eilių, Murator apie 2 cm gylį ir 20 cm tarp eilių. Jutos ir Viskonsino universitetai sėja sekliau, maždaug 1,3 cm. ASU bandyme tarp eilių buvo palikta 30 cm. Daržui tinka lietuviškas variantas: 2–3 cm gylis, 20 cm tarp eilių, išretinus 5–10 cm eilėje.

Vieta, dirva ir sėjomaina

VLE rašo, kad špinatai gerai auga humusingose, derlingose dirvose, o rūgščiose prastai. Murator nurodo sunkesnę, smėlingo priemolio, derlingą, nerūgščią, neutralios reakcijos dirvą ir saulėtą, užuovėjoje esančią vietą.

Lenkijoje, Skierniewicėje, 2023 m. parengta špinatų apsaugos programa (sudarytoja dr. J. Golian, paskelbta Lenkijos Sodininkystės instituto svetainėje) pataria rinktis derlingas dirvas, kurios greitai įšyla ir gerai sulaiko vandenį. Venkite vietų, kur dirva prastai praleidžia vandenį ar yra užmirkusi. Lengvose, mažai humusingose, rūgščiose ar ką tik kalkintose dirvose ir po ilgos sausros dažniau pasireiškia mangano ir molibdeno trūkumas.

Murator pataria nesėti špinatų ten, kur augo burokėliai ar salotos, nes jie serga tomis pačiomis ligomis. Tas pats šaltinis rašo, kad špinatai puikiai tinka kaip priešsėlis arba pasėlis, sėjamas nuėmus pagrindinės daržovės derlių. Kaip planuoti lysves keleriems metams, rasite puslapyje apie sėjomainą.

Sėja ir priežiūra

VLE nurodo sėti 2–3 cm gylyje, juostomis po 4–5 eilutes, tarp eilučių paliekant 20 cm, o tarp juostų 40–50 cm. Tokia schema tinka ir didesniam daržui. Murator pataria tankiai sudygusius špinatus išretinti, kad eilėje liktų 5–10 cm. Jutos universitetas retinti pataria, kai augalai turi 3–4 tikruosius lapus.

Laistymas. Murator pataria dirvą laikyti nuolat drėgną ir laistyti maždaug kas 3–4 dienas. Jutos universitetas nurodo 2,5–5 cm vandens per savaitę, tai yra 25–50 litrų kvadratiniam metrui, priklausomai nuo dirvos ir oro. Apsaugos programoje pabrėžiama, kad laistyti reikia tolygiai, ypač per sausrą, o per dideli karščiai lemia smulkesnius ir kietesnius lapus.

Ravėjimas. Murator pataria reguliariai ravėti ir purenti dirvą aplink augalus.

Tręšimas. Jei dirva derlinga, papildomai tręšti nereikia. Jei ruošiate lysvę, rinkitės vietą, kurią tręšėte mėšlu prieš metus ar dvejus.

Kada ir kaip skinti

VLE rašo, kad lapai nuimami praėjus 30–40 dienų nuo sudygimo. Murator nurodo, kad pirmus lapus galima skinti jau po maždaug 4 savaičių, o pilnas rozetes pjauti po 6–8 savaičių nuo sėjos. Viskonsino universitetas pataria pradėti skinti, kai augalas turi bent 6 tikruosius lapus.

Skinti galima dvejopai. Galite skinti po vieną lapą, kol neišaugo žiedynstiebis, arba nupjauti visus lapus maždaug 5 cm virš žemės, nepažeisdami augimo taško. Taip rašo Jutos universitetas.

VLE pažymi įdomų dalyką: špinatai būna vyriški ir moteriški. Maistui labiau vertinami moteriški augalai, nes jie išaugina daugiau lapų.

Kaip paruošti špinatus žiemai

Peržiemoję špinatai dera anksti pavasarį. Murator pataria žiemojimui sėti rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje ir rinktis šalčiui atsparias veisles. Derlius būna kitų metų balandį–gegužę.

Jutos universitetas rašo, kad žiemai augalai turi užaugti iki 4–5 tikrųjų lapų. Tada lysvę storai mulčiuokite, o pavasarį, nutirpus sniegui, mulčią nuimkite. Kokį mulčią rinktis, rasite puslapyje apie mulčiavimą.

Viskonsino universitetas siūlo ir kitą būdą: rudens pasėlio lapus nupjaukite, bet palikite šaknis ir augimo tašką. Pavasarį augalai gali vėl ataugti.

Jutos universitetas priduria, kad 0 °C temperatūra jauniems augalams rimtai nepakenkia, o nuo šalnų juos galima uždengti agrodanga.

Ligos ir kenkėjai

Skierniewicėje parengtoje špinatų apsaugos programoje išvardytos pagrindinės ligos: daigų puvinius sukeliantys dirvos patogenai, netikroji miltligė, rūdys, pilkasis puvinys, alternariozė, baltasis puvinys ir antraknozė. Iš kenkėjų minimos lapus minuojančios musės, amarai, šliužai, spragšių lervos (vielinukai) ir lapus graužiantys vikšrai.

Svarbiausia apsauga yra sėjomaina ir tinkama vieta. Programoje pabrėžiama, kad sėjomaina padeda išvengti netikrosios miltligės, pilkojo ir baltojo puvinio, o užmirkusių vietų reikia vengti. Jei apsaugos priemonių prireiktų, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.