Azoto trūkumas augalams

Kam augalui reikia azoto

Azoto yra visuose gyvuose organizmuose, 1–3 %. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad azotas įeina į baltymų, nukleorūgščių, chlorofilo ir daugelio vitaminų sudėtį. Aminorūgštyse, iš kurių sudaryti baltymai, azoto yra apie 16 %.

Ore azoto labai daug, bet augalai jo tiesiogiai pasisavinti negali. Jie ima azotą iš dirvos kaip amonio druskas ir nitratus. Dirvoje organinių azoto junginių yra šimtus kartų daugiau nei neorganinių, bet augalai jų pasisavina daug mažiau. Organinis azotas tampa prieinamas tik tada, kai dirvoje suyra negyvos augalų ir gyvūnų liekanos.

Yra ir išimčių. Ankštinių augalų šaknų gumbeliuose gyvenančios bakterijos azotą paima tiesiai iš oro. Todėl dobilai, žirniai ir lubinai ne tik patys apsirūpina azotu, bet ir praturtina dirvą kitiems augalams.

Pelkėse augalams prieinamo azoto trūksta, todėl ten auga vabzdžiaėdžiai augalai: azoto jie gauna iš sugautų gyvūnų.

Kaip atpažinti azoto trūkumą

Svarbiausias požymis yra blyškūs, gelstantys seni lapai. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) azoto trūkumą apibūdina taip: augalai menki, ištįsę, lapai blyškiai geltoni, kartais su rausvu atspalviu. Pirmiausia pagelsta seniausi lapai, o vėliau geltonumas pereina ir į jaunesnius.

Kalifornijos universiteto specialistai pabrėžia, kad azoto trūkumui būdingas tolygus senų lapų pageltimas. Kadangi azotas augale juda, augalas jį perkelia iš senų lapų į jaunus, todėl seni lapai ir pagelsta pirmi. Be to, vaisiai, lapai ir ūgliai užauga mažesni ir gali vėluoti.

VLE priduria, kad trūkstant azoto sutrinka žydėjimas ir derėjimas, lėčiau auga šaknys, ūgliai ir lapai.

Panašiai atrodo ir kiti trūkumai. Magnio trūkumas taip pat prasideda nuo senų lapų, bet jie gelsta tarp gyslų, o gyslos lieka žalios. Kaip juos atskirti, aprašėme puslapyje apie magnio trūkumą.

Kada geltoni lapai yra ne azotas

Prieš pirkdami trąšą, atmeskite kitas priežastis. Kalifornijos universiteto specialistai rašo, kad dažnai augalui trūksta ne azoto dirvoje, o sveikų šaknų. Suslėgta dirva, prastas drenažas, šaknų ligos, šalta dirva ar netinkamas laistymas trukdo šaknims paimti azotą. Papildomas azotas šių problemų neišsprendžia.

Ankstyvą pavasarį požymiai gali atsirasti, kai dirva per šalta ar per šlapia. RHS taip pat rašo, kad šaltis, žiemos užmirkimas ir šalnų pažeidimai gali sukelti prastą augimą pavasarį, kuris atrodo kaip azoto trūkumas. Kai viršutinis dirvos sluoksnis įšyla ir pradžiūsta, lapai dažnai vėl sužaliuoja.

Jei abejojate, palyginkite sveikus ir ligotus tos pačios rūšies augalus, augančius šalia. Jei serga tik vienas, priežastis greičiausiai ne dirvoje.

Kodėl azoto pritrūksta

Azotas lengvai išsiplauna. RHS rašo, kad lietus jį išplauna iš dirvos, o laistymas iš vazonų substrato. Todėl iki pavasario dirvoje jo gali pritrūkti.

Smėlinga dirva. Lengvose, smėlingose ir akmeningose dirvose maisto medžiagos išsiplauna lengviau, todėl ten augalams trūkumų būna dažniau.

Vazonai. Substrato atsargos po kelių mėnesių išsenka, todėl vazonuose ir loveliuose auginami augalai azoto pritrūksta dažniausiai.

Neperpuvusios organinės medžiagos. Kalifornijos universiteto specialistai mini dirvas, kuriose daug nesuirusių organinių medžiagų. Lietuvos mokslininkai, tyrę organinius mulčius, cituoja literatūrą, kad mulčiuojant šiaudais ar medžio žieve daug azoto suvartoja mikroorganizmai, todėl gali tekti papildomai tręšti azotu.

Kuo tręšti azotu

Ilgam laikui: kompostas ir mėšlas. RHS pataria dirvą mulčiuoti organinėmis medžiagomis, kompostu ar mėšlu. Jos duoda nedaug azoto, bet tolygiai ir ilgai. Šviežiame kraikiniame mėšle yra apie 0,5 % azoto. Iš suslėgto mėšlo mažiau išgaruoja azoto. Kiek ir kada berti, rasite puslapiuose apie mėšlą ir kompostą.

Ankštiniai sideratai. Dobilai, lubinai, vikiai ir žirniai dirvoje palieka 150–200 kg/ha iš oro paimto azoto, tai yra 15–20 g kvadratiniam metrui. Jų žalia masė dėl didelio azoto kiekio dirvoje greitai suyra. Daugiau apie tai puslapyje apie sideratus.

Greitai: mineralinės azoto trąšos. VLE jas skirsto į amonio, amonio nitrato, nitratines ir amidines. Dažniausiai minimos amonio salietra, karbamidas, amonio sulfatas ir kalcio nitratas. RHS pataria, kai reikia greitai, naudoti azoto gausias trąšas tik pagal etiketę. Vazone auginamiems augalams tinka skysta universali trąša.

Kaip skaityti NPK skaičius ant pakuotės, rasite puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Rūgštinančios ir šarminančios azoto trąšos

Ne visos azoto trąšos dirvą veikia vienodai. VLE rašo, kad amonio sulfatas ir amonio salietra yra fiziologiškai rūgščios trąšos. Jos tinka neutralioms ir mažiau rūgščioms dirvoms, o prireikus jų rūgštumas neutralizuojamas kalkėmis.

Kalcio cianamidas ir kai kurios salietros yra fiziologiškai šarminės, todėl tinka rūgščioms dirvoms.

Jei jūsų dirva rūgšti, rūgštinančios trąšos ją dar labiau parūgštins. Kaip sužinoti dirvos pH ir kiek kalkių berti, rasite puslapyje apie dirvos kalkinimą.

Kada tręšti? Dauguma augalų azotu tręšiami pavasarį, prieš sėją arba prieš sudygimą. Ankštinių augalų azotu netręškite: jie azotą pasiima iš oro patys. Jei dirva buvo tręšta mėšlu arba augalai auga po gerų priešsėlių, azoto reikia mažiau.

Per daug azoto: kodėl tai blogiau nei per mažai

VLE rašo, kad azoto perteklius prailgina vegetaciją: augalai vėliau žydi ir dera, juos labiau puola kenkėjai. Per gausiai tręšti javai išgula.

RHS perteklių atpažįsta iš tamsiai žalių lapų ir sulėtėjusio augimo. Be to, azotas išsiplauna iš dirvos ir teršia vandenį.

Daržovėms perteklius kenkia dar ir kitaip. Lenkų specialistė Anna Skórkowska nurodo, kad per gausus tręšimas azotu yra viena dažniausių priežasčių, kodėl salierai užaugina mažus gumbus. Daugiau apie tai rasite puslapyje apie salierų auginimą.

Todėl Kalifornijos universiteto specialistai pataria azotu tręšti tik tada, kai jo tikrai reikia, ir rinktis tinkamą rūšį, kiekį ir būdą. Jie rašo, kad daugumai sodo augalų papildomo azoto nereikia. Daugiausia jo reikia vaismedžiams, rožėms ir gausiai žydintiems krūmams.

Nitratai daržovėse

Nitratai yra azoto junginiai, kurie dirvoje susidaro natūraliai, kai suyra azoto turinčios organinės medžiagos. Augalams jie reikalingi augti. Daugiau nitratų daržovėse susikaupia, kai augalai gausiai tręšiami, kai lietinga ir drėgna, taip pat šiltnamiuose.

Svarbu ir šviesa. Profesorius Pranas Viškelis iš Sodininkystės ir daržininkystės instituto LRT laidoje aiškino, kad esant geroms fotosintezės sąlygoms nitratai lapuose greitai sunaudojami ir laisvų nitratų nelieka.

Kiek nitratų būna? Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, vidutinis nitratų kiekis įvairiose daržovėse svyruoja nuo maždaug 1 mg/kg žirniuose ir Briuselio kopūstuose iki 4 800 mg/kg pipirnėse. Lietuvos parduotuvėse tirtose lapinėse daržovėse daugiausia nitratų rasta gražgarstėse (apie 1 376 mg/kg) ir salotose (apie 1 271 mg/kg), o mažiausiai lietuviškuose špinatuose (apie 144 mg/kg). Nė viename mėginyje leistinas kiekis neviršytas.

ES nustatyti didžiausi leidžiami nitratų kiekiai: šviežiems špinatams 3 500 mg/kg, šviežioms lapinėms salotoms 3 000–5 000 mg/kg, gūžinėms salotoms 2 000–2 500 mg/kg, kūdikių maistui 200 mg/kg.

Kai šaltiniai nesutaria: kurios daržovės kaupia daugiausia nitratų

Šaltiniai pateikia skirtingą vaizdą. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijose, kurias cituoja portalas alkas.lt, daugiausia nitratų kaupiančiomis daržovėmis vadinami šakniavaisiai: salierai, burokėliai, krienai ir ridikai, o morkose jų mažiausiai iš šios grupės. Lapinės daržovės, kaip špinatai, petražolės ir salotos, ten priskiriamos vidutinei grupei.

EFSA duomenys, kuriuos cituoja Lietuvos žiniasklaida, rodo kitaip: daugiausia nitratų būna žalumynuose ir lapinėse daržovėse. Lietuvos tyrimas taip pat rado daugiausia nitratų gražgarstėse ir salotose.

Abu šaltiniai sutaria dėl mažiausiai kaupiančių: tai žirniai. Praktiškai tai reiškia, kad saikingai tręšti azotu verta tiek lapines daržoves, tiek šakniavaisius.

Ar reikia bijoti nitratų

EFSA, įvertinusi 42 000 mėginių iš 21 Europos šalies, padarė išvadą, kad nitratai iš daržovių vargu ar kelia pastebimą pavojų sveikatai, o skaidulų, vitaminų ir mineralų nauda yra didesnė. Profesorius P. Viškelis taip pat sako, kad nitratų bijoti nereikia.

Nitratų kiekį galite sumažinti ir virtuvėje. Nuplovus lapines daržoves, jų sumažėja apie 10–15 %, išvirus daržoves, apie 50 %. Daržovių sultinio verčiau nenaudokite sriubos pagrindui, nes nitratai pereina į vandenį. Raugiant ir konservuojant nitratų sumažėja 62–66 %, o šaldant jų kiekis nesikeičia.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad buitinių nitratų matuoklių patikimumas nepatvirtintas. Patikimai nitratus nustato tik akredituotos laboratorijos.