Trešnių ligos ir kenkėjai
Vaisiai pūva ant šakų, o viduje randate baltų lervų? Dažniausiai kaltos dvi priežastys: moniliozė ir vyšninė musė.
Trumpai
Daugiausia žalos trešnėms daro moniliozė, kuri pūdo vaisius, ypač po lietaus, ir vyšninė musė, kurios lervos gyvena vaisiuose. Lapus pažeidžia kokomikozė, ūglius bakterinis vėžys, jaunus lapus vyšninis amaras. Surinkite mumijas, rudenį sugrėbkite lapus, o genėkite po derliaus.
Kurią problemą matote?
Greita paieška pagal požymį
| Ką matote | Tikėtina priežastis |
|---|---|
| Vaisiai pūva kekėmis, vėliau sudžiūsta į mumijas ant šakų | Moniliozė |
| Smulkios rausvai rudos dėmelės lapuose, lapai gelsta ir anksti krenta | Kokomikozė |
| Pumpurai neišsprogsta, žiedai pajuoduoja, ant šakų žaizdos, lapuose skylutės | Bakterinis vėžys |
| Įtrūkę vaisiai pūva, apauga pilku pelėsiu | Pilkasis puvinys |
| Ūglių viršūnėse susisukę lapai, lipnios išskyros, amarų kolonijos | Vyšninis amaras |
| Vaisiuje balta, iki 4 mm lerva | Vyšninė musė |
Moniliozė
- Kaip atpažinti
- Trešnėms dažniausia vaisių puvinys, ypač kai lyjant vaisiai skilinėja. Ant pūvančių vaisių atsiranda sporų pagalvėlės, vaisiai sudžiūsta į mumijas ir kabo ant medžio iki kitų metų. Rečiau paruduoja ir nudžiūsta žiedai ir ūgliai.
- Kodėl atsiranda
- Monilinia genties grybai. Žiemoja pažeistuose ūgliuose ir vaisių mumijose. Žiedai užsikrečia drėgnu oru, kai šilčiau nei 4 °C ir vėsiau nei 26 °C, o vaisiams palankiausia 20–25 °C ir didelė drėgmė.
- Ką daryti
- Išpjaukite pažeistus ūglius ir šakeles, surinkite ir sunaikinkite mumijas, supuvusius vaisius ir nukritusius lapus. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Rinkitės veisles, kurių vaisiai mažiau skilinėja. Vaisius pradėkite apžiūrėti 2–3 savaitės po žydėjimo ir tęskite iki derliaus.
Kokomikozė
- Kaip atpažinti
- Nuo gegužės pabaigos lapuose, dažniausiai pakraščiuose, atsiranda smulkios šviesiai žalios, vėliau rausvai rudos dėmelės. Lapų apačioje matyti balsvai kreminės sporų sankaupos. Lapai gelsta ir nukrenta, kartais dar prieš derlių.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Blumeriella jaapii. Žiemoja nukritusiuose lapuose. Plinta, kai būna 16–20 °C ir dažnai lyja, o sausas karštas oras infekcijai trukdo.
- Ką daryti
- Rudenį sugrėbkite ir sunaikinkite nukritusius lapus. Daugumos veislių purkšti nereikia. Jautrioms veislėms, jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Teisingai genėkite, kad laja būtų šviesi ir vėdinama.
Bakterinis vėžys
- Kaip atpažinti
- Pumpurai išbrinksta, bet žūsta ir lieka sausi ant ūglių. Žiedai pajuoduoja. Lapuose ir vaisiuose atsiranda vandeningos, vėliau rudos dėmės, vaisiai deformuojasi. Ant ūglių ir šakų plačios negyvos vietos ir žaizdos. Lapuose gali likti mažos skylutės.
- Kodėl atsiranda
- Bakterija Pseudomonas syringae. Žiemoja žaizdose ant šakų. Plinta, kai būna 15–17 °C ir didelė drėgmė. Požymiai matyti nuo pumpurų brinkimo iki birželio pabaigos.
- Ką daryti
- Išpjaukite pažeistas šakas, stipriai pažeistus medžius pašalinkite. Genėkite sausą saulėtą dieną, iš karto po derliaus.
- Kaip išvengti
- Sodinkite sveikus sodinukus vietoje, kur mažiau šalčio pažeidimų. Tręškite azotu saikingai ir rinkitės mažiau jautrias veisles.
Pilkasis puvinys
- Kaip atpažinti
- Žiedai paruduoja ir sudžiūsta. Daugiausia žalos būna vaisiams nokstant ir po skynimo: pirmiausia pūva įtrūkę vaisiai, puvinys pereina į visą kekę, drėgnu oru matyti pilka apnaša.
- Kodėl atsiranda
- Grybas Botrytis cinerea. Jam palanku 18–25 °C ir daugiau kaip 80 % oro drėgmės. Plonaodžių veislių vaisiai serga dažniau.
- Ką daryti
- Surinkite ir sunaikinkite pūvančius vaisius.
- Kaip išvengti
- Saugokite vaisius nuo skilinėjimo, skindami jų nesuspauskite ir neperkaitinkite.
Vyšninis amaras
- Kaip atpažinti
- Anksti pavasarį amarai apninka žiedus, kurie nubyra. Lapai ir ūgliai susisuka, gelsta ir krenta, ant lipnių išskyrų auga suodligė. Ūgliai sulėtina augimą, medis tampa jautresnis šalčiui.
- Kodėl atsiranda
- Amaras Myzus cerasi. Kiaušiniai žiemoja ant jaunų ūglių prie pumpurų, lervos išsirita pumpurams brinkstant. Per metus būna 6–7 kartos.
- Ką daryti
- Nuo balandžio iki liepos kas dvi savaites apžiūrėkite jauniausius ūglius. Apniktus ūglius išpjaukite ir sunaikinkite. Jei kolonijų daug, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Saugokite natūralius amarų priešus: boružes, žiedmuses ir auksaakes.
Vyšninė musė
- Kaip atpažinti
- Vaisiuose randamos baltos, bekojės, iki 4 mm ilgio lervos, dažniausiai po vieną vaisiuje. Patelė deda kiaušinį į minkštimą, paprastai prie kotelio. Daugiausia nukenčia vidutinio ir vėlyvo nokimo veislės.
- Kodėl atsiranda
- Musė Rhagoletis cerasi. Lėliukės žiemoja viršutiniame dirvos sluoksnyje po medžiais. Musės skraido nuo gegužės pabaigos ar birželio pradžios, lervos išsirita maždaug po 10 dienų.
- Ką daryti
- Apie gegužės vidurį pakabinkite geltonas lipniąsias gaudykles ir kas 2 dienas jas tikrinkite: taip sužinosite, kada musės pradėjo skraidyti. Purškimas veikia tik suaugusias muses, vaisiuose esančių lervų jis nepasiekia. Naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Kai kuriose šalyse po trešnėmis laikomos vištos, kurios išrausia į dirvą žiemoti krentančias lervas. Vazoniniai sodinukai gali atnešti lervų su žeme.
Dažniausi klausimai
Kodėl trešnėse kirmėlės?
Tai vyšninės musės lervos. Lėliukės žiemoja dirvoje po medžiu, o musės deda kiaušinius į bręstančius vaisius. Gamtos tyrimų centro profesorius Vincas Būda sako, kad Lietuvoje daugėja „pietinio“ šios musės genotipo, ir pastaraisiais metais kai kur pažeidžiama daug vaisių.
Ar galima valgyti trešnes su lervomis?
Prof. Vincas Būda sako, kad suvalgius uogą su lerva nieko blogo nenutiks, tai skonio reikalas. Tačiau supuvusių vaisių valgyti nereikėtų.
Kodėl trešnės skilinėja ir pūva?
Vaisiai dažniausiai trūkinėja po ilgo lietaus per 2–3 savaites iki derliaus. Įtrūkusius vaisius pirmiausia apninka moniliozė ir pilkasis puvinys. Rinkitės mažiau skilinėjančias veisles, o Lenkijos sodininkystės institutas rekomenduoja purkšti kalcio trąšomis per lapus 3, 2 ir 1 savaitę iki derliaus.
Kada kabinti gaudykles vyšninei musei?
Lenkijos sodininkystės institutas pataria geltonas lipniąsias gaudykles pakabinti apie gegužės vidurį. Jei veislės noksta skirtingu laiku, stebėkite kiekvieną atskirai. Prekiniuose soduose purškiama, kai vienoje gaudyklėje per savaitę vidutiniškai būna 2 musės.
Kokios dar ligos ir kenkėjai puola trešnes?
Lietuvių enciklopedija mini ir šratligę, žiedinę mozaiką, raganos šluotą, rauples, vyšninį cigarsukį, vyšninį pjūklelį audėją ir vyšninį gleivėtąjį pjūklelį. Kovojama agrotechninėmis ir cheminėmis priemonėmis.
Ar šis puslapis padėjo?
Ką daryti darže šį savaitgalį?
Kiekvieną penktadienį trumpas laiškas: trys darbai savaitgaliui pagal tos savaitės orus. Kada sėti, ką pridengti nuo šalnų, kokių ligų saugotis. Perskaitysite per dvi minutes.
- Pagal Lietuvos orus
- Trys darbai, ne trisdešimt
- Dovanų: kalendorius 2027 PDF
Ačiū, užsiprenumeravote! Jūsų dovana: sodininko kalendorius 2027 (PDF).
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Trešnės, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Moniliozė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Profesorius Vincas Būda: jei suvalgysit uogą su lervom, nieko blogo nenutiks, LRT, kalbintas Gamtos tyrimų centro prof. Vincas Būda, 2026
- Metodyka integrowanej ochrony czereśni (materiały dla producentów), Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija)
- Poradnik sygnalizatora ochrony czereśni, Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija)