Trešnių veislės

Iš kur Lietuvoje trešnės ir kas kūrė mūsų veisles

Trešnės Lietuvoje paplito XIX amžiuje. Jos atkeliavo iš Pietų ir Vakarų Europos dvarų bei vienuolynų sodų į Kretingos, Platelių, Rietavo ir Žagarės sodus. Ūkininkų soduose trešnės buvo dauginamos šaknų atžalomis ir sėklomis, todėl susiformavo savita žemaitiškų trešnių populiacija: 'Žemaičių geltonoji', 'Žemaičių juodoji', 'Žemaičių raudonoji' ir 'Žemaičių rožinė'. Šios veislės iki šiol auginamos daugiausia mėgėjų soduose.

Lietuviškas trešnes daugiausia kūrė docentas Algirdas Lukoševičius. Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, vėliau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute jis išvedė 11 trešnių veislių. Tarp jų 'Vytėnų rožinė', 'Vytėnų juodoji', 'Vytėnų geltonoji', 'Jurgita', 'Austė', 'Meda' ir 'Vasarė'. Kai kurioms jis panaudojo žemaitiškas trešnes: 'Vytėnų juodoji' išvesta sukryžminus 'Žemaičių raudonąją' su 'Dniprovka', o 'Vytėnų geltonoji' iš 'Žemaičių geltonosios' ir 'Zolotaja lošickaja'.

Dabar trešnes kuria Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas. 2022 metais ten sukurtos 'Sava' ir 'Pagunda'. 2023 metų Nacionaliniame augalų veislių sąraše įrašytos šešios trešnių veislės: 'Germa', 'Irema BS', 'Lukė', 'Pagunda', 'Sava' ir 'Truopna'.

Bendrą informaciją apie trešnes, jų sodinimą ir priežiūrą rasite trešnių skyriuje.

Nokimo kalendorius: nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio

Enciklopedija rašo, kad trešnės Lietuvoje noksta nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pradžios. Kiekvienai veislei nurodytas savas laikas, todėl surinkome juos į vieną lentelę. Taip matysite, kaip trimis ar keturiomis veislėmis ištempti derlių daugiau nei mėnesiui.

Pavyzdžiui, pasodinę 'Savą', 'Medą' ir 'Reginą', trešnes skinsite nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Visos trys kryžmadulkės, todėl jos dar ir apdulkins viena kitą, jei žydės panašiu metu.

Nuskintos trešnės ilgai nelaukia. 'Jurgitą' enciklopedija siūlo valgyti šviežią apie savaitę, tiek pat išsilaiko ir 'Sedos' vaisiai.

Apdulkinimas: kodėl viena trešnė neužderės

Beveik visos Lietuvoje auginamos trešnės yra kryžmadulkės. Tai reiškia, kad joms reikia kitos veislės trešnės, žydinčios tuo pačiu metu. Enciklopedija tai nurodo kiekvienai lietuviškai veislei nuo 'Vytėnų rožinės' iki naujausių 'Savos' ir 'Pagundos'.

Išimtis yra Kanadoje išvesta 'Lapins'. Ji savidulkė ir dar gerai apdulkina kitas trešnių veisles. Tiesa, ji geriausiai auga ir dera šiltesnėse vietose.

Konkrečias apdulkintojas enciklopedija nurodo retai. 'Sedai' tinka 'Dniprovka', 'Hedelfinger', 'Jurgita' ir 'Žemaičių juodoji'. Kitoms veislėms rinkitės kaimynę, kuri žydi panašiu metu. Anksti žydi 'Jurgita', 'Jurga', 'Meda' ir 'Dniprovka', todėl jos tinka viena kitai.

Kaip toli sodinti medžius vieną nuo kito ir kokią vietą parinkti, skaitykite puslapyje trešnių sodinimas.

Ištvermė žiemą ir pavasario šalnos

Lietuviškos veislės kurtos mūsų žiemoms, ir enciklopedija daugumą jų vadina ištvermingomis.

Ištvermingos žiemą: 'Jurgita', 'Meda', 'Vasarė', 'Mindaugė', 'Lukė', 'Vytėnų juodoji', 'Vytėnų geltonoji', 'Zaslonovskaja' ir abi žemaitiškos, 'Žemaičių juodoji' bei 'Žemaičių rožinė'.

Vidutiniškai ištvermingos: 'Vytėnų rožinė', 'Austė', 'Seda', 'Jurga', 'Regina' ir 'Lapins'. 'Lapins' žiedpumpuriai šaltą žiemą gali nušalti.

Neištverminga: ukrainietiška 'Dniprovka'. Vis dėlto ji Lietuvoje auginama nuo 1964 metų ir tapo daugelio lietuviškų veislių tėve: iš jos kilo 'Vytėnų juodoji', 'Jurgita' ir 'Jurga'.

Kai kurios veislės geriau pakelia ir pavasario šalnas. Naujųjų 'Savos' ir 'Pagundos' žiedai aprašyti kaip atsparūs pavasario šalnoms, o 'Lukės' žiedai vidutiniškai atsparūs. Jei jūsų sodas žemoje vietoje, kur dažnos šalnos, šios veislės patikimesnės.

Vaisių dydis, tvirtumas ir trūkinėjimas

Enciklopedija trešnes pagal vaisiaus masę skirsto taip: smulkios iki 3 g, vidutinės 3,1–4 g, stambios 4,1–5 g ir labai stambios daugiau kaip 5 g. Vakarų Europos veislių vaisiai užauga iki maždaug 9 g. Tad senosios žemaitiškos trešnės, 2,5–3,5 g, yra vidutinės, o dauguma Lukoševičiaus veislių, 5–6,5 g, jau labai stambios.

Pagal minkštimą trešnės skirstomos į tris grupes: minkšto minkštimo, tvirto kremzlinio minkštimo ir geltonvaisės minkšto minkštimo. Tvirtas, kremzlinis ar pusiau kremzlinis minkštimas yra 'Lapins', 'Lukės', 'Mindaugės' ir 'Austės'. Tokie vaisiai geriau pakelia vežimą.

Lietingą vasarą svarbu ir tai, ar vaisiai trūkinėja. Enciklopedija atspariomis trūkinėjimui vadina 'Lapins' ir 'Reginą', o 'Sava' lyjant trūkinėja retai. 'Jurgos' odelė po ilgo lietaus gali sutrūkinėti. Įtrūkusiuose vaisiuose greičiau įsimeta puvinys, todėl apie jį skaitykite puslapyje trešnių ligos ir kenkėjai.

Stambiausius vaisius veda naujoji lietuviška 'Pagunda', iki 13 g, ir vokiška 'Regina', apie 10 g. Iš senesnių lietuviškų veislių stambiausi 'Lukės' vaisiai, iki 9,2 g.

Geltonos ir rožinės trešnės

Ne visos trešnės tamsiai raudonos. Enciklopedija geltonvaises trešnes priskiria minkšto minkštimo grupei. Iš lentelės veislių tik 'Vytėnų geltonoji' turi pusiau tvirtą minkštimą, bet ir ji vežimą pakelia blogai. Jas geriausia valgyti iškart arba perdirbti.

'Zaslonovskaja' išvesta Baltarusijoje 1937 metais iš 'Deniseno geltonosios' (Denisen Yellow) sėjinuko, išauginto iš savidulkos sėklos. Lietuvoje ji auginama nuo 1966 metų, o 1984 metais įrašyta į tinkamiausių auginti veislių sąrašą. Tai anksčiausiai nokstanti trešnė šioje lentelėje.

'Vytėnų rožinė' išvesta sukryžminus vokišką 'Hedelfinger' ir 'Rožinę'. Ji dera gausiai ir kasmet, o pradeda derėti po maždaug 5 metų.

Naujausios lietuviškos veislės

'Lukė' sukurta Sodininkystės ir daržininkystės institute A. Lukoševičiaus ir V. Stanio, sukryžminus trešnių hibridą Nr. 1106 su veisle 'Sam'. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ji įrašyta 2013 metais. Vaisiai inkstiški, blizgūs, tamsiai raudoni, puikaus skonio, kotelis nutrūksta lengvai ir sausai. Dera vidutiniškai gausiai, pradeda derėti 4–5 metais.

'Sava' sukurta 2022 metais iš 'Agila' ir 'Leningradskaja čiornaja'. Vaisiai iš pradžių raudoni, vėliau tamsiai raudonai rudi ir blizgūs, labai patrauklūs ir gero skonio. Dera gausiai ir anksti, jau po 3–5 metų.

'Pagunda' sukurta tais pačiais 2022 metais iš 'Merchant' ir 'Sunburst'. Medžiai stipraus augumo, vainikas retašakis. Vaisiai plačiai širdiški, labai dideli, minkštimas rausvas ir kremzlinis, o kauliukas sudaro vos 4–4,5 % vaisiaus masės. Dera vidutiniškai gausiai, pradeda derėti 4–5 metais.

Abi naujosios veislės 2023 metais įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o 2024 metais į nacionalinį augalų genetinių išteklių sąrašą.

Kada trešnė pradės derėti

Enciklopedija nurodo, kad trešnės pradeda derėti 4–6 metais po pasodinimo, o 12–16 metų medis vidutiniškai užaugina 35–50 kg vaisių. Veislės šiek tiek skiriasi:

- anksčiausiai, po 3–4 metų, pradeda derėti 'Regina', po 3–5 metų 'Sava'; - po maždaug 4 metų 'Lapins', po 4–5 metų 'Dniprovka', 'Vasarė', 'Mindaugė', 'Lukė' ir 'Pagunda'; - po maždaug 5 metų 'Jurgita', 'Meda', 'Austė', 'Jurga' ir trys 'Vytėnų' veislės; - vėliausiai, po 5–6 metų, 'Zaslonovskaja', o po maždaug 6 metų 'Seda'.

Žemaitiškos trešnės, skiepytos, dera po 4–5 metų, o išaugintos iš šaknų atžalų po 5–6 metų.

Kad medis anksčiau pradėtų derėti ir neišaugtų per aukštas, jį reikia formuoti. Kaip tai daryti, rasite puslapyje trešnių genėjimas. O jei renkatės rūgštesnes uogas uogienėms, pažiūrėkite ir vyšnių veisles.

Kai šaltiniai nesutaria

Skaitydami apie lietuviškas trešnes, galite rasti skirtingų metų. Enciklopedijos straipsnyje apie A. Lukoševičių prie veislių nurodyti 1996, 1997 ir 1999 metai, o pačių veislių straipsniuose 'Vytėnų rožinė' sukurta 1968, 'Vytėnų juodoji' 1973, o 'Vytėnų geltonoji' 1972 metais. Skirtumas paaiškinamas paprastai: vėlesni metai sutampa su metais, kai veislės įrašytos į tinkamiausių auginti Lietuvoje sąrašą. Pačios veislės sukurtos maždaug ketvirčiu amžiaus anksčiau.

'Žemaičių juodoji' savo straipsnyje pavadinta vidutinio vėlyvumo veisle, nors jos vaisiai sunoksta jau liepos pradžioje. Taip pat aprašyta ir 'Vasarė'. Lentelėje rašome konkretų nokimo laiką, liepos pradžią.

'Pagundos' duomenys abiejuose šaltiniuose sutampa. Ir enciklopedija, ir Sodininkystės ir daržininkystės instituto veislių leidinys nurodo, kad ji sunoksta liepos II–rugpjūčio I dešimtadienį, o vaisiai sveria iki 13 g.