Geriausios vyšnių veislės

Kas kuria lietuviškas vyšnias

Enciklopedijos duomenimis, Lietuvoje auginama apie 50 paprastosios vyšnios veislių. Seniausios yra liaudies selekcijos 'Vietinė rūgščioji' ir 'Žagarvyšnė'. 'Žagarvyšnė' turi kelias formas, kurių vaisiai noksta skirtingu laiku.

Sistemingai vyšnias ir trešnes selekcionuoti pradėta XX amžiaus pradžioje. Docentas Algirdas Lukoševičius, daugiausia kūręs slyvas ir trešnes, išvedė ir dvi vyšnių veisles: 'Vytėnų žvaigždė' ir 'Notė'. 'Vytėnų žvaigždę' jis sukūrė 1973 metais Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, sukryžminęs 'Žagarvyšnę' su 'Podbielskinės' sėjinuku Nr. 100. 'Notė' išvesta iš 'Vietinės rūgščiosios' ir 'Žukovskaja'.

Nuo 1995 metų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas kuria ligoms atsparias, žiemą ištvermingas ir perdirbti tinkamas vyšnias. Iš šio darbo kilo naujos veislės: 2018 metais V. Stanys sukūrė 'Verknę', o 2022 metais institute sukurtos 'Agera', 'Coliukė' ir 'Ruoda'. Pastarosios trys 2023 metais įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Visa informacija apie vyšnias surinkta vyšnių skyriuje.

Nokimo kalendorius: nuo birželio vidurio iki rugpjūčio

Enciklopedija rašo, kad ankstyvos vyšnios sunoksta birželio viduryje, o vėlyvos liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Ankstyviausios, 'Orlovskaja raniaja' ir 'Šalunja', aprašytos tik trumpai, todėl lentelėje pradedame nuo 'Keleris 16'. Kiekvienos veislės laiką sudėjome į vieną kalendorių.

Pasodinę 'Keleris 16', 'Notę' ir 'Agerą', vyšnias skinsite nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios. Visos trys savidulkės, todėl kiekviena derės ir viena.

'Malinovka', 'Ostheiminė' ir 'Minister von Podbielski' noksta ne vienu metu, todėl jas teks skinti kelis kartus. 'Notė' sunoksta beveik visa kartu.

Savidulkės ir kryžmadulkės vyšnios

Dauguma Lietuvoje auginamų vyšnių savidulkės, todėl jos dera ir vienos. Enciklopedija savidulkėmis nurodo 'Vytėnų žvaigždę', 'Notę', 'Ruodą', 'Malinovką', 'Lucyną', 'Keleris 16' ir 'Vietinę rūgščiąją'. 'Agera' ir 'Coliukė' taip pat savidulkės, bet apdulkintos dera geriau. 'Pandy 301' yra iš dalies savidulkė.

Kryžmadulkėms būtina kita vyšnia šalia: tai lietuviška 'Verknė' ir senosios Vakarų Europos veislės 'Ostheiminė' bei 'Minister von Podbielski'.

Rinkdamiesi kaimynę, žiūrėkite į žydėjimo laiką. 'Agera' žydi balandžio III–gegužės I dešimtadienį, 'Coliukė' ir 'Ruoda' gegužės pradžioje. 'Verknė' žydi vėlai: instituto duomenimis, masiškai nuo balandžio 28 iki gegužės 11 dienos. Anksti žydi 'Vytėnų žvaigždė', 'Malinovka', 'Ostheiminė' ir 'Minister von Podbielski', vėlai 'Notė'.

Kur ir kokiu atstumu sodinti vyšnias, skaitykite puslapyje vyšnių sodinimas.

Kokomikozė ir kitos ligos: kurios veislės atsparesnės

Rinkdamiesi veislę, pažiūrėkite, kaip ji serga kokomikoze ir monilioze. Enciklopedija veisles vertina taip:

Sena ir mėgstama 'Vietinė rūgščioji' gerai žiemoja ir gausiai dera, bet kokomikozei neatspari. Jei ją auginate, atidžiai stebėkite lapus.

Kaip atpažinti kokomikozę, moniliozę ir vyšninę musę, rasite puslapyje vyšnių ligos ir kenkėjai. Apsaugai naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Ištvermė žiemą ir pavasario šalnos

Enciklopedija primena, kad paprastosios vyšnios žiedpumpuriai labai jautrūs žiemos šalčiams, o pašalę žiedai būna sterilūs. Žiedus gali pakąsti ir nedidelė pavasario šalna. Todėl vyšnios dera kasmet tik tada, kai pumpurai ir žiedai nenušąla.

Ištvermingos žiemą: 'Vytėnų žvaigždė', 'Notė', 'Agera', 'Coliukė', 'Ruoda', 'Verknė', 'Lucyna', 'Pandy 301', 'Malinovka' ir 'Vietinė rūgščioji'. 'Keleris 16' vadinama gana ištverminga.

Jautresnės: 'Ostheiminė' per šaltą žiemą gali netekti žiedpumpurių, nes jie nušąla. 'Minister von Podbielski' ir 'Liubskaja' ištvermingos vidutiniškai.

Nuo šalnų padeda vėlyvas žydėjimas. 'Verknė' žydi vėlai, todėl ją mažiau pažeidžia šalnos, o 'Notė' taip pat žydi vėlai.

Vyšnios su trešnės krauju

Kai kurios Lietuvoje auginamos vyšnios turi ir trešnės genų.

'Verknė' išvesta sukryžminus vyšnią 'Dolgoždanaja' su geltonvaise trešne 'Drogano geltonoji'. Jos vaisiai sultingi ir labai gero skonio, tinka desertui ir perdirbti. Kauliukas mažas, apie 0,24 g, ir sudaro vos 6,7 % vaisiaus masės. 2019 metais ji įrašyta į saugomų augalų veislių sąrašą.

'Keleris 16' išvesta Danijoje iš vyšnios 'Ostheimer' ir trešnės 'Fruheste der Mark'. Ji pradeda derėti jau po maždaug 3 metų ir dera kasmet gausiai, bet vaisiai linkę trūkinėti.

Jei svarstote ir apie trešnę, palyginkite trešnių veisles.

Kada vyšnia pradės derėti

Enciklopedijos duomenimis, krūminės formos vyšnios pradeda derėti po 2–3 metų, medžio formos po 4–5 metų. Vienas medis užaugina 30–40 kg vaisių, o geriausiai dera 15–25 metų.

Veislės skiriasi:

- anksčiausiai, po 2–3 metų, pradeda derėti 'Lucyna' ir 'Pandy 301'; - po maždaug 3 metų 'Vytėnų žvaigždė' ir 'Keleris 16'; - po 3–4 metų 'Notė', 'Ostheiminė', 'Minister von Podbielski' ir 'Liubskaja'; - po 4–5 metų 'Malinovka'.

'Vietinė rūgščioji' skiepyta dera po 2–3 metų, o išauginta iš šaknų atžalų po 3–4 metų. Vyšnios dauginamos atžalomis, skiepijamos ir dauginamos žaliaisiais auginiais. Kaip poskiepiai naudojami kvapiosios vyšnios, trešnės ir paprastosios vyšnios sėjinukai.

Kaip formuoti jauną medelį pirmaisiais metais ir genėti derantį medį, skaitykite puslapyje vyšnių genėjimas.

Kai šaltiniai nesutaria

'Agera' nokimą šaltiniai nurodo skirtingai. Enciklopedija rašo, kad ji sunoksta nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios, o Sodininkystės ir daržininkystės instituto veislių leidinys nurodo liepos III–rugpjūčio I dešimtadienį. Bendrame vyšnių straipsnyje 'Agera' priskirta labai vėlyvoms veislėms, todėl patikimiau planuoti skynimą liepos pabaigai.

'Agera' apdulkinimas taip pat aprašytas skirtingai: instituto leidinyje ji tiesiog savidulkė, o enciklopedija priduria, kad apdulkinta ji dera geriau. Todėl ir savidulkei verta pasodinti kaimynę.

'Keleris 16' bendrame vyšnių straipsnyje priskirta vidutinio ankstyvumo veislėms, nors jos straipsnyje nurodyta, kad vaisiai sunoksta jau birželio pabaigoje–liepos I dešimtadienį. Lentelėje rašome šį konkretų laiką.

'Verknės' atsparumą ligoms enciklopedija vadina vidutiniu, o instituto leidinys tikslina, kad ji vidutiniškai jautri kokomikozei ir moniliozei. Abu šaltiniai sutaria, kad tai ne visiškai atspari veislė.

'Verknės' nokimas ir vaisių dydis šaltiniuose irgi skiriasi. Enciklopedija rašo, kad vaisiai sveria 3,7–4,5 g ir sunoksta liepos I–II dešimtadienį. Instituto leidinys ją vadina vidutinio ankstyvumo veisle, kurios vaisiai sunoksta liepos I dešimtadienį ir sveria 4,9–6,9 g. Lentelėje rašome enciklopedijos duomenis. Abu šaltiniai sutaria dėl liepos pirmojo dešimtadienio, tad tada ir pradėkite skinti.