Daržo ABC

Daržo ABC tyrimas · 2026 m. spalio 19 d.

Per 30 metų bulvių valgome trečdaliu mažiau. Kas jas pakeitė lėkštėje?

Bulvė ilgai buvo antroji duona. Oficiali statistika rodo, kad per 30 metų jos lėkštėje sumažėjo 37 %, o Lietuvoje užauginama 6,5 karto mažiau bulvių nei 2000 metais.

Klausimas

Kiek bulvių valgome dabar, palyginus su 1995 metais?

Išvada

1995 m. lietuvis suvalgė 130 kg bulvių, 2025 m. 82 kg, 37 % mažiau. Mėsos suvalgome 48 kg daugiau, vaisių dvigubai daugiau.

Pagrindiniai skaičiai

  • 130 → 82 kgbulvių vienam gyventojui per metus, 1995 ir 2025 m.
  • +48 kgtiek daugiau mėsos suvalgome
  • 6,5 kartomažiau bulvių užauginama nei 2000 m.
  • 13 kartųišaugo bulvių importas
Ką tik iškastos jaunos bulvės
Ką tik iškastos jaunos bulvės. Nuotrauka: Kolforn, CC BY-SA 4.0, šaltinis
Kiek pasikeitė suvartojimas vienam gyventojui, 1995–2025 m.
Vaisiai ir uogos 55 kg
Mėsa ir mėsos produktai 48 kg
Daržovės 37 kg
Grūdai ir grūdų produktai −30 kg
Bulvės −48 kg

Duomenys: Valstybės duomenų agentūra, lentelė S9R104

Bulvė nebėra antroji duona

Senelių ūkyje bulvė buvo viskas: pusryčiai, pietūs, kiaulių ėdalas ir kitų metų sėkla. Statistika tai patvirtina. 1995 metais vienas Lietuvos gyventojas per metus suvalgė 130 kg bulvių, o 1996 metais net 137 kg. Tai daugiausia per visus metus Valstybės duomenų agentūros eilutėje.

2025 metais tas pats skaičius yra 82 kg.

Skirtumas atrodo nedidelis, kol neperskaičiuojame jo į kasdienybę. 130 kg per metus yra apie 356 gramai bulvių kasdien, gera porcija prie kiekvienų pietų. 82 kg yra apie 225 gramai. Kiekvieną dieną nuo lėkštės dingo maždaug 130 gramų bulvių.

Arba kitaip: 1995 metais vienam žmogui per metus reikėjo daugiau nei penkių 25 kg bulvių maišų. Dabar užtenka trijų su trupučiu. Kiekvienas iš mūsų per metus nebeparsineša beveik dviejų maišų.

Kada viskas pasikeitė

Bulvių valgymas mažėjo ne tolygiai, o laiptais. Iki 2005 metų vienam žmogui teko 119–137 kg per metus. Tada per kelerius metus skaičius nukrito iki 95–102 kg ir laikėsi apie dešimtmetį. Antras laiptas buvo apie 2017 metus: 86 kg. Žemiausias taškas yra 2021 metai, 78 kg.

Nuo 2020 metų bulvių valgymas beveik nesikeičia: kasmet 78–83 kg vienam gyventojui. Atrodo, kad pasiekėme savo „bulvių dugną“.

Kas užėmė bulvių vietą lėkštėje

Jei bulvių valgome 48 kg mažiau, kažkas turėjo užpildyti tą vietą. Ir užpildė su kaupu.

Produktas, kg vienam gyventojui per metus1995200520152025Pokytis 1995–2025
Bulvės1301199482−48 kg (−37 %)
Mėsa ir mėsos produktai537588101+48 kg (+91 %)
Vaisiai ir uogos497979104+55 kg (+112 %)
Daržovės6710798104+37 kg (+55 %)
Grūdai ir grūdų produktai140123122110−30 kg (−21 %)
Pienas ir pieno produktai244290315364+120 kg (+49 %)
Kiaušiniai, vnt.176196224258+82 vnt. (+47 %)

Maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui. Valstybės duomenų agentūra, lentelė S9R104.

Pažiūrėkite į pirmas dvi eilutes. Bulvių suvalgome 48 kg mažiau, mėsos 48 kg daugiau. Tai, žinoma, sutapimas, nes niekas nekeičia bulvės į kotletą gramas į gramą. Bet vaizdas iškalbingas: 1995 metais bulvių suvalgydavome du su puse karto daugiau nei mėsos (130 ir 53 kg). Dabar mėsos suvalgome daugiau nei bulvių (101 ir 82 kg).

Dar didesnis laimėtojas yra vaisiai ir uogos: nuo 49 iki 104 kg vienam žmogui, daugiau nei dvigubai. Daržovių suvalgome 37 kg daugiau, pieno produktų net 120 kg daugiau.

Ne viskas auga. Grūdų produktų (duonos, kruopų, miltų) suvalgome 30 kg mažiau nei 1995 metais. Senoji „duona ir bulvės“ pora traukiasi kartu. Lietuvio lėkštė tapo įvairesnė. Bulvė iš jos nedingo, tik nebėra karalienė.

Visa Lietuva: nuo 64 iki 32 Eifelio bokštų

Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja ir bendrą bulvių balansą: kiek užauginta, įvežta, išvežta ir kur viskas dingo. Eilutė „gyventojų vartojimo fondas“ parodo, kiek bulvių per metus suvalgo visa šalis.

2000 metais tai buvo 470 800 tonų, 2025 metais 237 000 tonų. Perpus mažiau.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, palyginkime su Eifelio bokštu. Jo metalinė konstrukcija sveria 7 300 tonų. 2000 metais Lietuvos suvalgytos bulvės svėrė tiek, kiek 64 tokie bokštai, 2025 metais tiek, kiek 32.

Dalis kritimo paaiškinama tuo, kad mūsų tiesiog mažiau. Bet net vienam žmogui bulvių sumažėjo nuo 135 kg 2000 metais iki 82 kg dabar, tad pagrindinė priežastis yra pasikeitę įpročiai.

Užauginame 6,5 karto mažiau, įsivežame 13 kartų daugiau

2000 metais Lietuvoje užauginta 1 791 600 t bulvių, 2025 metais 277 000 t. Tai 6,5 karto mažiau.

Kur dingo tie milijonai tonų? Daugiausia ne iš mūsų lėkščių, o iš tvartų. 2000 metais gyvuliams sušerta 599 800 t bulvių, daugiau nei žmonės suvalgė. 2025 metais tik 44 300 t. Sėklai 2000 metais sunaudota 553 600 t, 2025 metais 47 600 t.

Bulvių balansas, tonos2000201020202025
Užauginta1 791 600476 900299 800277 000
Importas10 40040 30088 900139 100
Eksportas17 20043 00053 20066 100
Suvalgė gyventojai470 800291 400226 900237 000
Sušerta gyvuliams599 800169 60062 90044 300
Sunaudota sėklai553 600112 10048 30047 600

Bulvių balansas kalendoriniais metais. Valstybės duomenų agentūra, lentelė S9R012.

Importas pasuko priešinga kryptimi: nuo 10 400 t 2000 metais iki 139 100 t 2025 metais. Dalis įvežtų bulvių vėl išvežama (2025 metais eksportas 66 100 t), bet tendencija aiški.

2000 metais Lietuva užaugino daugiau bulvių nei sunaudojo. 2025 metais savos bulvės padengė apie 80 % poreikio (277 000 iš 345 400 t). Kas penkta šalyje sunaudota bulvė, statistiškai žiūrint, nėra mūsų pačių. Vienam gyventojui 1995 metais teko 439 kg Lietuvoje užaugintų bulvių, 2025 metais 96 kg, jau beveik tiek pat, kiek suvalgome.

Kiek tai cepelinų per metus, skaičiavome tyrime „Kiek cepelinų suvalgo lietuvis?“.

Ką tai reiškia jūsų daržui

Jei dar sodinate bulves, esate mažuma, bet vertinga: šalies bulvių laukai traukiasi, o importas auga. O 82 kg per metus yra tik trys maišai, visai įveikiamas kiekis net nedideliame darže. Kaip auginti bulves ir kada jas sodinti, rasite mūsų gidų puslapiuose, o ar apsimoka tai daryti, skaičiavome tyrime „Ar apsimoka auginti pačiam?“.

Kaip skaičiavome

Suvartojimas vienam gyventojui yra Valstybės duomenų agentūros lentelė S9R104 (1995–2025 m.). Tai visas per metus maistui suvartotas kiekis, įskaitant perdirbtus produktus. Bulvių balansas yra lentelė S9R012 (2000–2025 m.), perskaičiuota iš tūkstančių tonų į tonas. Gamyba vienam gyventojui yra lentelė S9R051. Kiekis per dieną yra metinis kiekis, padalintas iš 365, maišai po 25 kg. Eifelio bokštai: šalies suvalgytų bulvių kiekis, padalintas iš 7 300 t. Savas apsirūpinimas: užaugintas kiekis, padalintas iš viso šalyje sunaudoto kiekio. Bulvių sumažėjimo ir mėsos padidėjimo sutapimas (abu po 48 kg) yra aritmetinis, ne priežastinis ryšys.

Šaltiniai

  1. Maisto produktų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui (S9R104), Valstybės duomenų agentūra, 2026
  2. Bulvių balansas kalendoriniais metais (S9R012), Valstybės duomenų agentūra, 2026
  3. Pagrindinių žemės ūkio produktų gamyba, tenkanti vienam gyventojui (S9R051), Valstybės duomenų agentūra, 2026
  4. Official opening of the totally refurbished first floor of the Eiffel Tower (media kit), SETE, 2014

Daugiau tyrimų

  • Krepšys su agurkais ir cukinijomis
    iki 65 %kvapo medžiagų praranda pomidoras per savaitę 5 °C

    Klausimas

    Kurias daržoves šaldytuve laikyti verta, o kurių ne?

    Išvada

    Prinokusius pomidorus laikykite kambaryje, svogūnus ir česnakus sausai ir vėsiai. Morkoms ir obuoliams šaldytuvas tinka, bet ne viename stalčiuje.

  • Mediniai komposto rėmai bendruomenės sode
    144 kgmaisto atliekų vienam gyventojui 2023 m.

    Klausimas

    Kiek maisto per metus išmeta lietuvis?

    Išvada

    2023 m. susidarė 144 kg maisto atliekų vienam gyventojui, šešta vieta ES. 60 % jų susidaro namuose, dažniausiai išmetame daržoves.

Visi tyrimai