Daržo ABC tyrimas · 2026 m. spalio 19 d.

Kiek maisto išmeta lietuviai? 144 kg per metus, šešta vieta ES

Pusė kopūsto šaldytuvo apačioje, susiraukšlėjusi morka, užmiršti obuoliai. Suskaičiavome, kiek viso to susidaro per metus ir kodėl daržovės šiame sąraše pirmauja.

Klausimas

Kiek maisto per metus išmeta lietuvis?

Išvada

2023 m. susidarė 144 kg maisto atliekų vienam gyventojui, šešta vieta ES. 60 % jų susidaro namuose, dažniausiai išmetame daržoves.

Pagrindiniai skaičiai

144 kgmaisto atliekų vienam gyventojui 2023 m.
6 vietaES pagal atliekas vienam gyventojui
60 %atliekų susidaro namuose
197 kgper metus išmeta vidutinė šeima

Mediniai komposto rėmai bendruomenės sode — Tai, ko nesuvalgėme, daržininkas dar gali grąžinti į lysvę per kompostą. Nuotrauka: Troy Sankey, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Maisto atliekos vienam gyventojui 2023 m.

Kipras 286 kg

Danija 261 kg

Graikija 201 kg

Rumunija 188 kg

Portugalija 156 kg

Lietuva 144 kg · 6 vieta

Estija 131 kg

ES vidurkis 128 kg

Latvija 127 kg

Lenkija 127 kg

Ispanija 54 kg · mažiausiai ES

Duomenys: Eurostat, env_wasfw (atnaujinta 2026-09-28)

Šiukšliadėžė, kuri valgo daugiau už mus

Visi tai žinome. Pusė kopūsto gūžės šaldytuvo apačioje. Morka, susiraukšlėjusi kaip senelio delnas. Trys obuoliai, kurie laukė, laukė ir sulaukė vaisinių muselių.

Kiek viso to susidaro per metus? Eurostat skaičiai rodo, kad daugiau nei daugumoje ES šalių.

Lietuva tarp didžiausių maisto švaistytojų ES

Eurostat kasmet renka duomenis apie maisto atliekas: kiek jų susidaro laukuose, maisto pramonėje, parduotuvėse, restoranuose ir namuose.

Šalis	Iš viso 2023 m., kg/gyv.	Namų ūkiai 2023 m., kg/gyv.
Lietuva	144	86
Estija	131	78
Latvija	127	76
Lenkija	127	70
ES vidurkis	128	69

2023 m. Lietuva buvo šešta ES pagal maisto atliekas vienam gyventojui. Daugiau susidarė tik Kipre, Danijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Portugalijoje. Mažiausiai Ispanijoje, 54 kg. Pagal namų ūkių atliekas Lietuva irgi šešta: 86 kg vienam gyventojui, kai ES vidurkis 69 kg.

Ir skaičius augo. 2020 m. Lietuvoje susidarė 136 kg maisto atliekų vienam gyventojui, 2021 m. 139 kg, 2022 m. 140 kg, 2023 m. 144 kg.

Kur susidaro atliekos

Grandis	Lietuva 2023 m., kg/gyv.	ES 2023 m., kg/gyv.
Namų ūkiai	86	69
Žemės ūkis, žvejyba	29	11
Maisto pramonė	19	24
Prekyba	9	10
Restoranai ir maitinimas	2	14
Iš viso	144	128

Daugiau nei pusė, 60 %, Lietuvos maisto atliekų gimsta namuose. Tai sutampa su 2021 m. tyrimu, kurį Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliko Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto tyrėjai. Jie suskaičiavo apie 393,8 tūkst. t iššvaistomo maisto per metus, 141 kg vienam gyventojui, iš jų 86 kg namuose.

Du skaičiai krenta į akis. Žemės ūkyje atliekų vienam gyventojui Lietuvoje beveik tris kartus daugiau nei ES vidutiniškai. O restoranuose ir valgyklose vos 2 kg, kai ES vidurkis 14 kg. Ar lietuviški restoranai tikrai tokie taupūs, ar tiesiog sunkiai suskaičiuojama, duomenys nepasako.

Jūsų šeimos šiukšliadėžė per metus

Namuose kiekvienas gyventojas 2023 m. išmetė apie 86 kg maisto. Tai apie 1,65 kg per savaitę arba 240 g per dieną. Ministerijos tyrimo apklausoje žmonės patys nurodė išmetantys apie 1,5 kg maisto per savaitę, daugiausia jau pagaminto valgio. Labai panašu.

Vidutinis Lietuvos namų ūkis, 2021 m. surašymo duomenimis, yra 2,29 asmens. Tad vidutinė šeima per metus išmeta apie 197 kg maisto.

Dabar daržininko akimis. Žemės ūkio rūmų gide nurodoma, kad geromis sąlygomis iš kvadratinio metro galima prikasti apie 2 kg bulvių. Kad užaugintumėte 197 kg bulvių, reikėtų apie 98 m², beveik aro lysvės. Tiek vidutinė šeima kasmet išneša į konteinerį, tik ne bulvėmis, o įvairiu maistu. Kiek iš tiesų daržo reikia šeimai, skaičiavome atskirame tyrime.

Ir dar vienas palyginimas. 2025 m. vienas Lietuvos gyventojas suvalgė apie 104 kg daržovių. Namuose išmetamas maistas, 86 kg, yra beveik tiek pat.

Ministerijos duomenimis, apie 400 tūkst. t maisto užpildytų apie 28 000 sunkvežimių. Vien namų ūkių 247 007 t 2023 m. būtų apie 17 300 sunkvežimių.

Ką išmetame dažniausiai

2023 m. Maisto banko ir banko finansų instituto apklausoje žmonių klausė, kokį maistą jie išmeta:

Maisto grupė	Atsakiusiųjų dalis
Daržovės	29 %
Vaisiai	21 %
Duona ir grūdų produktai	19 %
Mėsa	4 %
Žuvis	1 %

Daržovės ir vaisiai kartu yra pusė atsakymų. VILNIUS TECH Darnumo centro ekspertė doc. dr. Aušra Zigmontienė pabrėžia, kad tyrimai rodo tą patį: vaisių ir daržovių kaip nebetinkamų išmetama daugiausia. Ministerijos tyrime didmeninėje prekyboje 2019 m. prarasta 49 109 t maisto, ir didžiausią dalį jų taip pat sudarė vaisiai ir daržovės.

Apklausa parodė ir priežastis. Apie ketvirtadalis žmonių pamiršta, kas yra šaldytuve, arba nuperka daugiau, nei suvalgo. 20 % pagamina per daug maisto. Dažniausiai maistą švaisto 18–29 metų žmonės ir didmiesčių gyventojai, rečiausiai vyresni nei 60 metų ir kaimo gyventojai. Sodybos močiutė, regis, vėl teisi.

Gera žinia: kas penktas gyventojas maistą išmeta bent kartą per savaitę, ir tai 2 procentiniais punktais mažiau nei metais anksčiau. Maždaug kas devintas sako, kad maisto neišmeta niekada.

Daržovės, kurios nepasiekė virtuvės

Valstybės duomenų agentūra kasmet sudaro daržovių ir bulvių balansą, ir jame yra eilutė „nuostoliai“. Tai daržovės, kurios sugedo sandėliuojant, vežant ar kitur pakeliui iki vartotojo.

Metai	Daržovių nuostoliai, tūkst. t	Dalis sunaudotų daržovių	Bulvių nuostoliai, tūkst. t	Dalis sunaudotų bulvių
2000	36,6	9,5 %	120,8	6,9 %
2010	36,4	10,4 %	34,4	5,7 %
2020	24,8	6,8 %	12,0	3,4 %
2025	34,5	8,8 %	16,5	4,8 %

Kas maždaug vienuolikta šalyje sunaudota daržovė buvo prarasta dar iki lėkštės. Bulvių nuostoliai nuo 2000 m. sumažėjo daugiau nei 7 kartus, bet daugiausia todėl, kad ir bulvių dabar sunaudojama kelis kartus mažiau.

O kiek iš to išgelbstima?

Maisto bankas 2025 m. išgelbėjo nuo išmetimo 6 366 t maisto. Tai labai reikalinga pagalba: organizacija remia apie 232 tūkst. žmonių, maždaug kas dvyliktą gyventoją. Bet palyginti su 414 578 t maisto atliekų, tai apie 1,5 %.

Didžiausias rezervas yra ne sandėliuose. Jis mūsų šaldytuvuose.

Ką daryti daržininkui

Daržininkas turi du pranašumus. Pirma, jis žino, kiek darbo įdėta į kiekvieną morką. Antra, jis turi kur dėti tai, ko nesuvalgė: lupenos ir apvytę lapai per kompostą sugrįžta į lysvę.

Bet geriausias kompostas yra tas, kurio nereikėjo. Keli patarimai, kurie išplaukia iš apklausos priežasčių:

prieš eidami apsipirkti pažiūrėkite į šaldytuvą (ketvirtadalis žmonių pamiršta, ką turi);
gaminkite mažiau arba planuokite likučių patiekalą kitai dienai;
daržoves nuimkite ir laikykite taip, kad jos ilgiau išsilaikytų. Kaip tai daryti su morkomis, rašome šiame puslapyje.

Kaip skaičiavome

Eurostat duomenų rinkinys env_wasfw (atnaujintas 2026-09-28): surinktos maisto atliekos, kg vienam gyventojui ir tonos. Jos apima ir valgomas, ir nevalgomas dalis (lupenas, kaulus). Vietą ES nustatėme surikiavę 27 ES šalis, pateikusias 2023 m. duomenis.

Namų ūkių dalis: 86 / 144 = 60 %. Šeimai: 86 kg × 2,29 = 197 kg. Lysvė: 197 kg / 2 kg/m² = 98 m². Sunkvežimiai: 400 000 t / 28 000 = apie 14 t vienam; 247 007 / 14,29 = apie 17 300. Maisto banko dalis: 6 366 / 414 578 = 1,5 %, lyginant skirtingus metus (2025 ir 2023), todėl tai apytikris santykis. Daržovių nuostoliai iš oficialių balansų (S9R016, S9R012), tai ne namų ūkių atliekos.

Svarbi išlyga. Lietuvos 2020–2023 m. namų ūkių (86 kg) ir žemės ūkio (29 kg) skaičiai Eurostat pažymėti kaip įverčiai ir kasmet vienodi. 2024 m. lentelėje Lietuvos skaičius staiga krinta iki 68 kg (namų ūkių iki 37 kg), be jokio paaiškinimo. Toks šuolis labiau panašus į pasikeitusį skaičiavimą nei į elgesio pokytį, todėl remiamės 2023 m. duomenimis. Skirtingi metodai duoda skirtingus skaičius: 2015 m. KTU magistro darbe, pasvėrus 105 namų ūkių atliekas, gauta 59,8 kg vienam gyventojui per metus. Pinigais nuostolių neskaičiavome, nes neradome patikimo šaltinio.

Šaltiniai

Ar šis puslapis padėjo?