Daržo ABC tyrimas · 2026 m. spalio 19 d.
Sodų bendrijos tada ir dabar: 220 983 sklypai, o juose jau gyvena 66 tūkst. žmonių
Sovietmečiu sode negalėjai pastatyti didesnio nei 25 m² namelio. Šiandien tose pačiose vietose stovi dviejų aukštų namai su vartais. Suskaičiavome, kiek sodų buvo, kiek liko ir kiek jų jau tapo gyvenamaisiais kvartalais.
Klausimas
Kiek sodo sklypų turime ir kiek žmonių juose jau gyvena?
Išvada
Registre yra 220 983 mėgėjų sodo sklypai ir 100 478 sodo namai, o gyvenamąją vietą sode deklaravo 66 073 žmonės.
Pagrindiniai skaičiai
- 220 983mėgėjų sodo sklypai registre
- 100 478registruoti sodo namai
- 66 073žmonės deklaravo gyvenamąją vietą sode
- 43,2 %naujų namų leidimų Vilniuje 2007–2012 m. teko sodams
Duomenys: LRT, VLE, Šiupšinskas ir kt. (2016), Aplinkos ministerija
Šeši arai, kurie pakeitė Lietuvą
Jei jūsų tėvai ar seneliai turėjo „sodą“, beveik neabejotinai tai buvo šeši arai. Kartais dvylika, jei pasisekė. Vasarą ten važiuodavo autobusu su kibirais, rudenį grįždavo su obuoliais, uogienėmis ir agurkų stiklainiais.
Šiandien tose pačiose vietose dažnai stovi tikri namai su automobiliu kieme. Oficialaus skaičiaus, kiek sodų „tapo miestu“, nėra. Bet registrai pasako labai daug.
Kaip viskas prasidėjo
Pirmoji kolektyvinio sodo bendrija Lietuvoje, „Rūta“ Kauno rajone, minima 1949 metais. Vilniuje pirmieji kolektyviniai sodai pradėjo kurtis 1953 m. Tikras bumas prasidėjo po 1959 m., kai buvo įkurta Lietuvos sodininkystės draugija.
Iš pradžių tai buvo ne prabanga. Architektas Matas Šiupšinskas LRT sakė, kad sodai atsirado „pirmiausia iš vargo, ne iš tuštybės“. 1961 m. Lietuvoje buvo vos 62 kolektyviniai sodai, užėmę kiek daugiau nei 400 ha.
Sklypai buvo 6–12 arų vienai šeimai. O dėl namelių valdžia kovojo ilgai ir atkakliai.
| Metai | Kas leista sode |
|---|---|
| 1966 | Medinis sodo namelis iki 25 m², šiltnamis iki 20 m² |
| 1974 | Sodo namelių statyba uždrausta |
| 1977 | Vasarnamis iki 45 m², ūkinis pastatas iki 15 m², šiltnamis iki 20 m², pastogė automobiliui iki 18 m², rūsys |
| 1987 | Vasarnamis iki 50 m² |
| 2004 | Sklype leidžiama statyti vieną gyvenamąjį namą ir vieną ūkinį pastatą |
| 2024 (nuo lapkričio) | Be projekto ir leidimo galima statyti sodo namą tik iki 50 m² (anksčiau iki 80 m²) |
Taigi per pusę amžiaus „simbolinis namelis“ virto namu. LRT rašė, kad po 1977 m. pagausėjo ir nelegalių rūsių, mansardų bei garažų. O 20 m² šiltnamio riba, nustatyta dar 1966 m., ir šiandien skamba pažįstamai. Kokį šiltnamį rinktis dabar, rašome šiltnamio pasirinkimo gide.
Kiek bendrijų buvo ir kiek liko
Čia skaičiai šiek tiek mėtosi, nes juos skaičiavo skirtingi žmonės ir skirtingais metais. Bet bendras vaizdas aiškus.
| Metai | Bendrijos | Nariai / sklypai | Plotas | Šaltinis |
|---|---|---|---|---|
| 1961 | 62 | nežinoma | per 400 ha | Šiupšinskas ir kt., 2016 |
| 1987 | 1 064 | apie 143 300 narių | nežinoma | Bronušas, 1988 |
| 1997 | apie 1 800 | apie 200 000 narių | apie 30 000 ha | VLE |
| dabar | 1 358 registruotos | 220 983 sodo sklypai | nežinoma | registrų duomenys, 2026 |
Dabar juridinių asmenų registre yra 1 358 sodininkų bendrijos, maždaug ketvirtadaliu mažiau nei 1997 m. Bet teigti, kad 442 bendrijos „išnyko“, negalime: 1997 m. skaičius apytikslis, o dalis bendrijų galėjo susijungti, kai sklypai liko.
Įdomu, kad sklypų dabar registruota daugiau nei 1997 m. buvo narių: 220 983. Jei kiekvienas būtų bent šešių arų, vien sklypai užimtų bent 13 tūkst. ha. Tai be kelių ir bendrų teritorijų.
Sodų namai: beveik kas antrame sklype
Nekilnojamojo turto registre yra 100 478 sodo namai. Registruotas namas stovi maždaug 45 sklypuose iš 100. 43 913 iš jų įregistruoti jau po Nepriklausomybės atkūrimo, beveik 44 %. Kiek namų stovi neįregistruotų, niekas nežino.
Dar įdomiau, kas tuose namuose gyvena. Gyventojų registro duomenimis, sodo paskirties pastatuose gyvenamąją vietą deklaravo 66 073 žmonės, apie 30 žmonių šimtui sklypų. Įstatymo projekto autoriai patys pripažįsta, kad tikrai gyvenančių yra „akivaizdžiai daugiau“, nes daug kas nedeklaruoja. Jų vertinimu, tokiose teritorijose galėtų gyventi iki pusės milijono žmonių.
Ir dar viena smulkmena: savo ribas kadastro žemėlapyje pažymėjo tik 96 bendrijos iš 1 358, vos 7 %.
Vilnius: kur sodai jau tapo miestu
Vilniuje sodų bendrijų teritorijų yra 247. 2007 m. Vilniaus bendrajame plane jos užėmė 2 299 ha ir turėjo 26 163 sklypus, vidutiniškai apie 8,8 aro sklypui su keliais ir bendromis vietomis. Planas numatė, kad gyvenamosioms teritorijoms bus pritaikyta apie 300 ha, o potencialiai iki 600 ha.
Gyvenimas planų nelaukė. 2007–2012 m. net 43,2 % visų Vilniuje išduotų leidimų statyti naujus namus teko sodų bendrijoms. Beveik kas antras naujas namas sostinėje turėjo kilti ten, kur kadaise augo obelys ir daržovės.
VilniusTech mokslininkės 2020 m. išnagrinėjo du didelius sodų kompleksus:
| Kompleksas | Plotas | Kiek jau apgyventa | Neužstatytų sklypų | Vandentiekis ir nuotekos |
|---|---|---|---|---|
| Antakalnis (Žirgo, Pragiedrulių, Viršupio ir kt.) | 157 ha | apie 95 % | mažiau nei 5 % | apie 45 % teritorijos |
| Pavilnys (Pavilnio, Gurių, Paeglinės ir kt.) | 212 ha | apie 75 % | daugiau nei 15 % | apie 20 % teritorijos |
Pasiskaičiavome: Antakalnyje apie 149 ha jau apgyventa, Pavilnyje apie 159 ha. Kartu daugiau nei 300 ha, beveik tiek, kiek 2007 m. planas numatė visam miestui. Tačiau vandentiekis ir nuotekos pasiekia tik nuo penktadalio iki pusės teritorijos. Autorių išvada: nė viena sodų teritorija nėra iki galo virtusi įprastu gyvenamuoju rajonu nei teisiškai, nei praktiškai.
Ar sodai dar sodai?
Ne visur. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius LRT priminė, kad įstatymas iš pradžių sodą apibrėžė kaip vietą daržovėms ir vaisiams auginti. Gyventi ten leista vėliau, kaip nuolaida žmonėms, kurie neišgalėjo kito būsto.
Aplinkos ministerija 2024 m. sugriežtino tvarką: be leidimo nuo lapkričio galima statyti tik iki 50 m² sodo namą. Viceministrė Daiva Matusevičė sakė, kad toks namas jau yra „didesnis nei dviejų kambarių butas“. Architektas Šiupšinskas apibendrino trumpai: masinis sodų reiškinys „aišku, jau pasibaigęs“.
Kaip sovietmečio sklypai maitino visą šalį ir kiek bulvių auginame dabar, skaičiavome tyrime Sovietinis sklypas ir dabartinis daržas. O jūsų šeimos šeši arai? Dar auga obelys ar jau stovi namas? Jei sodinate naują, pradėkite nuo obelų veislių.
Kaip skaičiavome
Istoriniai bendrijų, narių ir plotų skaičiai paimti iš šaltinių be pakeitimų: 1987 m. iš H. Bronušo knygos (cituojama VU disertacijoje), 1997 m. iš VLE, dabartiniai iš Seimo nario S. Gentvilo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, kuriame cituojami Nekilnojamojo turto, Juridinių asmenų ir Gyventojų registrų duomenys. Skirtingais metais skaičiuota skirtingai, todėl lyginame tendencijas.
Namų dalis: 100 478 / 220 983 = 0,455. Deklaruotų gyventojų: 66 073 / 220 983 = 0,30 sklypui. Minimalus sklypų plotas: 220 983 × 0,06 ha = 13 259 ha. Vilniaus vidutinis sklypas: 2 299 ha / 26 163 = 0,088 ha. Apgyventas plotas: 157 × 0,95 = 149 ha, 212 × 0,75 = 159 ha.
Oficialaus skaičiaus, kiek sklypų „tapo gyvenamaisiais“, nėra. Deklaruotų gyventojų ir registruotų namų skaičiai yra geriausias prieinamas rodiklis, bet tikrovę jie sumažina.
Šaltiniai
- Sodų bendrijų įstatymo ir Žemės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo projektų aiškinamasis raštas (iniciatorius S. Gentvilas), lrv.lt, 2026
- Kolektyviniai sodai sovietmečiu simbolizavo piliečių laimę, tačiau iš tiesų juos slėgė graudi realybė, LRT, 2022
- Bendrijos sodas, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Disertacija apie kolektyvinius sodus (cituoja H. Bronušą, 1988), Vilniaus universitetas
- Kolektyvinio sodo idėja ir jos materializacija Lietuvoje (M. Šiupšinskas, I. Saladžinskaitė, R. Žadeikytė), VGTU žurnalas „Mokslas. Lietuvos ateitis“, 2016
- Urbanization of collective gardens in Vilnius (V. Sinušaitė-Petreikienė, J. Naimavičienė), VGTU žurnalas „Mokslas. Lietuvos ateitis“, 2020
- Bendrojo naudojimo erdvių regeneracija sodų bendrijose: dalyvavimo aspektas (D. Butkienė), Coactivity: Philosophy, Communication, 2014
- Sodams virstant gyvenamaisiais kvartalais griežtinama statybų tvarka, LRT, 2024
Ar šis puslapis padėjo?
