Daržo ABC tyrimas · 2026 m. spalio 19 d.
Sovietinis sklypas ir dabartinis daržas: bulvių plotai sumažėjo beveik 7 kartus
Kolūkietis galėjo turėti 60 arų, miestietis sode šešis. Tie „mažyčiai“ sklypai užaugindavo didžiąją dalį Lietuvos bulvių, daržovių ir beveik visus vaisius. Palyginome su tuo, kiek užauginame šiandien.
Klausimas
Kiek užaugindavo sovietiniai sklypai ir kiek užauginame dabar?
Išvada
1971 m. asmeniniai sklypai užaugino 70,1 % Lietuvos bulvių ir 88,4 % vaisių. Nuo 1990 m. bulvių plotas sumažėjo 6,8 karto.
Pagrindiniai skaičiai
- 70,1 %Lietuvos bulvių 1971 m. užaugino asmeniniai sklypai
- 0,6 hadidžiausias kolūkiečio sklypas, 10 sodų
- 6,8 kartotiek sumažėjo bulvių plotas nuo 1990 m.
- 18,1 t/habulvių derlius 2023 m., daugiau nei bet kada
Duomenys: A. Villmavičius (1974), pagal Lietuvos TSR statistikos metraščius
Kai „sklypelis“ maitino Lietuvą
Paklauskite bet kurio, kas užaugo prieš 1990 metus, ir išgirsite tą patį: bulvės savos, agurkai savi, obuoliai savi, uogienės pilnas rūsys.
Atrodo kaip nostalgija, bet skaičiai rodo, kad tai buvo tikra ekonomika. Sovietmečiu žemė priklausė valstybei, bet tai, kas užaugo asmeniniame sklype, priklausė šeimininkui. Ir tų sklypų reikšmė buvo milžiniška.
Kiek žemės galėjai turėti
Asmeninio pagalbinio ūkio sistema veikė 1948–1990 metais. Sklypo dydis priklausė nuo to, kas tu toks.
| Kas | Didžiausias sklypas |
|---|---|
| Kolūkio šeima | iki 0,6 ha |
| Tarybinio ūkio darbininkai ir tarnautojai | iki 0,5 ha |
| Kaimo mokytojai, gydytojai, kiti specialistai | iki 0,25 ha |
| Kiti kaimo gyventojai | iki 0,15 ha |
| Miesto sodininkų bendrijos narys | 0,06 ha (kartais iki 0,12 ha) |
Kaimo gyventojas dar galėjo laikyti 1–2 melžiamas karves ir 2 kiaules, o ganykloms ar šienui gauti 0,5–1 ha visuomeninės žemės.
0,6 ha yra 60 arų, dešimt miestiečio šešių arų sodų. Kolūkiečio daržas buvo kaip visa nedidelė sodų gatvelė. 1989 m. tokie sklypai vidutiniškai buvo apie 0,5 ha ir užėmė apie 9 % visos Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės.
Mažas sklypas, didelis derlius
Štai kur prasideda tikras siurprizas. Ekonomistas A. Villmavičius 1974 m. surinko duomenis iš Lietuvos statistikos metraščių. Kiek visos Lietuvos produkcijos užaugino asmeniniai pagalbiniai ūkiai?
| Produktas | 1965 m. | 1971 m. |
|---|---|---|
| Bulvės | 73,2 % | 70,1 % |
| Daržovės | 82,7 % | 76,3 % |
| Vaisiai ir uogos | 92,6 % | 88,4 % |
| Kiaušiniai | 77,0 % | 61,9 % |
| Pienas | 49,7 % | 45,3 % |
| Mėsa | 51,3 % | 38,8 % |
| Visa žemės ūkio produkcija | 47,3 % | 42,6 % |
Kitaip tariant, bulves, daržoves ir obuolius Lietuvai daugiausia užaugindavo šeimos savo sklypuose. 1964 m. namų ūkiams priklausė 64,1 % derančių sodų ploto, bet jie užaugino 91,7 % vaisių ir uogų derliaus.
Ar taip buvo ir devintajame dešimtmetyje? Tikslaus skaičiaus neradome. Bet Europos Komisijos 1995 m. apžvalgoje rašoma, kad namų ūkių sklypai vis dar užaugindavo apie du trečdalius bulvių ir 60 % daržovių.
Ką augino sode
Miestiečio šeši arai turėjo savo taisykles. Vaismedžius ir uogakrūmius reikėjo sodinti pagal sodo projektą, o tarp eilių auginti gėles ir daržoves. 1959 m. taisyklės sakė, kad sodai turi aprūpinti darbininkus ir tarnautojus „vaisiais, uogomis, daržovėmis, gėlėmis, bitininkystės produktais“. Bendrijų nariai galėjo auginti triušius, paukščius ir laikyti bites.
Atskira istorija yra šiltnamiai. 1966 m. sode leista statyti šiltnamį iki 20 m². Kėdainių krašto istorijoje rašoma, kad 1981 m. riba buvo 20 m² šildomam ir 40 m² nešildomam šiltnamiui, o didesnius dažnai nugriaudavo. Kėdainių krašte agurkai sovietmečiu buvo populiarus šalutinis verslas, vadinamas „ilgesniu rubliu“. Oficialiai niekas tų agurkų neskaičiavo.
Plotai mažėjo, derlius augo
Bulvių laukai Lietuvoje traukiasi jau beveik šimtmetį. 1939 m. bulvės užėmė 8,5 % iš 2 591 tūkst. ha pasėlių, tai apie 220 tūkst. ha. 1990 m. jų buvo 112 tūkst. ha, 2023 m. tik 16 365 ha.
Bet kiekvienas hektaras dabar duoda daugiau. 1934–1938 m. bulvių derlius vidutiniškai buvo 11,9 t/ha, 1986–1990 m. 14,5 t/ha, o 2023 m. 18,1 t/ha.
| Laikotarpis | Bulvių plotas | Derlius | Lysvė 100 kg bulvių |
|---|---|---|---|
| Prieš karą | apie 220 tūkst. ha (1939) | 11,9 t/ha (1934–1938) | apie 84 m² |
| Sovietmečio pabaiga | 112 tūkst. ha (1990) | 14,5 t/ha (1986–1990) | apie 69 m² |
| Dabar | 16 365 ha (2023) | 18,1 t/ha (2023) | apie 55 m² |
Tam pačiam bulvių maišui šiandien reikia trečdaliu mažesnės lysvės nei senelių laikais. Tik bulvių ir valgome vis mažiau.
O dabar?
Valstybės duomenų agentūros balansai rodo, kur dingo bulvės ir daržovės.
| Rodiklis | Tada | Dabar |
|---|---|---|
| Užauginta bulvių | 1 791,6 tūkst. t (2000) | 277 tūkst. t (2025) |
| Importuota bulvių | 10,4 tūkst. t (2000) | 139,1 tūkst. t (2025) |
| Suvalgyta bulvių vienam žmogui | 130 kg (1995) | 82 kg (2025) |
| Daržovių plotas | 19,8 tūkst. ha (1986) | 6 205 ha (2020) |
| Importuota daržovių | 73 tūkst. t (2000) | 225,2 tūkst. t (2025) |
Bulvių plotas nuo 1990 m. sumažėjo 6,8 karto, derlius nuo 2000 m. 6,5 karto. Daržovių importas išaugo 3,1 karto, o bulvių net 13 kartų.
Dalis skirtumo yra ne lėkštėje, o tvarte. 2000 m. pašarams sunaudota beveik 600 tūkst. t bulvių, 2025 m. tik 44 tūkst. t. Nebeliko kiaulės kiekviename kieme, nebeliko ir bulvių laukų joms šerti.
Kur dingo šeši arai
Sodų sklypų Lietuvoje registruota daugiau nei bet kada: 220 983. Tik juose vis dažniau gyvenama, o ne kasama: sodo paskirties pastatuose gyvenamąją vietą deklaravo 66 073 žmonės. Plačiau apie tai rašome tyrime apie sodų bendrijas tada ir dabar.
Šiandien daržas yra pasirinkimas, o ne būtinybė. Žemės ūkio rūmų gide nurodoma, kad geromis sąlygomis iš kvadratinio metro galima prikasti apie 2 kg bulvių. Taigi 82 kg, kuriuos per metus suvalgo vienas žmogus, užaugintumėte maždaug 41 m² lysvėje. Mažiau nei vienas aras. Jei norite pabandyti, pradėkite nuo to, kada sodinti bulves.
O jūs kiek arų dar kasate?
Kaip skaičiavome
Asmeninių ūkių dalys (1965, 1971 m.) paimtos iš A. Villmavičiaus 1974 m. straipsnio, kuris remiasi Lietuvos TSR statistikos metraščiais, 1964 m. sodų dalis iš J. Dvilevičiaus 1968 m. straipsnio. Devintojo dešimtmečio duomenų neradome, todėl kaip artimiausią orientyrą naudojome 1995 m. Europos Komisijos apžvalgą.
Plotai: 1939 m. bulvės yra mūsų skaičiavimas (8,5 % × 2 591 tūkst. ha) iš VLE pateiktų dalių; 1990 m. iš Europos Komisijos apžvalgos; 2023 m. bulvės ir derliai, 1986 ir 2020 m. daržovės iš VLE. Lysvė 100 kg: 100 kg padalinta iš derliaus kg/m² (šalies laukų vidurkiai, ne namų daržų). Derlius, importas, pašarai ir suvartojimas: Valstybės duomenų agentūros lentelės S9R012, S9R016, S9R104. Lysvė vienam žmogui: 82 kg / 2 kg/m² = 41 m².
Sovietinė ir dabartinė statistika skaičiuojama skirtingai, todėl lyginame tendencijas, o ne tikslius procentus.
Šaltiniai
- Asmeninis pagalbinis ūkis, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Asmeninio pagalbinio ūkio ekonominio efektyvumo problema (A. Villmavičius), LTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Ekonomika, 1974
- Asmeninių pagalbinių ūkių ekonominis vaidmuo žemės ūkio gamyboje ir kolūkiečių vartojime (J. Dvilevičius), LTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Ekonomika, 1968
- Agricultural Situation and Prospects in the Central and Eastern European Countries: Lithuania, European Commission DG VI, 1995
- Bulvės, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Lietuvos žemės ūkis, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Daržininkystė, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Bendrijos sodas, Visuotinė lietuvių enciklopedija
- Kolektyvinio sodo idėja ir jos materializacija Lietuvoje (M. Šiupšinskas ir kt.), VGTU žurnalas „Mokslas. Lietuvos ateitis“, 2016
- Nuo karaimų iki Agurkų šventės: kodėl Kėdainiai agurkų kraštas (J. Liutkienė), 15min / Kėdainių krašto muziejus, 2021
- Bulvių balansas (S9R012), daržovių balansas (S9R016), suvartojimas vienam gyventojui (S9R104), Valstybės duomenų agentūra, 2026
- Sodų bendrijų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamasis raštas (S. Gentvilas), lrv.lt, 2026
- Ekologiškų bulvių auginimas, Žemės ūkio rūmai, 2025
Ar šis puslapis padėjo?
