Daržo ABC
Vynuogės Ligos ir kenkėjai

Vynuogių ligos ir kenkėjai

Balta apnaša ant uogų, aliejinės dėmės ant lapų ar pelėsis kekėse? Štai dažniausios vynmedžio bėdos mūsų klimate ir kaip jas atskirti.

Trumpai

Pagrindinės vynuogių ligos yra tikroji miltligė, netikroji miltligė ir pilkasis puvinys. Jos plinta drėgnu oru tankiame, azotu pertręštame vynmedyje. Iš kenkėjų dažniausiai pasitaiko voratinklinės ir kitos erkės, amarai, o pavojingiausia filoksera. Geriausia apsauga yra sveiki sodinukai, atsparios veislės ir gerai vėdinamos kekės.

Nugenėtas vynmedis
Nuotrauka: Mark Smith, CC BY 2.0, šaltinis

Kurią problemą matote?

Greita paieška pagal požymį

Ką matoteTikėtina priežastis
Balta miltelių apnaša ant lapų ir uogų, uogos giliai sutrūkinėjaTikroji miltligė
Aliejinės gelsvos dėmės lapų viršuje, balta pūkuota apnaša apačiojeNetikroji miltligė
Uogos pūva, apsitraukia pilku pelėsiu, kekių kotai paruduojaPilkasis puvinys
Tamsūs taškai ir išilginiai įtrūkimai apatinėje ūglių dalyjeŽievės nekrozė
Vasaros pabaigoje lapų kraštai riečiasi žemyn, tarpugysliai pagelsta ar paraudonuojaLapų susisukimo virusas
Lapų apačioje sidabriškos veltinės dėmės, viršuje iškilimaiErkutė Eriophyes vitis
Smulkios geltonos dėmelės, lapų apačioje voratinklisVoratinklinės erkės
Apvalūs gumbeliai lapų viršuje, iš pradžių žali, vėliau raudoniFiloksera

Tikroji miltligė (oidiumas)

Kaip atpažinti
Ant lapų iš abiejų pusių atsiranda blankios šviesiai žalios dėmės, vėliau balta miltelių apnaša. Ant nesumedėjusių ūglių juodai rudos dėmės. Uogas dengia nešvariai balta apnaša, iki galo neužaugusios uogos nustoja augti ir giliai sutrūkinėja.
Kodėl atsiranda
Grybas Uncinula necator. Lenkijos rekomendacijose nurodoma, kad dažniau pasitaiko sausesniais metais ir po švelnesnių žiemų. Užsikrėtus prieš žydėjimą ar iškart po jo, prastai užsimezga uogos.
Ką daryti
Nukirpkite stipriai pažeistus ūglius, sugrėbkite ir sunaikinkite nukritusius lapus. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Sodinkite sveikus sodinukus pakankamu atstumu, kad vynmedį vėdintų oras ir apšviestų saulė. Retinkite kekes ir pažastinius ūglius, ravėkite, netręškite vien azotu, rinkitės mažiau jautrias veisles.

Ar pavojinga? Didelė: sumažina derlių ir sugadina uogas.

↑ Atgal į sąrašą

Netikroji miltligė

Kaip atpažinti
Lapų viršuje atsiranda aliejinės gelsvos dėmės, vėliau pagelsta ar parausta. Ant jaunų lapų dėmės apvalios, ant senesnių kampuotos, apribotos gyslų. Lapų apačioje tanki balta pūkuota apnaša. Žiedynai ir jaunos kekės paruduoja ir džiūsta, uogos sukietėja ir tampa nevalgomos.
Kodėl atsiranda
Vynmedinė plazmopara (Plasmopara viticola). Ją skatina drėgna vieta ir lietingi orai.
Ką daryti
Nukirpkite pažeistas ūglių viršūnes. Pastebėję požymius, sumažinkite arba nutraukite tręšimą azotu. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Sodinkite sertifikuotus sodinukus, venkite drėgnų vietų, sunaikinkite nukritusius lapus, nesutankinkite vynmedžio, rinkitės mažiau jautrias veisles.

Ar pavojinga? Didelė: gali sunaikinti žiedynus ir jaunas kekes.

↑ Atgal į sąrašą

Pilkasis puvinys

Pilkasis puvinys: pilka pelėsio apnaša
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Ant lapų rausvos netaisyklingos dėmės su gelsvai žalsvu apvadu, jas gali dengti pilkas dulkantis pelėsis. Žiedynai gali žūti ir nukristi, ant kekių kotų atsiranda rudos, vėliau juodos dėmės. Uogos pūva, susiraukšlėja arba per anksti prinoksta.
Kodėl atsiranda
Grybas Botrytis cinerea. Jį skatina lietus ir drėgmė. Puvinį sustiprina ir dėmėtasparnės vaisinės muselės padarytos žaizdos uogose.
Ką daryti
Išpjaukite pažeistus ūglius, surinkite nukritusias uogas ir lapus. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Sodinkite retai, venkite per didelio pavėsio ir sutankintų kekių, netręškite vien azotu. Ūglius veskite vertikaliai, maždaug sprindžio atstumu, kad kekės būtų vėdinamos ir saulėtos.
↑ Atgal į sąrašą

Žievės nekrozė (juodoji dėmėtligė)

Kaip atpažinti
Apatiniuose 3–6 ūglių tarpubambliuose atsiranda tamsiai rudi taškai, kurie pajuoduoja ir įtrūksta išilgai. Žievė lupasi juostomis. Ant lapų smulkios šviesiai žalios dėmės tamsesniu viduriu, lapai raukšlėjasi, džiūsta ir krenta.
Kodėl atsiranda
Grybas Phomopsis viticola. Pavojingas drėgnais metais.
Ką daryti
Genėdami pašalinkite pažeistą medieną ir ją sudeginkite ar užkaskite.
Kaip išvengti
Dauginkite tik sveikus auginius, nelaistykite per lapus, tręškite ir ribokite derlių saikingai.
↑ Atgal į sąrašą

Bakterinis vėžys

Kaip atpažinti
Vasarą lapai parausta. Ant kamieno ir vynmedžio šakų atsiranda pilkšvai balti ar rudi gumbai, kurie vėliau sukamštėja.
Kodėl atsiranda
Bakterija Agrobacterium vitis. Augale gali kelerius metus slypėti be požymių.
Ką daryti
Sergančius vynmedžius iškaskite, įrankius dezinfekuokite.
Kaip išvengti
Sodinkite tik sveikus, sertifikuotus sodinukus, geriausia skiepytus ant atsparių poskiepių. Nesužalokite vynmedžio, genėkite anksti pavasarį, žiemai apkaupkite, kad mažiau trūkinėtų nuo šalčio.
↑ Atgal į sąrašą

Lapų susisukimo virusas

Kaip atpažinti
Vasaros pabaigoje lapų kraštai riečiasi žemyn, pradedant nuo ūglių pagrindo. Tarpugysliai pagelsta ar parausta, o prie didžiųjų gyslų lapas lieka žalias. Kekės mažesnės, tamsiauogių veislių uogos nenusidažo, mažai cukraus.
Kodėl atsiranda
Virusai, kuriuos perneša skraidantys vabzdžiai. Vynmedis nežūva, bet dera daug prasčiau.
Ką daryti
Vaistų nuo virusų nėra.
Kaip išvengti
Sodinkite tik virusais neužkrėstus sodinukus.
↑ Atgal į sąrašą

Voratinklinė erkė

Voratinklinės erkės ant lapo iš arti
Nuotrauka: Aleksey Gnilenkov, CC BY 2.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Lapų viršuje smulkios geltonos dėmelės susilieja į dideles dėmes, lapų kraštai riečiasi, lapai ruduoja ir džiūsta. Lapų apačioje plonas voratinklis.
Kodėl atsiranda
Apie 0,5 mm erkės, siurbiančios sultis. Jos silpnina vynmedį, mažina derlių ir uogų cukringumą, didina jautrumą šalčiui.
Ką daryti
Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę ir gerai apipurkškite lapų apačią.
Kaip išvengti
Sodinkite erkių neapniktus sodinukus, saugokite plėšriąsias erkes.
↑ Atgal į sąrašą

Erkutė Eriophyes vitis (veltinės dėmės)

Kaip atpažinti
Lapų apačioje atsiranda sidabriškos, veltinį primenančios dėmės, kurios iki liepos pabaigos paruduoja ir išdžiūsta. Lapų viršuje matyti šviesūs iškilimai.
Kodėl atsiranda
Mikroskopinės, 0,16–0,2 mm erkutės. Žiemoja po pumpurų žvynais, pavasarį persikelia ant lapų, o nuo liepos vidurio grįžta į pumpurus.
Ką daryti
Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Sodinkite erkių neapniktus sodinukus, saugokite plėšriąsias erkes.
↑ Atgal į sąrašą

Filoksera

Kaip atpažinti
Lapų viršuje atsiranda apvalūs gumbeliai, iš pradžių žali, vėliau raudoni. Šaknų forma daro gumbus ant šaknų, jos pūva, o vynmedis pamažu silpsta ir žūva.
Kodėl atsiranda
Iš Šiaurės Amerikos kilęs kenkėjas, į Lenkiją atvežtas su sodinukais. Per metus išveda 4–7 kartas.
Ką daryti
Įsikūrusią filokserą sunku sunaikinti. Lenkijoje nuo jos registruotų produktų nėra.
Kaip išvengti
Sodinkite tik sertifikuotus, kenkėjų neapniktus sodinukus, skiepytus ant filokserai atsparių poskiepių.

Ar pavojinga? Didelė: gali sunaikinti vynmedį.

↑ Atgal į sąrašą

Amarai

Amarai ir jų išnaros ant lapo
Nuotrauka: Skippy le Grand Gourou, CC0, šaltinis
Kaip atpažinti
Minta ūglių viršūnėse ir ant jaunų lapų: lapai susisuka ir džiūsta, pumpurai neišsiskleidžia, jaunos uogos deformuojasi. Prie kolonijų renkasi skruzdėlės.
Kodėl atsiranda
Sultis siurbiantys vabzdžiai, dažnai atkeliauja su sodinukais. Ant vynmedžių paprastai nebūna gausūs.
Ką daryti
Purkškite tik radę dideles kolonijas ir tik Lietuvoje registruotais produktais pagal etiketę, tausodami boružes ir auksaakes.
Kaip išvengti
Sodinkite amarų neapniktus sodinukus.
↑ Atgal į sąrašą

Dažniausi klausimai

Kaip atskirti tikrąją ir netikrąją vynuogių miltligę?

Tikroji miltligė dengia lapus ir uogas balta miltelių apnaša iš abiejų pusių, o uogos giliai sutrūkinėja. Netikroji miltligė lapų viršuje palieka aliejines gelsvas dėmes, o balta pūkuota apnaša būna tik lapų apačioje. Tikroji dažnesnė sausesniais metais, netikroji drėgnais.

Kodėl trūkinėja vynuogių uogos?

Viena priežasčių yra tikroji miltligė: iki galo neužaugusios užkrėstos uogos giliai sutrūkinėja. Lietingu metu uogos trūkinėja ir dėl drėgmės. Lietuvos augintoja pastebi, kad sausrą reguliariai laistant uogos trūkinėja mažiau.

Kuo purkšti vynuoges nuo ligų?

Tik Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais ir tik pagal etiketę. Lietuvos augintoja svarbiausiais laiko purškimus anksti pavasarį ir prieš bei po žydėjimo, nes jie užkerta kelią ligoms vėlesniais mėnesiais.

Kodėl vynuogės lapai rausta vasaros pabaigoje?

Jei lapų kraštai riečiasi žemyn, o tarpugysliai parausta ar pagelsta, gali būti lapų susisukimo virusas. Vasarą parausti lapai gali ir pradedant reikštis bakteriniam vėžiui. Patikrinkite, ar ant kamieno nėra gumbų.

Ar yra ligoms atsparių vynuogių veislių?

Lietuvoje auginama ir ligoms atsparių lietuviškų veislių. Vakarų ekspreso straipsnyje atspariomis ligoms vadinamos 'Agat Donskoj' ir 'Edelweiss'. Rinkitės veisles, išbandytas Lietuvoje bent 5 metus.

Ar azotas skatina vynuogių ligas?

Taip. Per daug azoto skatina vešėjimą, o tankiame, prastai vėdinamame vynmedyje susidaro ligoms palanki drėgmė. Todėl pavasarį tręškite kompleksinėmis trąšomis ir azoto duokite mažai.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Metodyka integrowanej ochrony winorośli w uprawie polowej (materiały dla producentów), Instytut Ogrodnictwa, Skierniewice (Lenkija)
  2. Vynmedis, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  3. Netikroji miltligė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  4. Miltligė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  5. Kuo karštesnės vasaros, tuo saldesnės lietuviškos vynuogės (vynuogių augintoja Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė), Mano ūkis, 2020
  6. Kaip auginti vynuoges Lietuvoje, Vakarų ekspresas (ve.lt)