Daržo ABC
Kopūstai Ligos ir kenkėjai

Kopūstų ligos ir kenkėjai

Balta apnaša ant lapų, skylutės, gumbai ant šaknų ar vikšrai gūžėje? Palyginkite požymius ir sužinokite, ką daryti.

Trumpai

Kopūstų miltligę sukelia grybas Erysiphe cruciferarum: ant lapų atsiranda balta ar pilkšva miltelių apnaša, vėliau paruduojanti. Ji labiau puola tankius ir azotu pertręštus pasėlius. Pašalinkite pažeistus lapus, sodinkite rečiau, neperkraukite azotu ir laikykitės sėjomainos.

Kopūstinio baltuko vikšras
Nuotrauka: Kolforn, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Kurią problemą matote?

Greita paieška pagal požymį

Ką matoteTikėtina priežastis
Balta ar pilkšva miltelių apnaša ant lapųMiltligė
Gumbai ir išaugos ant šaknų, augalas skursta, nesuka gūžėsKila (šaknų gumbas)
Daug smulkių skylučių lapuoseSpragės
Lapai gelsta ar rausta, kraštai užsiriečiaKopūstinis amaras
Lapai nugraužti nuo kraštų, matosi vikšraiKopūstinis baltukas
Permatomi langeliai lapuoseKopūstinė kandis
Stambios ovalios skylės lapuose, landos gūžėjeKopūstinis pelėdgalvis
Daigas vysta, nugraužtos šaknysPavasarinė kopūstinė musė
Sidabriškos dėmelės lapuose, iškilimai ant gūžėsTripsai
Juodos dėmelės lapuose, gūžės pūva sandėlyjeAlternariozė
Pažeistas daigų šaknies kaklelisJuodoji kojelė
Išoriniai lapai ir kotas gleivėja, gūžė pūvaŠlapiasis puvinys

Miltligė

Kaip atpažinti
Ant lapų ir ūglių atsiranda balta ar pilkšva, į veltinį ar voratinklį panaši miltelių apnaša, vėliau ji paruduoja. Joje susidaro smulkūs tamsūs vaisiakūniai. Pažeisti lapai deformuojasi ir anksčiau nudžiūsta.
Kodėl atsiranda
Grybas Erysiphe cruciferarum. Labiau puola tankiai pasodintus ir gausiai azotu patręštus augalus. Jauni augalai jautresni.
Ką daryti
Pašalinkite ir sunaikinkite pažeistus lapus. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Sodinkite rečiau, neperkraukite azoto trąšomis, rinkitės atsparias veisles ir laikykitės sėjomainos.
↑ Atgal į sąrašą

Kila (šaknų gumbas)

Kopūstinių kila: gumbai ant šaknų (nuotraukoje žiedinis kopūstas)
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Ant šaknų atsiranda gumbai ir išaugos. Augalai silpnai auga ir nesuka gūžių.
Kodėl atsiranda
Plasmodiophora brassicae. Plinta rūgščiose dirvose.
Ką daryti
Sergančius augalus pašalinkite. Toje vietoje kopūstinių daržovių ilgai nesodinkite.
Kaip išvengti
Kalkinkite rūgščią dirvą, naikinkite kryžmažiedes piktžoles. Kopūstus į tą pačią vietą grąžinkite ne dažniau kaip kas 8 metus.

Ar pavojinga? Pavojinga: toje vietoje kopūstų negalima auginti bent 8 metus.

↑ Atgal į sąrašą

Alternariozė (juodoji dėmėtligė)

Kaip atpažinti
Lapuose atsiranda juodos dėmelės. Sandėlyje tokios gūžės pūva.
Kodėl atsiranda
Grybai, kuriems palankiausia 20–24 °C temperatūra ir 85–100 % drėgmė.
Ką daryti
Surinkite ir pašalinkite pažeistus lapus ir augalų liekanas.
Kaip išvengti
Sėjomaina, atsparios veislės, rudenį giliai užkasamos liekanos.
↑ Atgal į sąrašą

Juodoji kojelė (diegavirtė)

Kaip atpažinti
Pažeidžiamas daigų šaknies kaklelis.
Kodėl atsiranda
Olpidium brassicae. Palanki rūgšti dirva, gausus laistymas ir per tankiai išauginti daigai.
Ką daryti
Pašalinkite žuvusius daigus kartu su substratu.
Kaip išvengti
Auginkite daigus kasetėse, nesėkite tankiai ir nelaistykite per gausiai. Laikykitės sėjomainos.
↑ Atgal į sąrašą

Fomozė

Kaip atpažinti
Ant lapų ir stiebų rudos dėmės su smulkiais juodais taškeliais. Augalai vysta.
Kodėl atsiranda
Leptosphaeria maculans. Palankiausia 20–24 °C ir 60–80 % drėgmė.
Ką daryti
Pašalinkite sergančius augalus, naikinkite piktžoles.
Kaip išvengti
Ketverių metų sėjomaina, augalų liekanų užkasimas.
↑ Atgal į sąrašą

Fuzariozė

Kaip atpažinti
Lapai gelsta ir vysta. Perpjovus stiebą matosi paruduojęs indų žiedas.
Kodėl atsiranda
Fusarium grybai. Palankiausia 20–25 °C.
Ką daryti
Pašalinkite sergančius augalus.
Kaip išvengti
5–6 metų sėjomaina, atsparios veislės, daigai kasetėse.
↑ Atgal į sąrašą

Kekerinis ir šlapiasis puvinys

Kaip atpažinti
Kekerinis puvinys: rudos vandeningos dėmės su pilka apnaša. Šlapiasis puvinys: išoriniai lapai ir kotai gleivėja, gūžė pūva.
Kodėl atsiranda
Kekerinį puvinį skatina lietus, didelė drėgmė ir mechaniniai pažeidimai. Šlapiasis puvinys plinta 25–30 °C šilumoje.
Ką daryti
Pašalinkite pūvančias gūžes ir kotus. Sandėlyje laikykite apie 0 °C, ne aukščiau kaip +1 °C.
Kaip išvengti
Sėjomaina, augalų liekanų pašalinimas, nesužeistos gūžės. Kopūstų nelaikykite kartu su kitomis daržovėmis.
↑ Atgal į sąrašą

Kopūstinės spragės

Spragė iš arti
Nuotrauka: gailhampshire, CC BY 2.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Vabaliukai išgraužia lapuose daug smulkių skylučių.
Kodėl atsiranda
Phyllotreta vabalai. Imkitės priemonių, kai ant augalo randate daugiau nei 2 vabalus.
Ką daryti
Purkškite česnako ar dilgėlių ištrauka.
Kaip išvengti
Naikinkite kryžmažiedes piktžoles.
↑ Atgal į sąrašą

Kopūstinis amaras

Kopūstinis amaras
Nuotrauka: Alvesgaspar, CC BY-SA 3.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Lapai gelsta ar rausta, jų kraštai užsiriečia.
Kodėl atsiranda
Brevicoryne brassicae. Naikinti verta, kai apnikta daugiau nei 15 % augalų.
Ką daryti
Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Naikinkite kryžmažiedes piktžoles ir rudenį pašalinkite derliaus liekanas.
↑ Atgal į sąrašą

Kopūstinis baltukas

Kopūstinio baltuko vikšras
Nuotrauka: Kolforn, CC BY-SA 4.0, šaltinis
Kaip atpažinti
Vikšrai graužia lapų minkštimą nuo kraštų.
Kodėl atsiranda
Pieris brassicae drugys. Imkitės priemonių, kai randate 1–3 vikšrus ant 10 augalų.
Ką daryti
Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Naikinkite piktžoles, rudenį giliai sukaskite dirvą.
↑ Atgal į sąrašą

Kopūstinė kandis

Kaip atpažinti
Lapuose išgraužti permatomi langeliai, pažeidžiami žiedai ir gūžės šerdis.
Kodėl atsiranda
Plutella maculipennis. Imkitės priemonių, kai randate 6 vikšrus ant 10 augalų.
Ką daryti
Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Naikinkite kryžmažiedes piktžoles, pašalinkite augalų liekanas.
↑ Atgal į sąrašą

Kopūstinis pelėdgalvis

Kaip atpažinti
Vikšrai išgraužia stambias ovalias skyles lapuose ir gilias landas gūžėse.
Kodėl atsiranda
Mamestra brassicae drugys.
Ką daryti
Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Naikinkite piktžoles, rudenį giliai sukaskite dirvą.
↑ Atgal į sąrašą

Pavasarinė kopūstinė musė

Kaip atpažinti
Lervos graužia šaknis, daigai vysta. Pradeda kenkti dar šiltlysvėse.
Kodėl atsiranda
Delia brassicae.
Ką daryti
Pašalinkite nuvytusius augalus.
Kaip išvengti
Sodinkite anksti ir naikinkite kryžmažiedes piktžoles.
↑ Atgal į sąrašą

Tripsai

Kaip atpažinti
Lapuose sidabriškos dėmelės, gūžių paviršiuje iškilimai. Labiau puola vidutinio ankstyvumo ir vėlyvąsias veisles.
Kodėl atsiranda
Thrips tabaci. Dažniausiai pasirodo birželio pabaigoje.
Ką daryti
Stebėkite mėlynomis lipniomis gaudyklėmis. Jei reikia purkšti, darykite tai birželio paskutinį dešimtadienį: vėliau purškimas neveiksmingas.
↑ Atgal į sąrašą

Šliužai

Kaip atpažinti
Apgraužti lapai.
Ką daryti
Jei reikia, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kaip išvengti
Nusausinkite drėgnas vietas ir naikinkite piktžoles.
↑ Atgal į sąrašą

Dažniausi klausimai

Kuo skiriasi kopūstų miltligė nuo kitų ligų?

Miltligė yra balta ar pilkšva miltelių apnaša ant lapų paviršiaus. Alternariozė palieka juodas dėmeles, o fomozė rudas dėmes su juodais taškeliais.

Kodėl kopūstai nesuka gūžių?

Viena dažnų priežasčių yra kila: ant šaknų atsiranda gumbai, augalai skursta ir gūžių nesuka. Ji plinta rūgščiose dirvose.

Kuo purkšti kopūstus nuo kenkėjų?

Nuo spragių galima purkšti česnako ar dilgėlių ištrauka. Jei reikia stipresnių priemonių, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Kada naikinti kopūstų amarus?

Kai apnikta daugiau nei 15 % augalų. Iki tol naikinkite kryžmažiedes piktžoles ir rudenį pašalinkite derliaus liekanas.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Baltojo gūžinio kopūsto (Brassica oleracea L.) auginimo ekologiniame ūkyje technologinės rekomendacijos, doc. dr. Ingė Auželienė, Žemės ūkio rūmai
  2. Miltligė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  3. Kopūstai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)