Svogūnų ligos ir kenkėjai
Pagelto laiškai, atsirado pilkai violetinė apnaša ar ropelės pūva? Palyginkite požymius ir sužinokite, kaip apsaugoti kitų metų derlių.
Trumpai
Svogūnų miltligė yra netikroji miltligė (Peronospora destructor), viena žalingiausių svogūnų ligų. Vidurvasarį, drėgnais ir ūkanotais orais, ant laiškų atsiranda gelsvos dėmės, vėliau pilkai violetinė apnaša. Saugokitės sėjomaina, atspariomis veislėmis, ravėjimu ir augalų liekanų šalinimu.
Ar pavojinga? Netikroji miltligė yra viena žalingiausių svogūnų ligų: ropelės užauga mažos ir blogai laikosi. Svogūninė musė daro didžiausią žalą iš kenkėjų.
Kurią problemą matote?
Greita paieška pagal požymį
| Ką matote | Tikėtina priežastis |
|---|---|
| Gelsvos dėmės ant laiškų, vėliau pilkai violetinė apnaša | Netikroji miltligė |
| Rudai violetinės dėmės su juoda apnaša ant jau pažeistų laiškų | Alternariozė ar stemfiliozė |
| Laiškų viršūnėlės gelsta, šaknys supuvusios, ropelė pūva nuo dugnelio | Fuzariozė |
| Balta vatą primenanti grybiena prie dirvos, ropelė minkštėja | Sklerotinis (baltasis) puvinys |
| Sandėlyje pūva kaklelis, pilka dulkėta apnaša | Kekerinis (kaklelio) puvinys |
| Sandėlyje rusvos vandeningos dėmės su žalsvai mėlyna apnaša | Pelėjūninis puvinys |
| Viduje audiniai stiklėja ir virsta dvokiančia gleivėta mase | Bakterinis puvinys |
| Augalai skursta, gelsta, laiškai nutrūksta, ropelėje lervos | Svogūninė musė |
| Balsvos dėmės ant laiškų, laiškai blykšta ir džiūsta | Tabakinis tripsas |
| Minos laiškuose, juose vikšreliai | Svogūninė kandis |
| Raudoni vabalai ir gleivėtos lervos ant laiškų | Svogūninis lapgraužis |
Netikroji miltligė
- Kaip atpažinti
- Ant laiškų atsiranda gelsvos dėmės, vėliau ant jų susidaro pilkšvai violetinė apnaša. Ropelės užauga mažos ir blogai laikosi žiemą.
- Kodėl atsiranda
- Peronospora destructor. Plinta vidurvasarį, drėgnais ir ūkanotais orais. Palankiausia, kai naktį būna 10–12 °C, o lapai drėgni 6–12 valandų. Serga ir česnakai bei porai.
- Ką daryti
- Pašalinkite pažeistus augalus. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Laikykitės sėjomainos, rinkitės atsparias veisles, naikinkite piktžoles ir šalinkite augalų liekanas. Laistykite prie šaknų, nesušlapindami laiškų.
Ar pavojinga? Viena žalingiausių svogūnų ligų.
↑ Atgal į sąrašąKekerinis (kaklelio) puvinys
- Kaip atpažinti
- Pūva laiškai ir ropelės, ypač kaklelis. Ant pažeistų vietų pilka dulkėta apnaša, vėliau susidaro skleročiai. Dažniausiai pastebimas jau sandėlyje.
- Kodėl atsiranda
- Botrytis genties grybai. Palankūs drėgni ir vėsūs orai, kai svogūnai bręsta, ir drėgnos laikymo patalpos.
- Ką daryti
- Atskirkite ir suvartokite pažeistus svogūnus. Laikykite sausoje, vėdinamoje patalpoje.
- Kaip išvengti
- Rinkitės anksti subręstančias ir tamsiais lukštais veisles, jos atsparesnės. Raukite sausu oru ir gerai išdžiovinti, nesužaloti ropelių.
Alternariozė ir stemfiliozė
- Kaip atpažinti
- Ant laiškų rudai violetinės dėmės su juoda apnaša, laiškai džiūsta. Dažniausiai apninka jau miltligės ar puvinio pažeistus laiškus.
- Kodėl atsiranda
- Alternaria ir Stemphylium genčių grybai. Labiau plinta antroje vasaros pusėje, šiltu ir drėgnu oru, kai būna 21–23 °C.
- Ką daryti
- Šalinkite pažeistus augalus. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Sėjomaina, atsparios veislės, lašelinis laistymas ir augalų liekanų šalinimas.
Fuzariozė
- Kaip atpažinti
- Laiškų viršūnėlės gelsta, šaknys supuvusios. Laikant ropelės pradeda pūti nuo dugnelio.
- Kodėl atsiranda
- Fusarium genties grybai. Dažnai pasitaiko, kai svogūnai ilgai auginami toje pačioje vietoje arba sunkioje, užmirkstančioje dirvoje. Palankus drėgnas oras ir 22–23 °C. Užkrėsta gali būti ir sėkla.
- Ką daryti
- Pašalinkite sergančius augalus su ropelėmis.
- Kaip išvengti
- Svogūnus į tą pačią vietą grąžinkite ne anksčiau kaip po 4–5 metų, o jei sirgo, po 6 metų. Venkite užmirkstančių dirvų.
Sklerotinis (baltasis) puvinys
.jpg){kind=link}
- Kaip atpažinti
- Nyksta daigai, prie dirvos atsiranda balta vatą primenanti grybiena. Ropelės minkštėja, ant jų susidaro skleročiai.
- Kodėl atsiranda
- Sclerotinia sclerotiorum ir S. cepivorum. Plinta drėgnais metais ir kai svogūnai ilgai auginami toje pačioje vietoje. Skleročiai dirvoje išlieka keletą metų.
- Ką daryti
- Pašalinkite sergančius augalus ir jų liekanas.
- Kaip išvengti
- Ilga sėjomaina ir augalų liekanų šalinimas.
Pelėjūninis puvinys
- Kaip atpažinti
- Sandėlyje ant ropelių rusvos vandeningos dėmės, vėliau žalsvai mėlyna apnaša. Paprastai pasirodo praėjus 2–3 mėnesiams po derliaus.
- Kodėl atsiranda
- Penicillium genties grybai. Labiausiai apninka pažeistas, vabzdžių sužalotas ar apšalusias ropeles.
- Ką daryti
- Reguliariai peržiūrėkite laikomus svogūnus ir šalinkite pūvančius.
- Kaip išvengti
- Nežalokite ropelių rovimo metu, prieš laikymą išrūšiuokite, sandėlį išdezinfekuokite.
Bakterinis (šlapiasis) puvinys
- Kaip atpažinti
- Iš išorės dažnai nieko nematyti. Perpjovus išilgai matyti, kaip audiniai stiklėja ir virsta gleivėta, dvokiančia mase.
- Kodėl atsiranda
- Erwinia ir Pseudomonas bakterijos. Jas perneša vabzdžiai, ypač svogūninė musė. Daugiau pažeidžia po karštos vasaros ir mechaninių sužalojimų, masiškai plinta drėgnoje saugykloje.
- Ką daryti
- Pūvančius svogūnus nedelsdami išmeskite, kad neužkrėstų kitų.
- Kaip išvengti
- Kontroliuokite svogūninę musę, nežalokite ropelių, laikykite sausai.
Svogūninė musė
- Kaip atpažinti
- Augalai skursta, gelsta, laiškai nutrūksta. Ropelėje randamos lervos, kurios ją išgraužia.
- Kodėl atsiranda
- Hylemyia antiqua. Musė yra 6–10 mm. Pirmoji karta skraido gegužę ir birželį, antroji liepos pabaigoje ir rugpjūtį. Lėliukės žiemoja dirvoje iki 15 cm gylyje. Labiau kenkia tankiems pasėliams ir pavėsingose vietose.
- Ką daryti
- Išraukite pažeistus augalus kartu su ropele ir sunaikinkite, kad lervos neišsiristų.
- Kaip išvengti
- Laikykitės sėjomainos, nesėkite per tankiai ir saulėtoje vietoje. Skatinkite natūralius priešus: boružes, auksavabalius, bėgikus.
Ar pavojinga? Didžiausią žalą daranti svogūnų kenkėja.
↑ Atgal į sąrašąTabakinis tripsas
- Kaip atpažinti
- Ant laiškų balsvos dėmės. Laiškai blykšta, paruduoja ir nudžiūsta. Labiausiai kenčia svogūnai, auginami laiškams.
- Kodėl atsiranda
- Thrips tabaci. Suaktyvėja gegužę, viena karta trunka apie 30 dienų. Mėgsta sausą ir šiltą orą, lietus jį slopina.
- Ką daryti
- Jei ant augalo randate 6–8 tripsus, galite purkšti 1,5–3 % kalio muilo tirpalu.
- Kaip išvengti
- Naikinkite piktžoles ir šalinkite augalų liekanas. Stebėkite lipniomis gaudyklėmis.
Svogūninė kandis
- Kaip atpažinti
- Vikšrai išgraužia laiškuose minas, vėliau graužia ir sėklinius augalus.
- Kodėl atsiranda
- Acrolepiopsis assectella, apie 8 mm drugelis. Masiškai plinta tik sausomis ir karštomis vasaromis, nes lietus nuplauna kiaušinėlius.
- Ką daryti
- Šalinkite pažeistus augalus. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
- Kaip išvengti
- Sėjomaina, augalų liekanų šalinimas, natūralių priešų skatinimas.
Svogūninis lapgraužis
- Kaip atpažinti
- Ant laiškų ryškiai raudoni, iki 8 mm vabalai ir gleivėtos lervos, kurios graužia lapus.
- Kodėl atsiranda
- Lilioceris merdigera. Retas kenkėjas, dažniau pasitaiko mažuose soduose. Graužia ir kitus lelijinius augalus, žiemoja po lapais.
- Ką daryti
- Vabalus ir lervas surinkite rankomis.
- Kaip išvengti
- Nuo pavasario apžiūrėkite augalus, kad vabalus pastebėtumėte anksti.
Dažniausi klausimai
Kaip atskirti svogūnų netikrąją miltligę nuo kitų ligų?
Netikroji miltligė prasideda gelsvomis dėmėmis, ant kurių vėliau atsiranda pilkšvai violetinė apnaša. Alternariozės dėmės rudai violetinės su juoda apnaša ir dažniausiai atsiranda jau ant miltligės pažeistų laiškų.
Kodėl gelsta svogūnų laiškai?
Dažniausios priežastys yra svogūninė musė (augalai skursta, ropelėje lervos), fuzariozė (gelsta viršūnėlės, pūva šaknys), tripsai (balsvos dėmės) ir netikroji miltligė. Palyginkite su lentele viršuje.
Kodėl svogūnai pūva sandėlyje?
Dažniausiai dėl kekerinio, pelėjūninio ar bakterinio puvinio. Jie prasideda per sužalojimus ir drėgmę. Raukite sausu oru, gerai išdžiovinkite, ligotus atskirkite ir laikykite 0–2 °C sausoje, vėdinamoje patalpoje.
Kuo purkšti svogūnus nuo ligų ir kenkėjų?
Tik Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais ir tik pagal etiketę. Pirmiausia rinkitės prevenciją: sėjomainą, atsparias veisles, piktžolių ir augalų liekanų šalinimą.
Kiek metų laukti, kol vėl sodinti svogūnus toje pačioje vietoje?
Ne mažiau kaip 4–5 metus. Jei svogūnai stipriai sirgo, palaukite 6 metus. Nesodinkite jų ir po česnakų ar kitų česnakinių augalų.
Ar šis puslapis padėjo?
Ką daryti darže šį savaitgalį?
Kiekvieną penktadienį trumpas laiškas: trys darbai savaitgaliui pagal tos savaitės orus. Kada sėti, ką pridengti nuo šalnų, kokių ligų saugotis. Perskaitysite per dvi minutes.
- Pagal Lietuvos orus
- Trys darbai, ne trisdešimt
- Dovanų: kalendorius 2027 PDF
Ačiū, užsiprenumeravote! Jūsų dovana: sodininko kalendorius 2027 (PDF).
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) auginimo ekologiniame ūkyje: technologinės rekomendacijos, doc. dr. Asta Ramaškevičienė, Žemės ūkio rūmai
- Svogūnai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- How to grow onions, Royal Horticultural Society (RHS)