Daržo ABC
Tujos Auginimas ir priežiūra

Tujų tręšimas

Paruduoja tuja, ir ranka pati tiesiasi prie trąšų maišo. Dažnai be reikalo: tuja ruduoja ir nuo sausros, druskos ar žiemos saulės bei vėjo, o tada trąšos nepadeda.

Trumpai

Tujas tręškite pavasarį, kai atšyla žemė, spygliuočiams skirta trąša. Azoto nebeduokite vėliau nei liepos viduryje, kad ūgliai spėtų subręsti iki žiemos. Rudenį tinka tik trąšos su sumažintu azotu ar be jo, su kaliu ir fosforu. Sveikai žaliai tujai derlingoje dirvoje papildomų trąšų dažnai nereikia.

Užduoti klausimą
Vakarinių tujų gyvatvorė
Nuotrauka: Jess Mann, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Ar tujas apskritai reikia tręšti

Ne visada. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rašo, kad dauguma spygliuočių puikiai auga be papildomo tręšimo, o reikalingų maisto medžiagų duoda kasmetinis mulčiavimas. Tręšti ji siūlo tik tada, kai augimas prastas.

Minesotos universiteto konsultantai išvardija ženklus, kad spygliuočiui trąšų tikrai reikia:

- nauji ūgliai reti arba auga lėtai, - spygliai ne sveikai žali arba trumpesni nei įprastai, - augalas auga prastoje vietoje, labai smėlingoje ar sunkioje molio dirvoje, - jį stipriai pažeidė kenkėjai ar ligos, - norite, kad jaunas augalas augtų greičiau.

Jei augimo greitis ir spalva veislei įprasti, tręšti nebūtina. Merilando universiteto konsultantai pataria sumedėjusius augalus tręšti tik tada, kai trūkumą rodo dirvos tyrimas arba kai pavasarį lapai blyškūs, o naujų ūglių beveik nėra.

Tujai svarbiau dirva ir vanduo. Lenkijos medelynų sąjungos augalų kataloge rašoma, kad vakarinė tuja geriausiai auga derlingoje, vidutiniškai drėgnoje, silpnai rūgščioje ar neutralioje dirvoje. Jos šaknys negilios, todėl ji blogai pakelia vandens trūkumą. Lietuvoje 2003–2005 metais ištyrus 38 886 tujas nustatyta, kad neinfekciniai pažeidimai sudaro 60 % visų pažeidimų. Kitaip tariant, dažniau kalta ne liga ar kenkėjas, nors santrauka nepatikslina, kiek tarp tų pažeidimų maisto medžiagų trūkumo. Tame pačiame tyrime vakarinė ir didžioji tujos bei dauguma jų veislių įvertintos kaip gerai prisitaikiusios prie mūsų sąlygų. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad Lietuvoje auginamos vakarinė, korėjinė ir didžioji tujos. Kaip parinkti vietą ir laistyti, rašome puslapyje kaip auginti tujas.

Tujos: kada ką daryti

Lietuvoje, nešildomame šiltnamyje ir lauke. Orai kasmet skiriasi, todėl žiūrėkite ir į dirvos temperatūrą.

Pavasarinis tręšimas Antras tręšimas, jei reikia Rudeninė trąša be azoto
Priežiūra

Kada tręšti tujas pavasarį

Visi šaltiniai pradžią sieja ne su kalendoriumi, o su žeme ir augalu.

- Lenkų portalo kb.pl autorė rašo, kad pirmą kartą tujos tręšiamos ankstyvą pavasarį, kovą ar balandį, bet reikia palaukti, kol žemė atšils ir temperatūra bus teigiama. - Lenkų portalas Muratordom.pl nurodo kovo ir balandžio sandūrą arba balandį, kai žemė atitirpsta ir nusistovi keletas švelnių dienų. - Latvijos medelyno savininkė Maruta Kaminska Latvijos radijo laidoje sodą tręšti patarė tada, kai beržams sprogsta lapai. - Minesotos universiteto konsultantai pataria tręšti prieš išsiskleidžiant naujam prieaugiui.

Lietuvoje patogiausia laikytis šių sąlygų, o ne datos: žemė atitirpusi, nebešąla, tuja dar nepradėjo augti. RHS, rašydama apie Britaniją, granuliuotą trąšą siūlo berti žiemos pabaigoje, bet britiškų mėnesių mūsų klimatui netaikykite.

Kiek kartų. Kb.pl rašo, kad derlingoje, sunkioje dirvoje tujas galima tręšti vieną kartą ankstyvą pavasarį. Lengvoje, smėlingoje dirvoje reikia dviejų kartų. Labai skurdžioje dirvoje galima tręšti net tris kartus, normą padalijus į tris dalis. Muratordom.pl antrą tręšimą nurodo maždaug po dviejų mėnesių nuo pirmojo, bet ne vėliau kaip liepos pradžioje. Tai sodininkystės portalų patarimai: mokslo instituto šaltinio, kuris nurodytų tręšimų skaičių, neradome.

Pavasaris tinka ir genėjimui. Kada ir kiek kirpti, rasite puslapyje kada genėti tujas.

Kada baigti: azotas ir ūglių brendimas

Tai svarbiausia šio puslapio taisyklė. Minesotos universiteto konsultantai rašo, kad vėlai duotos trąšos paskatina naują augimą sezono pabaigoje. Toks prieaugis gali nespėti subręsti iki šalčių, todėl žiemą dažniau pašąla ir nudžiūsta. Kanados Albertos provincijos žemės ūkio leidinyje rašoma tas pats: vėlai duotas azotas atitolina rudeninį brendimą ir didina jautrumą žiemos pažeidimams.

Dėl tikslios ribos šaltiniai nesutaria:

ŠaltinisKada baigti azotą
Latvijos radijo laidos „Kā labāk dzīvot“ straipsnis (LSM, 2026 m. liepa)Po Joninių apie azotą galima pamiršti, jis naudojamas tik pavasarį (bendra sodo taisyklė)
Muratordom.pl (P. Romanowski)Pavasarinis spygliuočių tręšimas trunka iki birželio pabaigos
Muratordom.pl (M. Aleksandrowicz), apie naujai pasodintus spygliuočiusAntras tręšimas ne vėliau kaip liepos pradžioje
Kb.pl, apie tujas ‘Smaragd’Azoto turinčios trąšos vėliausiai liepos viduryje
Minesotos universitetasNe vėliau kaip liepos viduryje
Albertos leidinysAzoto neduoti nuo liepos iki lapuočių lapų kritimo
Muratordom.pl (M. Aleksandrowicz), apie tujasIlgai veikiančios spygliuočių trąšos vėliausiai iki rugpjūčio pabaigos, nuo rugsėjo tik trąšos be azoto

Dauguma šaltinių ribą brėžia tarp Joninių ir liepos vidurio. Vienas lenkų portalo straipsnis ilgai veikiančias trąšas leidžia berti iki rugpjūčio pabaigos. Šios ribos nesiūlome, nes Minesotos ir Albertos šaltiniai, rašantys apie šaltas žiemas, sustoja liepą. Mūsų patarimas atsargus: azoto turinčias trąšas baikite ne vėliau kaip liepos viduryje, o geriau dar birželį. Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos ar Lenkijos mokslo instituto šaltinio su tikslia data neradome. Ši riba remiasi Latvijos visuomeninio transliuotojo kalbintais specialistais, lenkų sodininkystės portalais ir Šiaurės Amerikos šalto klimato universitetų patarimais.

Tujos: auginimo sąlygos

Thuja · Kiparisiniai

Dirva
Derlinga, vidutiniškai drėgna
Dirvos pH
Silpnai rūgšti ar neutrali
Laistymas
Šaknys negilios, blogai pakelia vandens trūkumą

Ko tujai reikia: azotas, kalis, magnis

Lenkijos sodininkystės institutas (Instytut Ogrodnictwa) 2023 metais išleido tujų apsaugos vadovą. Fiziologinių sutrikimų dalį jame parengė dr. Jacek Nowak. Štai kaip pagal šį vadovą atrodo dažniausi trūkumai.

Azotas. Tuja nustoja augti, jos laja pasidaro retesnė, spalva šviesesnė. Vėliau apatinėje augalo dalyje žvyneliai ruduoja ir apmiršta. Tarp priežasčių: per maža azoto norma ir jo išplovimas per smarkias liūtis ar laistant. Institutas pataria azotą duoti tinkama norma ir tinkamu laiku, atsižvelgiant į dirvos tyrimą.

Kalis. Augalas skursta, laja retėja, žvyneliai gelsta ir ruduoja iš apačios į viršų. Dažniausiai taip nutinka dirvoje, kurioje kalio mažai. Institutas pataria reguliariai tręšti organinėmis trąšomis, palaikyti tinkamą dirvos rūgštumą ir drėgmę, o pasirodžius požymiams papildomai patręšti kaliu.

Fosforas. Augalas lieka žemas, išaugina mažiau šoninių ūglių, o vasaros pabaigoje ir rudenį žvyneliai ruduoja ir byra. Kai dirvos pH žemesnis nei 5,0, institutas pataria ją kalkinti.

Geležis. Chlorozė prasideda nuo ūglių viršūnių ir slenka žemyn.

Visur kartojasi ta pati mintis: tręšti reikia pagal dirvos tyrimą, o ne iš akies. Kaip paimti mėginį, aprašome puslapyje dirvožemio tyrimas. Ligų ir kenkėjų požymius, kurie taip pat pasireiškia rudavimu, rasite puslapyje tujų ligos ir kenkėjai.

Magnis ir ruduojantys žvyneliai

Epsomito, natūralaus magnio sulfato, kristalai urve
Epsomito, natūralaus magnio sulfato, kristalai urve Nuotrauka: WTucker, CC BY-SA 3.0, šaltinis

Lenkų portalas Muratordom.pl pataria rinktis trąšas, kuriose be azoto, kalio ir fosforo yra magnio ir geležies, nes nuo jų priklauso graži spalva ir augalo būklė. Bet ar magnio jūsų tujai tikrai trūksta?

Lenkijos sodininkystės institutas magnio trūkumą aprašo tiksliai: ant žemiausių žvynelių atsiranda smulkių geltonų dėmelių. Dažniausiai taip nutinka lengvose, labai rūgščiose dirvose, kurių pH žemesnis nei 5,0. Lenkų portalas kb.pl priduria, kad stingant magnio tuja gelsta, o jos šakelės apmiršta.

Ką daryti, jei požymiai sutampa:

- Institutas pataria papildomai patręšti magniu arba purkšti septynvandenio magnio sulfato 2 % tirpalu. Tai maždaug 20 g litrui vandens (mūsų skaičiavimas). - Tręšimas magniu ir kaliu, pasak instituto, turi remtis dirvos tyrimu. - Nepurkškite per karščius ir per stipriu tirpalu. Institutas atskirai aprašo žvynelių pažeidimus nuo lapų trąšų: jie atsiranda, kai naudojamos tam neskirtos trąšos, per koncentruotas tirpalas arba purškiama esant per aukštai oro temperatūrai.

Jei geltonų dėmelių ant apatinių žvynelių nėra, o tuja ruduoja iš vienos pusės, nuo viršūnės ar tik prie tako, greičiausiai kaltas ne magnis. Plačiau apie šį elementą rašome puslapiuose magnio trūkumas augalams ir magnio sulfatas.

Rudeninė trąša: kalis be azoto

Muratordom.pl rašo, kad rudeninėse spygliuočių trąšose daugiausia kalio ir fosforo, kurie padeda ūgliams sumedėti ir sustiprina šaknis prieš žiemą.

- Latvijos medelyno savininkė Maruta Kaminska Latvijos radijui sakė, kad rudeninė trąša duodama rugsėjį, rugsėjo pradžioje, su sumažintu azotu, o kaliu jau galima patręšti. - Kb.pl rašo, kad rudenį azoto trąšos keičiamos fosforo ir kalio trąšomis, o tręšiama rugsėjį ar spalį. - Muratordom.pl rašo, kad rudeninį tręšimą geriausia pradėti rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, išimtiniais atvejais spalio pradžioje. Nuo rugsėjo tinka tik trąšos be azoto.

Kalio trūkumas, pasak Lenkijos sodininkystės instituto, pasireiškia iš apačios į viršų gelstančiais ir ruduojančiais žvyneliais. Pasirodžius tokiems požymiams institutas pataria papildomai patręšti kaliu. Minesotos universiteto konsultantai daro vieną išimtį augalams, kuriems trūksta maisto medžiagų: nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens jiems galima duoti lėtai veikiančios trąšos.

Ką reiškia skaičiai ant trąšų pakuotės ir kaip rasti trąšą, kurioje azoto mažai, aiškiname puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Ką tik pasodintos tujos ir sena gyvatvorė

Naujai pasodintos. Čia šaltiniai sutaria: neskubėkite.

- Kb.pl rašo, kad vazone užaugintą, įsišaknijusią tują galima patręšti nedidele norma iškart po sodinimo. Medelyne iškastų sodinukų tręšti nereikia, kol jie įsišaknys, geriausia palaukti kito sezono. - Muratordom.pl pataria su žemės gumulu iškastų tujų pirmą sezoną netręšti ir trąšų į sodinimo duobę neberti. Vazonines tręšti galima, bet pirmaisiais mėnesiais pataria neviršyti normos ar net padalyti ją į dvi mažesnes. - Merilando universiteto konsultantai rašo, kad naujai pasodintiems medžiams trąšų paprastai nereikia nuo vienų iki trejų metų. - Minesotos universiteto konsultantai primena, kad ką tik persodinti spygliuočiai dažnai auga lėtai, kol įsitvirtina, ir tai normalu. Sausros nualintų augalų jie pataria netręšti.

Naujai pasodintai tujai svarbiausias vanduo. Lenkijos sodininkystės institutas rašo, kad po sodinimo naujų ūglių rudavimo išvengsite, pirmus kelis mėnesius, kol išsiplės šaknys, laistydami kasdien, o jei palyja, kas antrą dieną. Sodinimo laiką ir atstumus rasite puslapyje kada sodinti tujas.

Sena gyvatvorė. Minesotos universiteto konsultantai pataria granules berti po šakomis ir šiek tiek už jų, tada gerai palaistyti. Jei po augalais guli mulčias, trąša beriama ant jo ir palaistoma. Latvių sodininkas A. Vītoliņš pataria prieš tai šiek tiek supurenti dirvą ir neberti prie pat kamieno. Daugiau apie gyvatvores rasite puslapyje gyvatvorė.

Kompostas, mėšlas ir mulčias

Medžio skiedrų mulčias saugo dirvą gėlyne
Medžio skiedrų mulčias saugo dirvą gėlyne Nuotrauka: Rowan Adams, CC BY-SA 4.0, šaltinis

RHS rašo, kad spygliuočiams reikalingų papildomų maisto medžiagų duoda kasmetinis mulčiavimas.

Mulčias. RHS pataria spygliuočius mulčiuoti bent 5 cm sluoksniu, kai žemė drėgna, ir nedėti mulčio prie pat stiebų, nes jie gali pradėti pūti. Minesotos universiteto konsultantai siūlo storesnį, 3–4 colių medžio skiedrų ar smulkintos žievės sluoksnį, tai yra apie 7,5–10 cm (mūsų perskaičiavimas). Mulčias sulaiko drėgmę ir saugo šaknis nuo temperatūros svyravimų. Lenkijos sodininkystės institutas mulčią taip pat mini: jis saugo, kad iš dirvos neišgaruotų per daug vandens. Reguliarus laistymas, ir rudenį, bei mulčias pagal institutą padeda išvengti kankorėžių mezgimo, kurį paprastai sukelia sausros stresas. Daugiau puslapyje mulčiavimas.

Kompostas. Minesotos universiteto konsultantai rašo, kad gerai perpuvęs mėšlas ar subrendęs kompostas irdamas duoda nedidelį maisto medžiagų kiekį. Kb.pl pataria kompostu ar mėšlu tujas patręšti bent kartą per sezoną, nes jie pagerina dirvos struktūrą ir ją praturtina. Lenkijos sodininkystės institutas reguliarų organinį tręšimą mini kaip būdą išvengti kalio trūkumo. Kaip pasigaminti komposto, rašome puslapyje kompostas.

Mėšlas. Čia reikia atsargumo. Latvių sodininkas A. Vītoliņš perspėja, kad su mėšlu reikia būti labai atsargiems, nes juo galima nudeginti šaknis. Plačiau puslapyje mėšlas.

Kai trąšų per daug

Per daug trąšų augalą ne maitina, o džiovina. Merilando universiteto konsultantai aiškina, kad druskos ištraukia vandenį iš šaknų, lapų ir spyglių, žudo ląsteles ir žaloja augalą. Per gausiai beriamos vandenyje tirpios trąšos, kuriose yra druskų, augalus nudegina.

Požymiai. Pasak tų pačių konsultantų, visžalių medžių ir krūmų spyglių galiukai paruduoja ir tampa trapūs. Spygliai gali nusidažyti rudeniškai anksčiau laiko. Kanados Albertos leidinyje rašoma, kad druskų perteklius dirvoje, taip pat ir nuo per gausaus tręšimo, sukelia geltonį, kuris vėliau virsta rausvai ruda ar rausvai violetine spalva. Lenkų portalas kb.pl priduria, kad trąšų perteklius gali užsūdyti dirvą ir padidinti augalų jautrumą ligoms.

Ką daryti. Merilando universiteto konsultantai pataria pažeistoje vietoje dirvą praplauti: pavasarį išlieti apie vieno colio vandens sluoksnį ir pakartoti tai tris keturis kartus. Vienas colis yra apie 2,5 cm, arba maždaug 25 litrai kvadratiniam metrui (mūsų skaičiavimas). Jei įtariate druskų žalą, jie siūlo ištirti dirvoje tirpias druskas.

Kaip išvengti. Neberkite daugiau, nei parašyta etiketėje, o geriau šiek tiek mažiau. Netręškite sausros nualinto augalo: Minesotos universiteto konsultantai rašo, kad trąšos gali nudeginti nusilpusio medžio šaknis.

Kelių druska ir šunų šlapimas: tai ne badas

Šias dvi bėdas žmonės dažnai palaiko maisto medžiagų trūkumu ir bando gydyti trąšomis. Trąšos čia tik prideda druskų.

Kelių druska. Minesotos universiteto diagnostikos puslapyje rašoma, kad nuo ledo tirpinimo druskų tujos žvyneliai ruduoja nuo galiukų, o pažeidimų daugiau toje medžio pusėje, kuri atsukta į druskos šaltinį. Žvyneliai krinta anksčiau laiko, pumpurai ar besiskleidžiantis prieaugis gali žūti. Albertos leidinyje rašoma, kad nuo kelių tykštantis sūrus vanduo paruduoja spyglius nuo galiukų žemyn, todėl spygliuočius patariama sodinti bent 10 metrų nuo barstomų kelių arba statyti užtvaras. Pavasarį nuplovus druską nuo šakų žala gali būti mažesnė. Merilando universiteto konsultantai pataria ledo tirpiklius berti plonai ir tolygiai, mažiau, nei nurodyta etiketėje.

Šunų šlapimas. Albertos leidinyje rašoma, kad nuo šunų šlapimo apatinių šakų lapija pagelsta, o vėliau tampa tamsiai ruda ar juoda. Ypač jautrūs kadagiai ir tujos. Leidinys jas vadina „cedars“ ir pats patikslina, kad tai Thuja genties augalai. Kaip tokią žalą gydyti, leidinys nenurodo, todėl ir mes patarimų neišgalvosime. Aišku tik tiek, kad priežastis ne dirvos skurdumas, ir trąšos jos nepašalins.

Kaip atskirti? Druskos žala būna toje pusėje, kuri atsukta į taką ar kelią. Šlapimo žala būna ant apatinių šakų ir tamsėja iki juodumo. Azoto ir kalio trūkumą Lenkijos sodininkystės institutas aprašo kartu su sulėtėjusiu augimu ir retėjančia laja.

Žiemos rudavimas: kodėl trąšos jo nepagydo

Pavasarį paruduojusi tuja dažnai nėra alkana. Ji ištroškusi.

Minesotos universiteto konsultantai aiškina mechanizmą: žiemos saulė ir vėjas iš lapijos išgarina daug vandens, o šaknys įšalusioje žemėje jo papildyti negali. Dažniausiai nukenčia pietinė, pietvakarinė ir vėjo pusė. Jų diagnostikos puslapyje žiemos pažeidimas aprašytas taip: lapija ruduoja žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, nuo galiukų žemyn, dažnai tik vienoje medžio pusėje ir labiausiai viršūnėje, o sniegu užklotos šakos lieka sveikos. Tą patį Latvijos televizijai sakė sodininkas A. Vītoliņš: drėgmė iš dirvos nepasiekia spyglių, saulė juos sušildo, ir jie ima džiūti.

Yra ir visai nekaltas variantas. Lenkijos sodininkystės institutas rašo, kad speiguotomis dienomis tujų šakelės gali pagelsti, dažnai tai matyti atviroje, vėjuotoje vietoje. Atėjus pavasariui šie požymiai išnyksta ir šakelės vėl sužaliuoja.

Ką daryti vietoj tręšimo:

- Rudenį laistykite. Minesotos universiteto konsultantai pataria gausiai laistyti iki pat žemės įšalimo. Albertos leidinys taip pat rekomenduoja rudeninį laistymą, kai lapuočiai numeta lapus. - Pridenkite nuo saulės ir vėjo. Minesotos konsultantai siūlo pietinėje, pietvakarinėje ir vėjo pusėje pastatyti užtvarą iš maišinio audinio. Albertos leidinys mažiems spygliuočiams siūlo širmas pietinėje ir vakarinėje pusėje, bet pačių augalų vynioti į audinį ar plėvelę nerekomenduoja. - Neskubėkite kirpti. Minesotos konsultantai rašo, kad paruduojusi lapija greičiausiai negyva ir nebesužaliuos, bet pumpurai dažnai išauga ir užpildo plikas vietas. Pažeistas dalis jie pataria iškirpti tik pavasario viduryje. - Tada patręškite. Čia trąšos praverčia: tie patys konsultantai pažeistus augalus pataria patręšti ankstyvą pavasarį ir visą sezoną gerai laistyti.

Rudenį tujos viduje paruduojantys ir byrantys seni žvyneliai taip pat nėra badas. Albertos leidinyje rašoma, kad senesnių vidinių spyglių netekimas rudenį yra natūralus procesas, kurį dažnai palaiko pažeidimu, liga ar kenkėjais.

O jei ūglių galiukai pirma pagelsta, paskui tamsiai paruduoja ir ant jų matyti juodi taškeliai, tai gali būti ūglių džiūtis. Minesotos universitetas rašo, kad ji dažna augaluose, kuriuos nualino žiemos pažeidimai ar sausra. Apie ją skaitykite puslapyje tujų ligos ir kenkėjai.

Ką rodo tujos žvyneliai: trūkumas ar kita bėda

Ką matoteTikėtina priežastisKą daryti
Tuja skursta, laja reta, spalva šviesesnė, vėliau ruduoja apatiniai žvyneliaiAzoto trūkumasPavasarį patręškite spygliuočių trąša pagal dirvos tyrimą
Smulkios geltonos dėmelės ant žemiausių žvynelių, vėliau ruduojaMagnio trūkumas, dažniausiai lengvoje, labai rūgščioje dirvojePatręškite magniu arba purkškite 2 % magnio sulfato tirpalu
Žvyneliai gelsta ir ruduoja iš apačios į viršųKalio trūkumasReguliariai tręškite organinėmis trąšomis, pasirodžius požymiams papildomai duokite kalio
Gelsta ūglių viršūnės, geltonis slenka žemynGeležies trūkumasIštirkite dirvą, prireikus naudokite geležies chelatą
Per speigus šakelės pagelsta, dažnai atviroje, vėjuotoje vietojeŠaltis ir vėjas, ne badasNieko: pavasarį šakelės vėl sužaliuoja
Žiemos pabaigoje ruduoja viršūnė ir saulės ar vėjo pusė, po sniegu buvusios šakos žaliosŽiemos nudegimasPalaukite iki pavasario vidurio, tada iškirpkite; rudenį laistykite
Ruduoja nuo spyglių galiukų toje pusėje, kur barstoma druskaKelių druskaPavasarį nuplaukite šakas, praplaukite dirvą vandeniu
Apatinės šakos gelsta, vėliau tamsiai ruduoja ar juoduojaŠunų šlapimasTrąšos nepadės; gydymo mūsų šaltiniai nenurodo
Spyglių galiukai ruduoja ir tampa trapūs po gausaus tręšimoTrąšų druskų pertekliusNebetręškite, kelis kartus gausiai praliekite dirvą

Kaip tai padaryti

  1. Pirmiausia pažiūrėkite, ar tujai trąšų reikia. Jei ji auga įprastu greičiu ir yra sveikai žalia, Minesotos universiteto konsultantai rašo, kad tręšti nebūtina.
  2. Pavasarį palaukite, kol žemė atšils ir laikysis teigiama temperatūra. Lenkijos šaltiniai tai nurodo kaip kovą ar balandį.
  3. Prieš tręšdami šiek tiek supurenkite dirvą. Trąšą berkite tolygiai aplink lają ir šiek tiek už jos, ne prie pat kamieno, ir gausiai palaistykite.
  4. Berkite mažiau, nei parašyta ant pakuotės. Jei prireiks, vėliau pridėsite.
  5. Lengvoje, smėlingoje dirvoje tręškite du kartus, labai skurdžioje normą padalykite į tris dalis. Derlingoje, sunkioje dirvoje užtenka vieno karto ankstyvą pavasarį. Taip pataria lenkų portalas kb.pl.
  6. Azoto turinčias trąšas baikite berti ne vėliau kaip liepos viduryje. Vėliau paskatinti ūgliai nespėja subręsti iki šalčių.
  7. Rugsėjį, jei tręšiate, rinkitės rudeninę trąšą su sumažintu azotu ar be jo, su kaliu ir fosforu.
  8. Kasmet pamulčiuokite, o rudenį gausiai laistykite iki pat žemės įšalimo.

Vazone ir balkone

RHS rašo, kad vazonuose augantiems spygliuočiams reikia reguliaraus laistymo, taip pat ir sausais žiemos laikotarpiais, bei skystų trąšų.

  1. Tręškite skystomis trąšomis nuo ankstyvo pavasario. RHS, rašydama apie Britaniją, nurodo tręšti iki vasaros pabaigos, bet mūsų klimate azotą baikite ne vėliau kaip liepos viduryje.
  2. Kas 2–3 metus persodinkite į didesnį vazoną.
  3. Jei gelsta ūglių viršūnės, tai gali būti geležies trūkumas: Lenkijos sodininkystės institutas vazonuose auginamoms tujoms nurodo 2 g geležies chelato kvadratiniam metrui vazonų paviršiaus.

Dažniausi klausimai

Kada tręšti tujas pavasarį?

Kai žemė atitirpsta ir laikosi teigiama temperatūra, prieš prasidedant augimui. Lenkijos šaltiniai tai nurodo kaip kovą ar balandį. Latvijos medelyno savininkė M. Kaminska sodą tręšti pataria tada, kai beržams sprogsta lapai.

Kuo tręšti tujas?

Spygliuočiams skirta kompleksine trąša pagal etiketę, geriau šiek tiek mažesne norma. Tinka ir kompostas. RHS rašo, kad dauguma spygliuočių auga ir be papildomo tręšimo, jei kasmet mulčiuojami.

Kada paskutinį kartą tręšti tujas?

Azoto turinčiomis trąšomis ne vėliau kaip liepos viduryje, kad ūgliai subręstų iki žiemos. Dalis šaltinių ribą brėžia dar anksčiau, ties Joninėmis ar birželio pabaiga. Rugsėjį galima duoti rudeninės trąšos su kaliu ir fosforu, be azoto.

Kuo tręšti tujas rudenį?

Rudenine trąša su sumažintu azotu ar be jo, su kaliu ir fosforu. Latvijos ir Lenkijos šaltiniai nurodo rugsėjį, vėliausiai spalį. Azoto rudenį neduokite.

Ar tujos ruduoja dėl magnio trūkumo?

Kartais. Lenkijos sodininkystės institutas magnio trūkumą aprašo kaip smulkias geltonas dėmeles ant žemiausių žvynelių, dažniausiai lengvoje, labai rūgščioje dirvoje. Jei tuja ruduoja iš vienos pusės ar nuo viršūnės, priežastis kita: šaltis, sausra, druska.

Ar reikia tręšti ką tik pasodintas tujas?

Iškastų, plikomis šaknimis ar su žemės gumulu pasodintų tujų neskubėkite tręšti, geriausia palaukti kito sezono. Vazoninei galima duoti nedidelę normą. Merilando universiteto konsultantai rašo, kad naujai pasodintiems medžiams trąšų paprastai nereikia nuo vienų iki trejų metų.

Kodėl tujos paruduoja po žiemos ir ar padės trąšos?

Dažniausiai dėl to, kad saulė ir vėjas džiovina lapiją, o šaknys įšalusioje žemėje vandens nepaima. Trąšos to nepataiso. Padeda rudeninis laistymas ir priedanga nuo saulės bei vėjo, o pažeistą augalą ankstyvą pavasarį galima patręšti.

Ar galima tujas tręšti mėšlu?

Atsargiai. Latvių sodininkas A. Vītoliņš perspėja, kad mėšlu galima nudeginti šaknis. Kompostas ir mėšlas, pasak lenkų portalo kb.pl, gerina dirvos struktūrą ir ją praturtina.

Neradote atsakymo?

Parašykite klausimą tema „Tujos“. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Kaip rašome. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Poradnik sygnalizatora ochrony żywotnika (red. A. Wojdyła, G. Soika; zaburzenia fizjologiczne: J. Nowak), Instytut Ogrodnictwa, Państwowy Instytut Badawczy (Skierniewice), 2023
  2. Żywotnik zachodni (Thuja occidentalis), e-katalog roślin, Związek Szkółkarzy Polskich
  3. Tuja, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  4. Thuja L. genties augalų būklės įvertinimas Vidurio Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo valdymo sistema (VDU CRIS), 2006
  5. Dārza padomi: tūju apkopšana pavasarī (dārznieks A. Vītoliņš), Latvijas Sabiedriskie mediji (LSM), Latvijas Televīzija, 2018
  6. Jāmēslo, kad bērziem plaukst lapas: dārza darbi aprīlī, Latvijas Sabiedriskie mediji (LSM), Latvijas Radio, 2021
  7. Dārza darbi augustā: lietains laiks izcili piemērots mēslošanai, Latvijas Sabiedriskie mediji (LSM), Latvijas Radio, 2023
  8. Dārza darbi jūlija vidū: jāapgriež noziedējušie ziedi un augi jāmēslo ar papildu barības vielām, Latvijas Sabiedriskie mediji (LSM), Latvijas Radio, 2026
  9. Czym i kiedy nawozić tuje? Rodzaje nawozów, terminy, metody (E. Staniszko), kb.pl
  10. Jaki nawóz do tui na wiosnę? Czym nawozić tuje, żeby zdrowo i szybko rosły? (M. Aleksandrowicz), Muratordom.pl
  11. Kiedy nawozić nowo posadzone iglaki? Radzi ekspert (M. Aleksandrowicz), Muratordom.pl
  12. Nawożenie roślin iglastych: czy wykonujemy je tylko wiosną? (P. Romanowski), Muratordom.pl
  13. Fertilizing evergreens, University of Minnesota Extension
  14. Protecting trees and shrubs in winter, University of Minnesota Extension
  15. Arborvitae: foliage turns brown (What's wrong with my plant?), University of Minnesota Extension
  16. Salt or Fertilizer Damage on Trees, University of Maryland Extension
  17. Browning of Evergreens (Agdex 275/07-1), Alberta Agriculture (agric.gov.ab.ca), 2002
  18. How to grow conifers, Royal Horticultural Society (RHS)