Kaip išsirinkti trąšas

Trys raidės, trys darbai

N, azotas. Azotas įeina į baltymų, nukleorūgščių ir chlorofilo sudėtį. Kai jo trūksta, lėčiau auga šaknys, ūgliai ir lapai, prasčiau žydi ir dera augalai. Trūkumo požymiai pirmiausia matomi ant senų augalo dalių. Bet ir perteklius kenkia: augalai ilgai auga lapus, vėliau žydi ir dera, juos labiau puola kenkėjai. Azotą 1772 metais atrado Danielis Rutherfordas.

P, fosforas. Fosforas padeda augalams įsišaknyti, greitina daržovių ir javų brendimą, didina atsparumą sausrai. Augalai normaliai auga, kai dirvos tirpale yra vos 0,5 mg/l fosforo oksido. RHS rašo, kad fosforo trūkumas pasitaiko retai, todėl prieš berdami fosforo trąšą ištirkite dirvą.

K, kalis. Kalis svarbus žydėjimui ir derėjimui. Kai jo trūksta, lapai gelsta ar raudonuoja ir ruduoja nuo kraštų. Lengvos, smėlingos dirvos kalio netenka greičiau. O per daug kalio trukdo augalams pasisavinti magnį, ypač pomidorams.

Kaip skaityti etiketę: trys pavyzdžiai

Ant pakuotės dažniausiai matysite tris skaičius, pavyzdžiui, 12-12-12. Tai azoto (N), fosforo oksido (P₂O₅) ir kalio oksido (K₂O) kiekis procentais. Sudėtinės trąšos dažniausiai ir apibūdinamos pagal azoto, fosforo ir kalio kiekį procentais.

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aprašytos kelios nitrofoskos rūšys, ir jų skaičiai gerai parodo, kaip skiriasi trąšos. Sieros rūgšties nitrofoska turi 12 % azoto, 12 % fosforo oksido ir 12 % kalio oksido. Fosforo rūgšties nitrofoska 16-16-16, o karbonatinė nitrofoska turi 14–15 % azoto, 8–9,4 % fosforo oksido ir 15–18 % kalio oksido.

Gudrybė su oksidais. Fosforas ir kalis nurodomi oksidais, todėl gryno elemento yra mažiau, nei rodo skaičius. RHS pavyzdys: trąša, pažymėta 7-7-7, iš tikrųjų turi 7 % azoto, 3,1 % fosforo ir 5,8 % kalio. Taigi lygūs skaičiai dar nereiškia lygių kiekių, o tokia trąša iš tiesų daugiausia duoda azoto. Kartais gryno elemento kiekis nurodomas skliaustuose, pavyzdžiui, „7 % (5,8 % K)“.

Jei skaičių nėra. RHS įspėja: jei pakuotėje maisto medžiagų kiekis nenurodytas, jų gali būti labai mažai.

Mineralinės, organinės ir mikroelementų trąšos

Trąšos skirstomos į dvi grupes. Tiesioginio veikimo trąšos duoda augalams azoto, fosforo, kalio ir kitų elementų. Netiesioginio veikimo, kaip kalkės ar gipsas, keičia dirvos rūgštumą, gerina jos struktūrą ir mikroorganizmų veiklą.

Organinės trąšos yra mėšlas, srutos, kompostas, durpės ir sideratai. Augalai jomis gali pasinaudoti tik tada, kai dirvos mikroorganizmai jas suskaido. Užtat jos gerina dirvos orą ir drėgmę, o dalis jų virsta humusu. Lietuvoje organinės trąšos daržovių derlių padidina 3–15 t/ha, bulvių 4–12 t/ha.

Kompleksinės trąšos turi dvi ar daugiau maisto medžiagų. Jos būna sausos, granuliuotos arba skystos, o skystas ypač patogu naudoti daržovėms ir gėlėms.

Mikroelementų trąšos duoda boro, cinko, kobalto, magnio, molibdeno ar vario. Geriausia tręšti vieno elemento trąšomis, nes daugiaelementės gali sukelti kai kurių elementų perteklių, o šis trukdo augalams pasisavinti kitus. Su boru būkite ypač atsargūs: RHS rašo, kad tarp jo trūkumo ir žalingo pertekliaus riba labai siaura.

Chloras: kam reikia bechlorių trąšų

Kalio trąšose dažnai būna chloro. Kai kuriems augalams jis netinka: bulvės, linai, pomidorai ir tabakas tręšiami bechlorėmis kalio trąšomis. Tokios yra kalio sulfatas, kalio magnio sulfatas, kalio karbonatas ir pelenai.

Koncentruotose kalio trąšose yra 40–60 % kalio oksido, gamtinėse apie 10 %, o medžio pelenuose apie 14 % kalio. Jei vis dėlto naudojate chloro turinčią kalio trąšą, berkite ją 2–3 savaitės iki sėjos, kad chloras spėtų išsiplauti iš dirvos.

Kada trąšų pirkti nereikia

RHS rašo, kad daugumoje daržo dirvų maisto medžiagų pakanka, o reguliariai tręšti reikia augalus vazonuose ir konteineriuose. Per daug azoto ne tik kenkia augalams, bet ir išsiplauna į vandens telkinius.

Po mėšlo azoto trąšų reikia mažiau. Fosforo trūkumas retas, todėl be dirvos tyrimo fosforo trąšų neberkite. O jei lapai gelsta, pirmiausia išsiaiškinkite priežastį: gal tai magnio trūkumas, o gal pomidorų bėda visai ne trąšose, o kalcio pernešime.

Tręšimas visada priklauso nuo trijų dalykų: dirvos savybių, augalo poreikių ir trąšos sudėties. Tręšti galima prieš sėją, įterpiant trąšas į dirvą, į eilutes vegetacijos pradžioje arba papildomai, purškiant augančius augalus.

Saugumas ir taisyklės

Amonio salietra gaisro metu gali sprogti, todėl ją laikykite atsargiai, toliau nuo ugnies.

Tręšiamųjų produktų naudojimą Lietuvoje prižiūri Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jos specialistai gali paimti mėginius ir patikrinti produkto sudėtį. Produktus naudokite taip, kaip parašyta jų etiketėje. ES tręšiamieji produktai, atitinkantys bendrus Europos reikalavimus, žymimi CE ženklu.

Trąšos Lietuvoje: šiek tiek istorijos

Pelenai trąša naudoti labai seniai: jau senovės romėnų raštuose minimi pelenai, sumaišyti su pjuvenomis. Superfosfatas pradėtas gaminti 1842 metais Didžiojoje Britanijoje, o Čilės salietra paplito XIX amžiaus viduryje.

Lietuvoje superfosfato gamykla Aleksote, Kaune, veikė nuo 1868 metų iki Pirmojo pasaulinio karo, o Klaipėdoje nuo 1875 iki 1939 metų. Kėdainių chemijos kombinatas pradėjo veikti 1963 metais.