Dirvožemio tyrimas

Ką parodo dirvožemio tyrimas

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) rašo, kad agrocheminė dirvožemio analizė nustato maisto medžiagų kiekį (azoto, fosforo, kalio, mikroelementų), cheminių junginių formas ir dirvos reakciją, tai yra pH.

Sodininkui dažniausiai užtenka penkių rodiklių:

pH. Parodo, ar dirva rūgšti, neutrali ar šarminė. Nuo pH priklauso, ar augalas pasiekia kitas maisto medžiagas. Pagal jį sprendžiama, ar reikia kalkinti.

Judrusis fosforas ir judrusis kalis. Tai ta dalis fosforo ir kalio, kurią augalai gali pasiimti. Lietuvoje jie nustatomi A-L metodu ir nurodomi P₂O₅ ir K₂O miligramais kilogramui dirvos.

Humusas. Pasak VLE, humusingose dirvose daugiau maisto medžiagų, jų struktūra patvaresnė, o fizinės ir cheminės savybės geresnės.

Magnis. Svarbus, jei įtariate magnio trūkumą.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos leidinyje išvardyti ir kiti rodikliai: bendrasis ir mineralinis azotas, siera, kalcis, aliuminis, judrieji mikroelementai ir cheminiai teršalai.

Kaip teisingai paimti dirvos mėginį

Laboratorija ištirs tik tą dirvą, kurią atnešite. Todėl blogai paimtas mėginys duos tikslų, bet jūsų daržui netinkamą atsakymą.

Gylis. LAMMC fosforą ir kalį tiria 0–20 cm dirvos sluoksnyje. Kolorado valstybinio universiteto laboratorija daržams siūlo panašų gylį, iki 15–20 cm. Taigi imkite dirvą iki 20 cm gylio.

Ėminių skaičius. Imkite 10–15 ėminių po visą plotą ir juos sumaišykite. Vienas kastuvas dirvos iš vienos vietos neparodo viso daržo.

Atskiri plotai. Vietas, kurios skiriasi augalų augimu, dirvos spalva ar tręšimu, tirkite atskirai. Vašingtono valstijos sveikatos departamento instrukcijoje patariama ir vietą, kur augalai skursta, tirti atskirai.

Kiek dirvos. Kolorado laboratorija prašo apie 1 svaro, tai yra maždaug 0,5 kg sumaišytos dirvos. Šlapią dirvą prieš tai išdžiovinkite kambario temperatūroje.

Kada. RHS rašo, kad dirvą galima tirti bet kuriuo metu, tik neimkite ėminių iš labai šlapios dirvos. Bet RHS įspėja, kad per tris mėnesius po kalkinimo, tręšimo ar komposto įterpimo rezultatai gali klaidinti. Todėl daugeliui patogu tirti rudenį po derliaus ar ankstyvą pavasarį prieš tręšimą.

Kaip skaityti pH

Lietuvoje dirvos pagal pH skirstomos į penkias grupes: iki 4,5 labai rūgščios, 4,6–5,0 vidutiniškai rūgščios, 5,1–5,5 mažai rūgščios, 5,6–6,0 rūgštokos ir daugiau nei 6,0 neutralokos ar šarmiškos.

LAMMC ataskaitoje kalkinti siūloma mineralines dirvas, kai pH mažesnis nei 5,6, durpines, kai mažesnis nei 5,1, o daržovių laukus, kai pH mažesnis nei 6,1. Taigi daržui riba aukštesnė nei kitiems laukams.

RHS bendru tikslu sodui laiko pH 6,5. Kai pH 6,1–7,0, pagrindinės maisto medžiagos augalams prieinamiausios, o sliekai ir bakterijos aktyviausi. Kai pH mažesnis nei 5,1, dauguma fosfatų tampa nepasiekiami. Kai pH didesnis nei 7, mažėja fosforo, geležies ir mangano prieinamumas.

Kiek kalkių berti pagal jūsų pH ir dirvą, rašome puslapyje apie dirvos kalkinimą.

Kai šaltiniai nesutaria: kokio pH siekti

Lietuvos ir britų šaltiniai pateikia skirtingus skaičius, ir tai svarbu suprasti, kai skaitote rezultatus.

LAMMC daržovių laukams kalkinimo ribą nustato ties pH 6,1. LAMMC ataskaitoje pH grupės nurodytos kaip pHKCl, tai yra išmatuotos kalio chlorido tirpale.

RHS bendru tikslu laiko pH 6,5, bet nenurodo, kokiu metodu matuojama.

Ką daryti. Lyginkite savo rezultatą su tos pačios laboratorijos grupėmis ir rekomendacijomis, o ne su skaičiumi iš kito šaltinio. Jei pH artimas ribai, paklauskite laboratorijos, ar kalkinti verta. Kokio pH reikia atskiroms daržovėms, rašome puslapyje apie dirvos kalkinimą.

Kaip skaityti fosforą, kalį ir humusą

Lietuvoje judriojo fosforo ir kalio grupės mineralinėms dirvoms vienodos: iki 50 mg/kg labai mažai, 51–100 mažai, 101–150 vidutiniškai, 151–200 daug ir daugiau nei 200 labai daug. Organinėms, durpinėms dirvoms ribos aukštesnės: fosforo vidutinė grupė yra 131–200 mg/kg, kalio 201–300 mg/kg.

Jei fosforo ar kalio daugiau nei 150 mg/kg, LAMMC tokią dirvą laiko jų turtinga. Tada fosforo ir kalio trąšų pirkti nereikia, o kalio perteklius net gali trukdyti augalams pasiimti magnį. Kaip parinkti trąšą pagal tyrimą, rašome puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Humuso ribos priklauso nuo dirvos. Smėlyje vidutinis humuso kiekis yra 1,51–2,5 %, o priesmėlyje, priemolyje ir molyje 2,01–3 %. VLE rašo, kad humusą didina organinės trąšos ir silpnai rūgščių dirvų kalkinimas. Daržui tai reiškia kompostą, mėšlą ir sideratus.

Kiek dirvų Lietuvoje rūgščios ir turtingos

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija 2021 m. apibendrino ilgamečius Lietuvos žemės ūkio naudmenų tyrimus.

pH. 58 % dirvų pH didesnis nei 6,0. Rūgščių, kai pH 5,5 ar mažiau, yra 26,6 %. Bet regionai labai skiriasi: Vakarų Lietuvoje rūgščių dirvų 47,8 %, Rytų 30,2 %, o Vidurio Lietuvoje tik 7,9 %.

Fosforas. 30 % dirvų turtingos fosforo, o 20,3 % jo turi labai mažai.

Kalis. 41,6 % dirvų turtingos kalio, o labai mažai jo turi tik 2,4 %.

Taigi spėlioti neapsimoka: Vidurio Lietuvos sodininkui kalkių greičiausiai nereikia, o Žemaitijoje jų gali prireikti. Tai parodys tik jūsų sklypo tyrimas. LAMMC leidinyje taip pat nurodoma, kad sklypo dirvožemio duomenų galima ieškoti žemės informacinėje sistemoje www.zis.lt.

Kur Lietuvoje ištirti dirvą

VLE rašo, kad pirmąją žemės ūkio tarnybos laboratoriją Kaune 1950 m. įkūrė J. Čirpus, o nuo 1992 m. agrocheminės tarnybos darbą atlieka Agrocheminių tyrimų laboratorija. Ji priklauso Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui (LAMMC). LAMMC leidinyje nurodytas jos adresas: Savanorių pr. 287, Kaunas.

LAMMC Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorija (Instituto al. 1, Akademija, Kėdainių r.) skelbia dirvožemio tyrimų kainyną. Kontaktai: tel. +370 612 43 147, [email protected].

VDU Žemės ūkio akademija (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) turi Nacionalinę aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratoriją. Universiteto puslapyje rašoma, kad anksčiau ji vadinosi Agrocheminių tyrimų laboratorija, o dabar tiria dirvožemio agrochemines savybes, siūlo dirvos tyrimus, tręšimo ir kalkinimo planus.

Atkreipkite dėmesį. Laboratorijų pavadinimai ir pavaldumas pastaraisiais metais keitėsi, o šaltiniai nevisiškai sutampa. Be to, VDU puslapyje neparašyta, ar ji priima mėginius iš privačių asmenų. Todėl prieš veždami mėginį paskambinkite ir pasitikslinkite.

Kiek kainuoja dirvos tyrimas

LAMMC Žemdirbystės instituto Cheminių tyrimų laboratorijos 2026 m. birželio kainyne nurodytos tokios kainos vienam mėginiui su PVM:

- pH nustatymas: 5 €; - judrusis fosforas ir kalis A-L metodu kartu: 17 €; - humusas: 12 €; - judrusis magnis: 9 €; - mėginio paruošimas: 5 €; - pH, azotas, fosforas, kalis ir organinės medžiagos viename mėginyje: 40 €.

Ką rinktis daržui. Sudėjome kainyno skaičius. Pagrindinis rinkinys, tai yra pH, fosforas, kalis ir mėginio paruošimas, kainuoja 27 €. Su humusu ir magniu išeina 48 €. Jei norite tik sužinoti, ar kalkinti, užtenka pH ir paruošimo: 10 €. Skubus tyrimas kainuoja 30 % brangiau.

Toje pačioje laboratorijoje galima nustatyti ir geležį, cinką, varį, manganą ir molibdeną, po 10–12 €. Boro kainyne nėra. Ar mikroelementų tyrimas apsimoka, rašome puslapyje apie mikroelementus.

Ką gali ir ko negali namų pH rinkinėlis

RHS rašo, kad sodo centruose parduodami pH rinkinėliai yra pigūs, paprasti ir gerai parodo apytikrį pH. Bet tiksliausią rezultatą duoda laboratorija.

Ką rinkinėlis gali. Parodyti, ar dirva rūgšti, neutrali ar šarminė. To užtenka nuspręsti, ar reikia kalkinti, ar dirva tinka šilauogėms ir rododendrams.

Ko negali. pH rinkinėlis neparodo fosforo, kalio, magnio, humuso ar mikroelementų kiekio. RHS įspėja, kad jis gali neaptikti laisvo kalcio karbonato, tai yra kreidos ar kalkakmenio dirvoje. Be to, jis neduoda rekomendacijų, kiek kalkių ar trąšų berti.

Paprastas bandymas su actu. RHS siūlo užpilti ant dirvos šiek tiek acto. Jei dirva šnypščia, joje yra laisvo kalcio karbonato. RHS rašo, kad tokia dirva šarminė ir jos pH sumažinti dažniausiai neįmanoma, todėl kalkių jai tikrai nereikia.

Rinkinėliu matuokite taip pat, kaip laboratorijos mėginį: sumaišę dirvą iš kelių vietų ir ne anksčiau nei po trijų mėnesių nuo kalkinimo ar tręšimo.

Kaip dažnai tirti dirvą

Vašingtono valstijos sveikatos departamento instrukcijoje rašoma, kad daugumai augalų dirvą užtenka tirti kas 2–3 metus, o intensyviai dirbamą dirvą gali reikėti tirti kasmet. Ėminius patariama imti maždaug tuo pačiu metų laiku.

RHS patikrinti dirvą ypač pataria prieš kuriant naują sodą ar daržą, sodinant vaismedžius ir uogakrūmius, kai augalai skursta arba kai gelsta lapai.

Po kalkinimo pakartokite tyrimą po kelerių metų. Taip pamatysite, ar pH pakilo iki tinkamo, ir nepersistengsite: perkalkinta dirva sukelia kitų elementų trūkumą.