Magnio sulfatas

Kas yra magnio sulfatas

Magnio sulfatas yra magnio ir sieros rūgšties druska, jo formulė MgSO₄. Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) rašo, kad įprastomis sąlygomis jis kristalizuojasi su septyniomis vandens molekulėmis, MgSO₄·7H₂O. Būtent ši forma vadinama karčiąja druska, o buityje ir technikoje dar angliškąja druska.

Gamtoje magnio sulfatas randamas kaip mineralai: epsomitas (MgSO₄·7H₂O), heksahidritas ir kizeritas (MgSO₄·H₂O). Magnio sulfato yra jūros vandenyje.

Jis gerai tirpsta: 100 g vandens ištirpsta 35,5 g magnio sulfato. Todėl jį lengva paruošti purškimui per lapus. Karštis jam nebaisus: bevandenis magnio sulfatas skyla tik 1100–1200 °C temperatūroje, virsdamas magnio oksidu, sieros dioksidu ir deguonimi.

Kaip magnio trąšą Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) mini dvi jo formas: Epsom druską ir kizeritą.

Kam augalui reikia magnio

Kodėl magnis toks svarbus žaliai lapų spalvai ir kaip jo trūkumas atrodo įvairiems augalams, išsamiai aprašėme puslapyje apie magnio trūkumą.

RHS dažniausiai mini šiuos augalus, kuriems trūksta magnio: pomidorus, obelis, slyvas, vynuoges, avietes, rožes ir rododendrus.

Magnio sulfate yra ir sieros, tačiau visi šiame puslapyje cituojami šaltiniai jį vertina kaip magnio trąšą. Todėl ir sprendimą pirkti ar ne priimkite pagal tai, ar augalams trūksta magnio.

Kada augalams trūksta magnio

RHS magnio trūkumą apibūdina taip: seni lapai gelsta tarp gyslų, kartais su rausvai rudu atspalviu. Vėliau jie ruduoja negyvomis dėmėmis ir anksti nukrenta.

Dažniausios priežastys dvi:

- Lengva, smėlinga dirva. Joje magnio mažai. - Per daug kalio. Augalai kalį ima pirmiau nei magnį. Jei dažnai laistote kalio turinčia pomidorų trąša, magnio gali pritrūkti net tada, kai jo dirvoje yra.

RHS įspėja, kad sausra, užmirkimas, šviesos trūkumas ir prastai įsišakniję augalai gali atrodyti kaip maisto medžiagų trūkumas. Todėl pirmiausia patikrinkite augimo sąlygas, o tik tada pirkite trąšą.

Minesotos universiteto specialistė Anne Sawyer rašo, kad mėgėjų daržuose magnio dažniausiai trūksta smėlingose ir rūgščiose dirvose. Jei abejojate, ištirkite dirvą.

Magnis, kalis ar azotas: neapsirikite

Geltoni lapai dar nereiškia, kad trūksta magnio. Trys dažniausi trūkumai prasideda nuo senų lapų, bet atrodo skirtingai:

- Magnio trūkumas: gelsta tarp gyslų, gyslos lieka žalios. - Kalio trūkumas: lapai gelsta ar ruduoja nuo kraštų. Plačiau puslapyje apie kalio trūkumą. - Azoto trūkumas: lapai blyškūs ir gelsta tolygiai, augalai menki ir ištįsę. Plačiau puslapyje apie azoto trūkumą.

Jei matote kalio trūkumą, magnio sulfatas jo neišspręs. O jei tręšiate daug kalio, kad išgydytumėte kalio trūkumą, galite sukelti magnio trūkumą. RHS todėl pataria vengti trąšų, kuriose daug kalio.

Kiek magnio sulfato berti į dirvą

RHS lengvoms, laidžioms dirvoms siūlo 30 g/m² magnio sulfato. Tai ilgalaikis sprendimas. Tą pačią normą RHS nurodo ir Epsom druskai, ir kizeritui. Kartu jie pataria vengti trąšų, kuriose daug kalio.

10 m² lysvei tai būtų 300 g. Išbarstykite tolygiai ir įgrėbkite ar palaistykite.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai G. Staugaitis ir R. Rutkauskienė bandymuose su miežiais naudojo 2 g ir 4 g magnio kvadratiniam metrui, ištirpinto vandenyje. Atkreipkite dėmesį: tai gryno magnio, o ne trąšos kiekis, todėl skaičių su RHS norma tiesiogiai palyginti negalima.

Įdomu, kad iš mažesnės normos augalai pasisavino tik apie 44 % magnio, o iš dvigubai didesnės vos 23 %. Didesnė norma nereiškia proporcingai daugiau magnio augalui.

Magnio sulfatas ar dolomitmilčiai

Jei dirva rūgšti, magnio sulfatas nėra geriausias pasirinkimas. RHS pataria tada berti dolomitmilčius, 100 g/m². Jie vienu metu ir sumažina rūgštumą, ir duoda magnio.

VLE duomenimis, dolomitmilčiuose yra 30–32 % kalcio oksido ir 18–20 % magnio oksido. Dolomitiniuose klintmilčiuose magnio mažiau, 0,9–9 %, o paprastuose klintmilčiuose, kuriuose 55–56 % kalcio oksido, magnio oksido tik iki 0,9 %. Taigi ne visos kalkinės medžiagos duoda magnio, žiūrėkite etiketę.

Po šilauogėmis, rododendrais ir kitais rūgščiamėgiais augalais dolomitmilčių neberkite, nes jie kalkina dirvą. Jiems lieka magnio sulfatas, kurį RHS siūlo lengvoms dirvoms ir purškimui. Kiek ir kada kalkinti, rasite puslapyje apie dirvos kalkinimą.

Kaip purkšti magnio sulfatu per lapus

Per lapus magnis pasiekia augalą greičiausiai. RHS tai vadina trumpalaikiu sprendimu vasarai, kai požymiai jau matomi.

Tirpalas: 20 g magnio sulfato 1 litrui vandens. 10 litrų purkštuvui reikės 200 g.

Kada: tik debesuotą, apniukusią dieną. Saulėje tirpalas gali nudeginti lapus.

Kaip dažnai: sudrėkinkite lapus ir purškimą pakartokite 2–3 kartus kas dvi savaites.

Kai šaltiniai nesutaria: ar purkšti lapus

RHS purškimą per lapus siūlo kaip greitą pagalbą, jei laikomasi dviejų sąlygų: 20 g litrui ir tik debesuotą dieną.

Minesotos universiteto specialistai atsargesni. Jie rašo, kad purškiant Epsom druskos tirpalu lapai gali apdegti, o be patvirtinto magnio trūkumo magnio sulfato naudoti iš viso nereikia.

Abu šaltiniai sutaria dėl esmės: purkškite tik tada, kai trūkumas tikras, ir niekada saulėtą dieną.

Kada magnio sulfatas beprasmis

Kalkingoje dirvoje. Tai rodo Lietuvos tyrimai. LAMMC mokslininkai, tyrę devynis skirtingus Lietuvos dirvožemius, nustatė, kad magnio trąša iš esmės didino miežių derlių tik mažo karbonatingumo dirvožemiuose, vidutiniškai 4,4 %. Vidutinio ir didelio karbonatingumo dirvose derlius nepadidėjo. Jie taip pat pažymi, kad Lietuvoje parengtų tręšimo magniu rekomendacijų nėra.

Nuo viršūninio puvinio. Minesotos universiteto specialistai rašo, kad karčioji druska neapsaugo pomidorų nuo viršūninio puvinio. Tai kalcio problema. Dar blogiau: magnio perteklius gali trukdyti augalui paimti kalcį ir puvinį sustiprinti. Plačiau puslapyje apie kalcio trūkumą.

Sėkloms dygti ir „bendrai sveikatai“. Ajovos valstijos universiteto specialistai rašo, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, jog Epsom druska padėtų sėkloms dygti ar augalams geriau paimti kitas maisto medžiagas. Jie pataria ją naudoti tik tada, kai žinoma, kad dirvoje ar augale trūksta magnio.

Vejai. Džordžijos universiteto vejų specialistas Clint Waltz sako, kad vejose magnio trūksta retai, o daugumai namų savininkų tai nėra problema.

Ką parodė Lietuvos bandymai

Lietuvoje tręšimas magniu tirtas nedaug. LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai G. Staugaitis ir R. Rutkauskienė 2008–2010 metais atliko devynis bandymus vazonuose su skirtingais Lietuvos dirvožemiais. Juose augo vasariniai miežiai, o magnio sulfatas buvo tirpinamas vandenyje.

Rezultatai pamokantys:

- Grūdų derlius padidėjo tik mažo karbonatingumo dirvose, vidutiniškai 4,4 %. - Vidutinio ir didelio karbonatingumo dirvose derlius nepadidėjo nei nuo mažesnės, nei nuo didesnės magnio normos. - Šiaudų derlius vidutiniškai padidėjo 4,1 %, bet patikimai tik keturiuose bandymuose iš devynių. - Žalių baltymų kiekis grūduose padidėjo 8,2 % nuo mažesnės ir 13,6 % nuo didesnės normos.

Išvada daržininkui: magnio sulfatas nėra universali trąša. Jis veikia ten, kur dirvoje magnio mažai ir ji nekalkinga.

Rododendrai, šilauogės ir magnis

RHS rododendrus mini tarp augalų, kuriems dažniausiai trūksta magnio. Tačiau jiems ir kitiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams dolomitmilčių berti negalima, nes jie kalkina dirvą.

Todėl rūgščiamėgiams augalams lieka magnio sulfatas, kurį RHS siūlo lengvoms dirvoms ir purškimui: 30 g/m² į dirvą arba 20 g/l tirpalas lapams, debesuotą dieną. Prieš tai patikrinkite, ar lapai negelsta dėl kitų priežasčių.

Dirvos tyrimas: ką jis parodo

Džordžijos universiteto specialistas C. Waltz sako paprastai: kad žinotumėte, ar trūksta kurios nors maisto medžiagos, reikia dirvos tyrimo, ir tik tada ką nors berti.

Lietuvos tyrimas parodė, kurie rodikliai svarbiausi. LAMMC mokslininkai magnio trąšos poveikį geriausiai numatė pagal judriojo magnio kiekį, nustatytą A-L metodu, ir pagal vandenyje tirpų magnį. Kiti metodai su derliumi nesusiję. Mažo karbonatingumo dirvose, kur trąša padėjo, judriojo magnio buvo 135–273 mg/kg. Mažo karbonatingumo dirvų grupę jie apibrėžė kaip turinčias mažiau nei 200 mg/kg judriojo magnio, nors trąša padėjo ir dirvoje su 273 mg/kg.

Taigi, gavę dirvos tyrimo atsakymą, žiūrėkite į dvi eilutes: judriojo magnio kiekį ir karbonatingumą arba pH. Jei magnio daug arba dirva kalkinga, magnio sulfato nereikia.

RHS rašo, kad galima nusipirkti paprastus dirvos pH tyrimo rinkinius, o lapų audinių tyrimai yra tikslūs, bet labai brangūs. Mėgėjui dažniausiai užtenka dirvos tyrimo ir akylo žvilgsnio į lapus.

Mitai apie karčiąją druską

Internete karčioji druska vadinama kone universaliu vaistu. Ką apie tai sako mokslininkai?

„Pomidorai ir paprikos derės gausiau.“ Minesotos universiteto specialistai rašo, kad derlius nepadidėja, jei dirvoje netrūksta magnio. Jie remiasi Lindos Chalker-Scott 2007 metų apžvalga, pavadinta „Stebuklas, mitas ar rinkodara: Epsom druska“.

„Atbaido šliužus.“ Džordžijos universiteto specialistai rašo, kad daugelis mokslininkų tokių teiginių tyrimais nepatvirtino.

„Padeda sėkloms dygti ir augalui geriau paimti kitas medžiagas.“ Ajovos valstijos universiteto specialistai rašo, kad mokslinių įrodymų tam nėra.

„Žalina lapus.“ Tai iš dalies tiesa. Magnio sulfatas istoriškai buvo beriamas į dirvą ir purškiamas ant lapų, kad pageltę, paraudę ar pavioletavę lapai vėl sužaliuotų. Bet tai veikia tik tada, kai lapų spalva pasikeitė būtent dėl magnio trūkumo.

Džordžijos universiteto straipsnyje taikliai pastebima: sodininkai dažnai bando išspręsti problemą, kurios nėra.

Kur dar naudojamas magnio sulfatas

Trąša yra tik viena iš magnio sulfato paskirčių. VLE rašo, kad jis gaunamas iš jūros vandens, iš žemės gelmių telkinių ir kaip šalutinis boro rūgšties gamybos produktas.

Pramonėje magnio sulfatas naudojamas magnio oksidui ir magnezijiniam cementui gaminti, kaip kandiklis audiniams dažyti ir kaip popieriaus užpildas.

Įkaitinus iki 320–330 °C, karčioji druska netenka viso kristalinio vandens.

Ar magnio sulfatas gali pakenkti

Taip, jei beriate be reikalo. Džordžijos universiteto specialistas C. Waltz įspėja, kad per didelis magnio sulfato kiekis gali sukelti druskų pažeidimus ir kitų būtinų maisto medžiagų, geležies, boro ir kalio, trūkumą.

Minesotos universiteto specialistai priduria, kad magnio perteklius gali užteršti per dirvą prasisunkiantį vandenį, o berti jį į dirvą, kurioje magnio pakanka, gali pakenkti ir dirvai, ir augalams.

Ajovos valstijos universiteto specialistai pataria prieš beriant bet kokią cheminę medžiagą pasidomėti dirvos savybėmis, augalų poreikiais ir poveikiu aplinkai. Minesotos universiteto specialistai siūlo apskritai vengti berti į dirvą papildomų cheminių medžiagų, net ir tų, kurios atrodo saugios.

Todėl taisyklė paprasta: pirmiausia požymiai ar dirvos tyrimas, tik tada trąša. Kaip pasirinkti kitas trąšas ir perskaityti jų etiketes, rasite puslapyje kaip išsirinkti trąšas.