Patikrinome 76 metų orus: paskutinė pavasario šalna ankstyn nepasislinko

Klausimas, kurį girdime kiekvieną pavasarį

„Anksčiau pomidorus sodindavome tik po šaltųjų bernelių, o dabar jau gegužės pradžioje šilta.“ Ar tikrai? Daržininkui vidutinė metų temperatūra mažai ką sako. Jam svarbu dvi datos: kada paskutinį kartą pašals pavasarį ir kada pirmą kartą pašals rudenį. Tarp jų ir yra tikrasis daržo sezonas.

Paėmėme 76 metų kasdienius orų duomenis, nuo 1950 iki 2025 metų, penkiems didžiausiems Lietuvos miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui. Ir suskaičiavome. Atsakymas nustebino ir mus pačius.

Ką rodo dešimtmečiai

Šalna čia yra diena, kai nakties temperatūra 2 metrų aukštyje nukrenta iki 0 °C ar žemiau. Kiekvieniems metams radome paskutinę pavasario ir pirmąją rudens šalną, išvedėme penkių miestų vidurkį ir sudėjome metus į dešimtmečius.

Laikotarpis	Paskutinė pavasario šalna	Pirmoji rudens šalna	Dienų be šalnų
1951–1960	balandžio 25 d.	spalio 21 d.	178
1961–1970	balandžio 26 d.	spalio 24 d.	179
1971–1980	gegužės 3 d.	spalio 11 d.	160
1981–1990	balandžio 25 d.	spalio 20 d.	177
1991–2000	balandžio 28 d.	spalio 11 d.	165
2001–2010	balandžio 28 d.	spalio 15 d.	169
2011–2020	balandžio 28 d.	spalio 23 d.	177
2021–2025 (5 m.)	gegužės 6 d.	spalio 23 d.	169
2016–2025	gegužės 3 d.	spalio 24 d.	173

Pavasaris. 1950–1970 metais paskutinė šalna vidutiniškai būdavo balandžio 25–26 d., nuo 1990-ųjų balandžio 28 d., o paskutiniai penkeri metai gegužės 6 d. Ankstyn ji tikrai nesitraukia. Ar ji iš tiesų vėlėja, tvirtai pasakyti negalime: 76 metų tendencija yra apie 0,9 dienos per dešimtmetį vėliau, o tai yra ant statistinio reikšmingumo ribos. Vienas testas ją laiko reikšminga, kitas vos ne.

Ruduo. Pirmoji rudens šalna svyruoja bangomis. 1950–1960 metais spalio 21–24 d., 1970-aisiais ir 1990-aisiais spalio 11 d., dabar vėl spalio 23–24 d. Nuo 1991 metų ji vėlėja apie 5 dienas per dešimtmetį, ir tai vienintelė statistiškai patikima tendencija mūsų duomenyse. Bet per visus 76 metus krypties nėra: šiandien rudens šalna ateina ten pat, kur ir mūsų senelių jaunystėje.

Sezonas. Laikotarpis be šalnų 1950–1960 metais buvo 178 dienos, dabar 173. Jis nepailgėjo.

Pavasaris: šilta ankstyn, šalna ne

Čia ir slypi daržininko spąstai. Kiti tyrėjai rodo, kad pavasaris Lietuvoje iš tiesų prasideda anksčiau. Vilniaus universiteto mokslininkai V. Mačiulytė ir G. Stankūnavičius, tyrę Vidurio Lietuvos stotis 1961–2018 metais, rado, kad aktyvios augalų vegetacijos laikotarpis (kai paros vidurkis 10 °C ir daugiau) pailgėjo 25–29 dienomis, o jo pradžia pasislinko 13–17 dienų ankstyn.

Vadinasi, augalai pabunda anksčiau. O šalna? Vilniaus universiteto klimatologas L. Klimavičius, išnagrinėjęs Baltijos regiono duomenis nuo 1950 iki 2022 metų, rado, kad paskutinė pavasario šalna ankstyn traukiasi, bet lėčiau nei pavasario pradžia: daugiausia 1,8 dienos per dešimtmetį. Todėl daugėja „netikrų pavasarių“, kai šiluma pažadina augalus, o paskui juos pakanda šalna. Tokių atvejų padaugėjo beveik trijuose ketvirtadaliuose tirtos teritorijos.

Mūsų skaičiai penkiems miestams rodo dar griežčiau: paskutinė šalna ankstyn visai nepasislinko. Abu rezultatai sutaria dėl svarbiausio dalyko. Pavasario šiluma ateina greičiau nei baigiasi šalnos, ir tarpas tarp „jau šilta“ ir „jau saugu“ didėja.

Vis daugiau metų su gegužės šalna

Kiek metų per dešimtmetį paskutinė šalna buvo gegužę ar vėliau (5 miestų vidurkis):

Laikotarpis	Metų su gegužės šalna
1951–1960	1 iš 10
1961–1970	3 iš 10
1971–1980	7 iš 10
1981–1990	3 iš 10
1991–2000	3 iš 10
2001–2010	2 iš 10
2011–2020	5 iš 10
2021–2025	5 iš 5

1970-ieji buvo tikras šalnų dešimtmetis: 7 metai iš 10 su gegužės šalna, o sezonas vos 160 dienų. Bet paskutiniai penkeri metai išsiskiria dar labiau: paskutinė šalna buvo gegužės 6, 8, 8, 2 ir 7 d. Nė karto anksčiau. Palyginimui, 1950 metais paskutinė šalna buvo jau balandžio 7 d., o 1952 ir 1998 metais balandžio 12 d.

Ar tai naujas dėsnis, ar penkerių metų sutapimas, pasakyti negalime. Penkeri metai klimatui yra labai mažai. Bet tai gera priežastis neskubėti.

Ir dar vienas dalykas. Tai plataus ploto vidurkis. Hidrometeorologijos tarnyba 2023 metais šalną užfiksavo net gegužės 28 d. Anykščiuose (−5,7 °C) ir birželio 3–5 d. Skuode bei Varėnoje. Jūsų daržas lomoje gali būti gerokai šaltesnis už mūsų skaičius.

Rekordiniai metai

Metai	Kas nutiko	Dienų be šalnų
1967	ilgiausias sezonas: nuo balandžio 23 iki lapkričio 17 d.	207
2018	toks pat ilgas: nuo balandžio 13 iki lapkričio 6 d.	207
1980	vėliausia pavasario šalna: gegužės 22 d.
1968	šalna gegužės 16 d.	146
2019	trumpiausias: nuo gegužės 3 iki rugsėjo 26 d.	144

Tarp 2018 ir 2019 metų, einančių vienas po kito, skirtumas 63 dienos. Štai kodėl vidurkis daržininkui yra tik kelrodis, ne pažadas.

Miestai skiriasi

Pajūryje, Klaipėdoje, sezonas beveik visada ilgiausias.

Miestas	1951–60	1961–70	1971–80	1981–90	1991–00	2001–10	2011–20	2021–25
Klaipėda	187	194	172	187	179	174	194	192
Kaunas	182	179	165	177	170	171	180	165
Šiauliai	175	172	150	172	158	161	165	161
Panevėžys	173	178	155	176	159	166	174	163
Vilnius	172	173	160	172	161	173	173	162

Lentelėje dienų be šalnų vidurkis. Tik Klaipėdoje 2021–2025 metų sezonas truputį ilgesnis nei 1951–1960 metais (5 dienomis). Kituose keturiuose miestuose jis 10–17 dienų trumpesnis.

Ką tai reiškia jūsų daržui

Pavasarį neskubėkite labiau nei senoliai. Per 76 metus paskutinė šalna ankstyn nepasislinko, o paskutiniais metais buvo gegužės pradžioje. Šilti balandžio orai nereiškia, kad šalnos baigėsi. Šalčiui jautrius augalus, kaip pomidorus, agurkus ar moliūgus, sodinkite vėliau arba turėkite po ranka agroplėvelę. Kaip apsaugoti daržą, kai šalna vis dėlto ateina, rašome puslapyje apie apsaugą nuo šalnų.

Rudenį laiko daugiau nei prieš 30 metų, bet ne daugiau nei prieš 70. Pirmoji šalna dabar vidutiniškai ateina apie spalio 20-ąją. 1990-aisiais ji būdavo spalio pradžioje, 1950-aisiais panašiai kaip dabar.

Ilgesnio sezono stebuklo nėra. Šiandieninis sezonas be šalnų, apie 170–175 dienos, toks pat kaip prieš 70 metų.

Senolių patarimas palaukti šaltųjų bernelių pasirodė nepasenęs. Ar kiti liaudies orų spėjimai pasitvirtina, tikrinome atskirame tyrime.

Kaip skaičiavome

Duomenys. Kasdienė minimali oro temperatūra 2 m aukštyje nuo 1950-01-01 iki 2025-12-31, ERA5 reanalizė (Copernicus, apie 25 km tinklelis), gauta per Open-Meteo Historical Weather API Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio taškams. Visas laikotarpis paimtas iš to paties modelio, todėl metus galima lyginti tarpusavyje.

Apibrėžimai. Šalna: paros minimumas ≤ 0 °C. Paskutinė pavasario šalna: paskutinė tokia diena nuo sausio 1 iki liepos 14 d. Pirmoji rudens šalna: pirmoji nuo liepos 15 d. Dienos be šalnų: dienos tarp jų. Kiekvienam miestui ir metams skaičiavome atskirai, tada vidurkinome penkis miestus. 1950 metai įtraukti į tendencijas, bet ne į dešimtmečių lentelę.

Tendencijos (tiesinė regresija, dienos per dešimtmetį, papildomai patikrinta Mann ir Kendall testu):

	1950–2025	1991–2025
Paskutinė pavasario šalna	+0,9 vėliau (ant reikšmingumo ribos)	+2,2 vėliau (nereikšminga)
Pirmoji rudens šalna	−0,1 (tendencijos nėra)	+5,2 vėliau (reikšminga)
Dienų be šalnų	−1,0 (nereikšminga)	+3,0 (nereikšminga)

Apribojimai. ERA5 yra tinklelio modelio duomenys, ne termometras jūsų darže. Radiacinės šalnos lomose ir prie žemės paviršiaus čia neatsispindi, todėl realiame darže šalna gali būti vėlesnė pavasarį ir ankstesnė rudenį. Mums svarbiausia ne absoliučios datos, o pokyčiai laikui bėgant. 2021–2025 metai yra tik penkeri, tad paskutinio laikotarpio vidurkis mažiau patikimas.

Šaltiniai

1. Historical Weather API (ERA5, Copernicus Climate Change Service), Open-Meteo, 2026
2. Lietuvos klimato būklė 2023 metais, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2024
3. Terminių sezonų pokyčiai Vidurio Lietuvoje, V. Mačiulytė, G. Stankūnavičius, Vilniaus universitetas
4. False spring events in the eastern part of the Baltic Sea region, L. Klimavičius, EMS Annual Meeting, 2023