Vejos atnaujinimas

Kada vejai reikia atnaujinimo, o kada naujos vejos

Atnaujinimas yra darbų rinkinys, kuriuo seną veją sutankinate jos neperkasdami: pašalinate veltinį, pradurate suslėgtą dirvą, įsėjate naujų žolių ir pamaitinate. Jo reikia, kai veja išretėjusi, joje daug samanų, plikių ar sudžiūvusios žolės sluoksnis.

Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria skarifikuoti tada, kai tarp žolės lapų nebesimato dirvos. Tai ženklas, kad prie žemės susikaupė veltinis.

Jaunos vejos neskubėkite skarifikuoti. Lenkų sodininkystės autorius Stanisław Kozłowski įspėja, kad vertikuliuoti nereikėtų jaunesnės nei dvejų metų vejos.

Jei nuspręsite veją įrengti iš naujo, kaip paruošti dirvą ir kada sėti, rasite puslapyje kada sėti veją.

Kada atnaujinti veją Lietuvoje

Ruduo yra pagrindinis langas. Ajovos universiteto specialistai geriausiu laiku išretėjusiai vejai atnaujinti laiko rugpjūčio vidurį–rugsėjo vidurį. Vasaros pabaigoje dirva dar šilta, todėl sėklos dygsta greičiau, o piktžolių sėklų mažiau nei pavasarį. Viskonsino universitetas pataria įsėjimą baigti iki rugsėjo pradžios, kad jauna žolė įsitvirtintų iki stiprių šalnų. Lenkų portalo kb.pl autorė Barbara Ochman rugsėjį vadina paskutiniu langu prieš žiemą.

Britų RHS pagrindinius rudens vejos darbus siūlo rugsėjį–spalį, bet Didžiojoje Britanijoje ruduo daug švelnesnis. Palyginus šaltinius, Lietuvai patikimiausias yra rugpjūčio vidurys–rugsėjo vidurys.

Pavasarį pradėkite tik tada, kai nutirpsta sniegas ir dirva šiek tiek pradžiūsta. Agronomas Martynas Blotnys tv3.lt pasakojo, kad skarifikuoti geriausia, kol veja dar ruda ir nevegetuoja, o piko jis tikisi apie Velykas. Pagal S. Kozłowskį žolė pradeda augti, kai dirva sušyla iki 8 °C ir daugiau.

Skarifikavimas ir aeracija: kuo skiriasi

Šie du darbai dažnai painiojami, bet jie sprendžia skirtingas bėdas. Tas pats galioja ir įrankiams: skarifikatorius iššukuoja veltinį ir samanas nuo paviršiaus, o aeratorius pradūria suslėgtą dirvą.

Skarifikavimas (vertikuliavimas) yra paviršinis darbas. Peiliai negiliai įpjauna velėną ir iškelia sudžiūvusią žolę bei samanas. Ajovos universitetas vertikalia pjaustykle siūlo pervažiuoti 1–2 kartus, įpjaunant viršutinį dirvos sluoksnį 6–13 mm gyliu. Iškeltas šiukšles išgrėbkite, o jei sėjate, po sėjos pervažiuokite dar kartą, kad sėklos patektų į griovelius.

Aeracija yra gilesnis darbas. Ji pradūria suslėgtą dirvą, kad į šaknis patektų oras ir vanduo. RHS pataria šakes smeigti kas 10–15 cm, kuo giliau, ir pasiūbuoti. Daugumai vejų užtenka aeruoti kas 2–3 metus, o molingoje ar užmirkstančioje dirvoje tuščiaviduriais dygliais kas 3–4 metus. Ajovos universitetas aeratoriumi siūlo pervažiuoti 3–4 kartus, kad kvadratiniame metre būtų maždaug 215–430 skylučių.

Kurio reikia jums? Jei veja spyruokliuoja po kojomis ir joje daug samanų, pirmiausia skarifikuokite. Jei po lietaus telkšo vanduo, o žolė skursta ant takų, aeruokite. Viskonsino universitetas pabrėžia, kad aeracija padeda ir nuo veltinio, o sėkmei svarbiausia, kad dirva būtų pakankamai drėgna.

Įsėjimas: kiek sėklų berti

Į išretėjusią veją ar plikes sėkite tokių pat žolių mišinį, kokio yra veja. Ajovos universitetas saulėtoms vietoms siūlo pievines migles, o pavėsiui smulkialapius eraičinus.

Kiekis. RHS plikėms nurodo 15–25 g/m². Lenkų žemės ūkio portalas „Wieści Rolnicze“ rašo apie maždaug 25 g/m², tai yra apie saują sėklų kvadratiniam metrui. Jei sėklos pakuotėje nurodyta kita norma, ja ir vadovaukitės.

Paruošimas. Mažas plikes supurenkite kelių centimetrų gyliu ir išrinkite piktžoles. Jei velėna labai pažeista, RHS pataria ją išpjauti kvadratu apie 5 cm gyliu, supurenti dirvą, įmaišyti žemių ar komposto ir sumindyti. Siauras, iki 20 cm pločio, pažeistas juostas prie kraštų užtenka lengvai sugrėbti ir užsėti.

Uždengimas. Sėklas lengvai užberkite plonu žemių, komposto ar smėlio sluoksniu ir prispauskite.

Greitesnis dygimas. RHS siūlo sėklas iš anksto sudiginti: sumaišykite jas su drėgnu substratu, uždenkite plėvele ir laikykite ne šiltesnėje kaip 15 °C vietoje. Po trijų dienų patikrinkite ir toliau žiūrėkite kasdien. Kai pasirodo baltos šaknelės, pasėkite mišinį.

Smėliavimas ir tręšimas

Smėliavimas užpildo skylutes po aeracijos ir griovelius po skarifikavimo, o dirva lieka puresnė. RHS mišinys: 3 dalys priesmėlio, 6 dalys rupaus smėlio ir 1 dalis komposto. Paberkite 2–3 kg/m² ir šluota ar grėblio nugarėle įbraukite. Jei daug lieka paviršiuje, berkite mažiau, o jei greitai prapuola, šiek tiek daugiau. S. Kozłowskis smėliavimą ypač rekomenduoja sunkioms dirvoms.

Tręškite paskiausiai. S. Kozłowskis pataria tręšti tik po paskutinio darbo, jei aeravote, skarifikavote, kalkinote ar smėliavote. Lengvose dirvose jis tręšia kovą–balandį, sunkiose gegužės pabaigoje–birželį. Tinkamiausias vejos dirvos pH yra 5,5–6,5, o po kalkinimo pH verta pasitikrinti po 2–3 savaičių.

Lenkų autorė B. Ochman rašo, kad rudeninėje trąšoje daugiau kalio ir fosforo, o mažiau azoto. RHS pabrėžia, kad tokia trąša skatina šaknų, o ne lapų augimą per žiemą. Berkite ją prieš prognozuojamą lietų, o jei nelyja parą ar dvi, palaistykite.

Pavasarį agronomas M. Blotnys tręšia tada, kai žolė jau gyva, naktimis laikosi +4...+6 °C ir nebėra šalnų. Jei po tręšimo sausa, 2–3 vakarus veją palaistykite. Sausra, 15 °C šiluma ir saulė be drėgmės gali trąšą padeginti arba ji neveiks.

Naujai įsėtos žolės neperšerkite: per daug trąšų gali nudeginti sėklas. Ajovos universitetas pirmą kartą jauną žolę azotu tręšia praėjus maždaug 6 savaitėms po sudygimo. Daugiau apie trąšas per sezoną rasite puslapyje vejos priežiūra.

Samanos, plikės ir pelėsis po žiemos

Samanos. Skarifikavimas iššukuoja samanas kartu su veltiniu, o RHS rašo, kad rudens skarifikavimas samanų sumažina. Bet samanos sugrįš, jei nepasikeis jų priežastys: pavėsis, suslėgta ar šlapia dirva, per žemas pjovimas. Todėl iššukavę samanas aeruokite, įsėkite vietai tinkamą mišinį ir patikrinkite dirvos pH. Jei vis tiek naudojate priemones nuo samanų, rinkitės tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę. Kodėl samanos atsiranda, plačiau aprašyta puslapyje vejos ligos.

Plikės. Prieš įsėdami išsiaiškinkite, kas jas paliko: mindymas, šuns šlapimas, lervos ar ligos. Kitaip naujai pasėta žolė žus toje pačioje vietoje.

Pelėsis po žiemos. Jei nutirpus sniegui veja balsva, pilkšva ir sulipusi, agronomas M. Blotnys pataria palaukti, kol žemė šiek tiek pradžius, ir švelniai pakedenti žolę grėbliu, kad ji atsitiestų. Skarifikuoti galima tik sausą veją. Žiemą nekraukite ant vejos didelių sniego krūvų, kad nesusidarytų pelėsis.

Kauburiai ir duobės. RHS pataria velėną įpjauti H raide, atlenkti, pakelti dirvą žemėmis arba nuimti jų perteklių, sumindyti ir velėną uždėti atgal. Kraštus prispauskite, įbraukite smėlio mišinio ir gausiai palaistykite.

Pirmosios savaitės po atnaujinimo

Laistymas. Ajovos universitetas pataria sėklų guolį laikyti nuolat drėgną, laistant dažnai, nedidelėmis normomis, bent kartą per dieną. Laistykite švelnia srove, kad sėklų nenuplautumėte. Jei lyja, laistyti nereikia.

Vaikščiojimas. Po įsėtas vietas nevaikščiokite, kol žolė įsišaknys.

Pjovimas. Šaltiniai šiek tiek skiriasi. „Wieści Rolnicze“ pataria pirmąsias kelias savaites nepjauti ir pirmą kartą pjauti, kai jauna žolė užauga iki maždaug 10 cm. Ajovos universitetas, priešingai, seną veją toliau dažnai pjauna, kad ji nestelbtų daigų, o nupjovus daigus aukštį palaipsniui kelia iki 7,5 cm. Lenkų šaltinis pabrėžia, kad pirmosiomis savaitėmis svarbiausia neišrauti jaunų daigų.

Ruduo. Paskutinį kartą S. Kozłowskis veją pjauna spalio pabaigoje, o labai šiltą rudenį lapkričio pradžioje. Nukritusius lapus reguliariai sugrėbkite, nes po jais jauna žolė gauna mažai šviesos ir oro.