Trąšos vejai

Ko vejai reikia ir kodėl svarbus laikas

Lietuvoje vejoms dažniausiai sėjamos pievinės miglės, raudonieji eraičinai, daugiametės svidrės ir paprastosios smilgos. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, iš vejos žolių tikimasi tankios žolės ir tvirtos velėnos, kuri pakelia mindymą ir pjovimą bei greitai atauga. Gerai įrengta ir prižiūrima dekoratyvinė veja tarnauja apie 10–15 metų.

Surinkta nupjauta žolė išneša iš vejos azotą, todėl veją reikia tręšti. Bet svarbiausia ne kiek, o kada. Lietuvos agronomas Martynas Blotnys pabrėžia, kad ant dar negyvos, neaugančios žolės didelė dalis trąšų tiesiog nusiplauna į žemę.

Šalto klimato Minesotos universitetas aiškina ir kitą pusę: per anksti pavasarį išbertas azotas skatina lapų augimą ir nusilpnina žolę prieš vasaros karščius, o per vėlai rudenį išbertas azotas iššvaistomas, nes šaltyje žolė jo nebepasisavina.

Pavasaris: kada pirmą kartą tręšti veją

Lietuvos agronomas Martynas Blotnys pavasario darbus rikiuoja taip:

1. Išgrėbimas. Kai nutirpsta sniegas ir dirva kiek pradžiūsta, grėbliu pakelkite suguldytą žolę.

2. Vertikuliavimas. Geriausia, kai dirva visiškai sausa, o veja dar ruda ir neauga. Šlapia veja vertikuliuojama prastai.

3. Tręšimas. Tik po vertikuliavimo ir tik tada, kai žolė gyva ir aktyvi: naktimis turi būti apie 4–6 °C šilumos, o šalnos jau pasibaigusios. Jei po tręšimo laikosi sausi orai, 2–3 vakarus lengvai palaistykite, kad trąša pradėtų veikti. Tręšiant sausu, saulėtu oru be drėgmės, žolę galima nudeginti.

Kiek ir kokios trąšos tinka pavasarį, Aliaskos universitetas rašo taip: pavasarį tręškite visavertėmis trąšomis, pavyzdžiui, 22-11-11, kuriose azoto daugiau nei fosforo ir kalio. Kaip skaityti tuos skaičius, paaiškinta puslapyje kaip išsirinkti trąšas.

Kiek azoto reikia vejai

Minesotos universiteto rekomendacijos pateikiamos svarais tūkstančiui kvadratinių pėdų. Perskaičiavome jas į g/m² (1 svaras tūkstančiui kv. pėdų yra apie 4,9 g/m²). Lentelėje pateikti azoto kiekiai per metus vidutinio organinės medžiagos kiekio dirvai.

Metinį kiekį padalykite iš tręšimų skaičiaus. Vienu kartu neberkite daugiau kaip apie 4,9 g azoto į m². Dirvoje, kurioje organinės medžiagos mažiau nei 3,1 %, azoto reikia šiek tiek daugiau, o labai humusingoje mažiau.

Kaip perskaičiuoti į trąšą. Padalykite reikiamą azoto kiekį iš azoto procento ant pakuotės. Pavyzdžiui, 4,9 g azoto su 20 % azoto trąša yra apie 24 g trąšos į m², o su 10 % trąša apie 49 g. Bet pirmiausia visada žiūrėkite etiketę.

Nauja veja. Sėjant ar klojant velėną Minesotos universitetas siūlo apie 2,4 g azoto į m², o po dviejų savaičių nuo sudygimo dar tiek pat. Kada sėti veją, rasite puslapyje kada sėti veją.

Vasara: azotas, bet ne per sausrą

LRT laidoje „Sodininko kalendorius“ agronomas Tautvydas Gurskas aiškina, kodėl vejai vasarą reikia azoto ir kodėl naujai pasėtai ir senai vejai tinka skirtingos trąšos. Laidoje pabrėžiama ir tai, kad trąšas reikia išberti tolygiai, ranka ar barstytuvu.

Aliaskos universitetas vasarą siūlo kas mėnesį duoti lėtai veikiančio azoto trąšos. Minesotos universitetas rekomenduoja trąšas, kuriose bent pusė azoto yra lėtai veikiančios formos: jos ilgiau išsilaiko dirvoje, mažiau išsiplauna ir išgaruoja.

Sausra. Minesotos universitetas pataria nelaistomos vejos per sausrą netręšti. Per sausrą pakanka apie 6 mm vandens per savaitę, kad išliktų žolės krūmijimosi mazgai. Vasarą laistykite ne daugiau kaip 25–38 mm per savaitę, įskaitant lietų, nes perlaistyta veja praranda azotą.

Pjovimas. Tas pats šaltinis veją pjauti pataria 7,5–9 cm aukštyje: aukštesnė žolė išaugina gilesnes šaknis. Daugiau apie pjovimą ir laistymą rasite puslapyje vejos priežiūra.

Rudeninės trąšos vejai: kalis ir fosforas

Lenkų ekspertas Maciejus Aleksandrowiczius rudenį vejai siūlo tik trąšas be azoto arba su ne daugiau kaip 5 % azoto. Azotas prieš žiemą daro žolę jautresnę šalčiui ir grybinėms ligoms po žiemos. Jis siūlo dvi rudenines kalio ir fosforo trąšos dozes: rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje ir rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.

Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) rudenį taip pat siūlo trąšą, kurioje daug kalio ir fosforo: jie gerina žolės atsparumą ir šaknų augimą. RHS įspėja nenaudoti vasaros trąšų likučių, nes juose daug azoto, o vešli žolė rudenį lengviau suserga. RHS rašo, kad per daug patręšta, vešli veja labiau linkusi sirgti fuzarioze, ypač drėgnu oru. Be to, RHS rudenį tręšti pataria tik po vertikuliavimo ir aeracijos ir tik tada, kai žolė auga prastai.

Aliaskos universitetas rudenį siūlo visavertę trąšą, pavyzdžiui, 8-32-16: joje azoto daug mažiau nei fosforo ir kalio. Apie sniego pelėsį ir kitas ligas skaitykite puslapyje vejos ligos.

Kai šaltiniai nesutaria

Dėl vejos tręšimo šaltiniai sutaria ne visur. Štai du ginčai ir mūsų išvados.

Pavasaris. Abu šaltiniai sutaria, kad tręšti reikia augančią žolę. Skirtumas tas, kad Minesotos universitetas pataria vengti greitai veikiančio azoto iki gegužės pabaigos. Mūsų išvada: pirmą kartą tręškite ne anksčiau, nei žolė pradeda augti ir baigiasi šalnos, o jei tręšiate anksčiau nei gegužės pabaigoje, rinkitės lėtai veikiančią trąšą ir mažesnę dozę.

Ruduo. Rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje, kol žolė dar aktyviai auga, saikinga azoto dozė pagal Minesotos universitetą veją stiprina. Vėliau, artėjant spaliui, rinkitės kalio ir fosforo trąšą su mažai azoto, kaip siūlo lenkų ekspertas ir RHS. Po spalio vidurio azoto nebeberkite: dėl to sutaria visi.

Dažniausios klaidos

Tręšimas per anksti. Ant neaugančios žolės trąša nusiplauna, o per anksti išbertas azotas silpnina žolę prieš vasarą.

Vasaros trąšos rudenį. Daug azoto rudenį skatina vešlią žolę, kuri lengviau suserga, ir didina jautrumą šalčiui.

Per didelė dozė vienu kartu. Vienu kartu neberkite daugiau kaip apie 4,9 g azoto į m². Sausu, saulėtu oru be drėgmės trąša gali nudeginti žolę.

Fosforas be tyrimo. Minesotoje fosforo trąšos vejai įstatymu leidžiamos tik tada, kai dirvos tyrimas rodo trūkumą, arba tais metais, kai veja sėjama ar klojama velėna (bet ne įsėjant į seną veją). Fosforo ir azoto perteklius, nuplautas į ežerus, skatina dumblių augimą, o nitratai gali patekti į gruntinį vandenį.

Trąša ant trinkelių. Nubirusias granules nuo šaligatvių ir kelio iškart nušluokite.

Tręšimas prieš liūtį. Po tręšimo užtenka apie 2,5 mm lietaus ar laistymo, bet prieš prognozuojamą smarkų lietų netręškite.

Trąša vietoj priežasties. Jei vejoje samanos, vien trąšos nepadės: reikia spręsti pavėsio, užmirkimo ir suslėgimo problemas. Apie tai rašome puslapiuose geležies sulfatas ir vejos atnaujinimas.