Anturis

Koks augalas yra anturis

Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) anturį (Anthurium) apibūdina kaip aroninių (Araceae) šeimos augalų gentį. Žinoma apie 500 rūšių. Savaime anturis auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje, o Lietuvoje daugelis rūšių auginamos tik kambariuose ir šiltnamiuose. VLE mini Andrės anturį (Anthurium andraeanum) ir Šercerio anturį (Anthurium scherzerianum).

Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai rašo, kad Andrės anturis kilęs iš atogrąžų Kolumbijos ir Ekvadoro. Gamtoje jis auga kaip epifitas, tai yra ant kitų augalų, šiltuose, drėgnuose ir pavėsinguose atogrąžų miškuose.

Kambaryje anturis užauga 30–45 cm aukščio ir 23–30 cm pločio. Jo lapai dideli, blizgūs, širdies formos, tamsiai žali, iki 30 cm ilgio. Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) nurodo, kad augalas paprastai užauga apie 30 cm.

Tai, ką vadiname anturio žiedu, iš tiesų yra du dalykai. Ryški, blizgi, vaškinė dalis yra pažiedė, VLE ją vadina papėdlapiu. Iš jos kyšo tiesi burbuolė, kurioje susitelkę smulkūs žiedeliai. Pažiedės būna raudonos, rožinės, oranžinės, baltos ar žalsvos, priklausomai nuo veislės.

Gerai prižiūrimas anturis žydi kelis kartus per metus. Žiedai išsilaiko iki 4 savaičių.

Šviesa: kur pastatyti anturį

Anturiui reikia ryškios, bet išsklaidytos šviesos. Taip pataria ir RHS, ir Šiaurės Karolinos bei Klemsono universitetų specialistai. Tiesioginė vasaros saulė nudegina lapus.

Šviesa svarbi ne tik lapams. RHS rašo, kad per mažai šviesos gaunantis anturis nežydi. Klemsono universiteto specialistė ryškią išsklaidytą šviesą sieja su gausiausiu žydėjimu.

Todėl tamsus kambario kampas anturiui netinka. Rinkitės šviesią vietą prie lango, bet ten, kur vasaros saulės spinduliai tiesiai neapšviečia lapų.

Temperatūra ir oro drėgmė

Anturis mėgsta šilumą. RHS nurodo, kad jam tinka 16–30 °C. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai mini 65–80 °F, tai yra maždaug 18–27 °C.

Šaltis anturiui pavojingas. RHS rašo, kad 10 °C ar žemesnė temperatūra jį gali pažeisti ar net pražudyti. Šiaurės Karolinos specialistai priduria, kad anturis netoleruoja šaltų skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių.

Anturis mėgsta drėgną orą. RHS rašo, kad anturis mėgsta didelę oro drėgmę, o Šiaurės Karolinos specialistai nurodo 60–80 %.

Daugiau apie tai, kaip sutvarkyti šviesą, temperatūrą ir drėgmę visiems kambariniams augalams, rasite puslapyje kambarinių gėlių priežiūra.

Laistymas: drėgnai, bet ne šlapiai

Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai pataria laistyti, kai viršutiniai apie 2,5 cm (1 colis) substrato išdžiūsta. Klemsono universiteto specialistė siūlo laistyti gausiai, o tarp laistymų leisti substratui šiek tiek pradžiūti.

Didžiausias pavojus yra per gausus laistymas. RHS įspėja, kad ilgai šlapiame substrate pūva šaknys. Šiaurės Karolinos specialistai per gausų laistymą ir prastą drenažą mini tarp lapų geltimo priežasčių.

Kokiu vandeniu laistyti? RHS rašo, kad anturis mėgsta lietaus ar filtruotą vandenį, o vandentiekio vandens nemėgsta. Šaltą vandenį prieš laistydami palikite sušilti iki kambario temperatūros.

Substratas ir persodinimas

Kadangi gamtoje anturis auga ant medžių, jam reikia stambaus, gerai vandenį praleidžiančio substrato. Taip rašo Klemsono universiteto specialistė. RHS pataria rinktis purų, greitai vandenį praleidžiantį, rūgštų substratą be durpių. Šiaurės Karolinos specialistai nurodo rūgštų ar neutralų substratą.

Klemsono specialistė cituoja Vermonto universiteto patarimą: mišinys be dirvožemio iš durpių, pušų žievės ir perlito. Pati ji anturį augino pusiau sumaišiusi kaktusų ir orchidėjų substratus. Šiuo atveju šaltiniai skiriasi dėl durpių, nes RHS rekomenduoja substratą be jų. Abu sutaria dėl svarbiausio: substratas turi būti purus ir greitai praleisti vandenį.

Kada persodinti? Šiaurės Karolinos specialistai pataria persodinti kas 2–3 metus arba kai šaknys užpildo vazoną, geriausia pavasarį. Klemsono specialistė siūlo palaukti, kol šaknys užpildys vazoną, ir tada perkelti augalą į didesnį.

Persodinimo eigą žingsnis po žingsnio rasite puslapyje kambarinių gėlių priežiūra.

Tręšimas: kai šaltiniai nesutaria

Dėl tręšimo šaltiniai sako skirtingai, ir tai verta žinoti.

Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai pataria augimo metu anturį tręšti skystomis trąšomis kas savaitę. Jie rašo, kad maisto medžiagų trūkumas gali lemti lapų geltimą ir menkesnį žydėjimą.

Klemsono universiteto specialistė rašo, kad anturiui trąšų reikia labai mažai. Vieno savo anturio ji niekada netręšė, o jis žydėjo kelis kartus per metus.

Ką rinktis? Klemsono specialistės patirtis rodo, kad gerai augantis ir žydintis anturis gali apsieiti beveik be trąšų. O jei lapai gelsta, nors laistote saikingai, ar augalas mažai žydi gerai apšviestoje vietoje, augimo metu tręškite skystomis trąšomis, kaip pataria Šiaurės Karolinos specialistai.

Kaip priversti anturį vėl žydėti

Mūsų šaltiniai nenurodo specialaus būdo, panašaus į puansetijos tamsos režimą. Šiaurės Karolinos specialistai rašo, kad tinkamomis sąlygomis anturis žydi kelis kartus per metus.

Jei anturis nežydi, šaltiniai nurodo dvi priežastis:

Per mažai šviesos. Tai mini ir RHS, ir Šiaurės Karolinos specialistai. Perkelkite augalą į šviesesnę vietą, tik ne į tiesioginę vasaros saulę.

Trūksta maisto medžiagų. Šiaurės Karolinos specialistai maisto medžiagų trūkumą mini kaip galimą menko žydėjimo priežastį. Augimo metu patręškite.

Kartu pasirūpinkite ir kitomis sąlygomis, kurias anturis mėgsta: šiluma be skersvėjų, drėgnu oru ir ne per šlapiu substratu.

Anturio dauginimas

Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad anturis dauginamas kero dalijimu ir sėklomis, bet sėklomis sunkiau. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai mini dalijimą ir stiebo auginius.

Kenkėjai ir ligos

Šiaurės Karolinos valstijos universiteto specialistai mini šiuos anturio kenkėjus: amarus, voratinklines erkes, miltuotuosius skydamarius ir skydamarius. Kaip juos atpažinti ir ką daryti, rasite puslapyje kambarinių augalų kenkėjai. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Šie specialistai mini ir su priežiūra susijusias problemas. Per gausiai laistant gali pradėti pūti šaknys. Kai prasta oro apytaka ar lapai ilgai būna šlapi, ant jų gali atsirasti dėmių. Daugiau apie kambarinių augalų ligas rasite puslapyje kambarinių gėlių ligos.

Ar anturis nuodingas

Taip. RHS rašo, kad visos anturio dalys yra nuodingos. Su augalu dirbkite su pirštinėmis ir laikykite jį toliau nuo vaikų ir gyvūnų. Klemsono specialistė rašo, kad anturis nuodingas žmonėms ir gyvūnams, jį suvalgius, ir pataria laikyti augalą aukštai.

Šiaurės Karolinos valstijos universitetas nuodingumą vertina kaip mažą. Nuodingą poveikį sukelia kalcio oksalato kristalai, esantys visose augalo dalyse. Sukramčius ar prarijus, gali pradėti tekėti seilės, skaudėti burną, tinti burna, lūpos ir liežuvis, būti sunku ryti, sumažėti apetitas, gali vemti. Sultys gali dirginti odą ir akis. Šis universitetas anturį nurodo kaip pavojingą katėms, šunims ir vaikams.