Dracena

Kas yra dracena

Dracena yra agavinių šeimos augalų gentis. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, žinoma apie 80 rūšių, nors kai kurie šaltiniai mini ir apie 150. Gamtoje dracenos auga atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose ir būna krūmai ar net iki 20 m aukščio medžiai.

Lapai būna lancetiški ar linijiški, odiški, susitelkę stiebo ar šakų viršūnėse. Būtent dėl to dracena atrodo kaip maža palmė: plikas stiebas, o viršuje lapų kuokštas.

Lietuvoje kambariuose ir šiltnamiuose dažniausiai auginamos dvi rūšys: kvapioji dracena (Dracaena fragrans) ir kraštuotoji dracena (Dracaena marginata). Kvapioji turi platesnius, dažnai dryžuotus lapus. Kraštuotosios lapai siauri, su ryškiu apvadu.

Kambaryje dracenos užauga labai nevienodai. Klemsono universiteto (JAV) specialistų duomenimis, kvapiosios dracenos veislė 'Massangeana' užauga iki 1,2–1,5 m, kraštuotoji dracena iki 3 m, o kai kurios mažos rūšys tik apie 75 cm. Pirkdami pasidomėkite, kokia rūšis ar veislė, ir įvertinkite, ar jai užteks vietos.

Kokio dydžio užauga skirtingos dracenos

Parduotuvėje dracenos dažnai atrodo panašios: vazonas, stiebas ir lapų kuokštas. Tačiau po kelerių metų vienos lieka nedidelės, o kitos remiasi į lubas. Klemsono universiteto specialistai nurodo tokius dydžius:

Stačios dracenos paprastai būna ne platesnės nei 60 cm, todėl tinka siauram kampui. Jei lubos žemos, nesijaudinkite: kaip pamatysite toliau, aukštą draceną lengva sumažinti nupjaunant stiebą.

Kur pastatyti draceną: šviesa ir temperatūra

Dauguma dracenų geriausiai auga šviesioje vietoje su išsklaidyta šviesa. Jos pakenčia ir pavėsį, todėl dažnai statomos kambario gilumoje. Tačiau perkėlus draceną iš tamsaus kampo į šviesesnę vietą, nauji lapai išauga storesni ir tvirtesni, o augalas auga greičiau.

Tiesioginės saulės dracena nemėgsta. Per stipri saulė ant lapų palieka apvalių sausų dėmių ir dryžių. Vasarą nelaikykite jos ant pietinės palangės be užuolaidos.

Temperatūra kambaryje paprastai tinka. Klemsono universiteto specialistai nurodo dieną 60–70 °F, tai yra maždaug 16–21 °C, o naktį maždaug 5–6 °C vėsiau. Žiemą nestatykite dracenos prie pat radiatoriaus, nes ten oras karštas ir sausas.

Jei žiemą šviesos trūksta, augalas tiesiog sulėtina augimą. Tada mažiau laistykite ir netręškite. Jei norite, kad dracena augtų ir žiemą, padės augalų lempa. Kaip ją išsirinkti, rašome puslapyje apie augalų lempas.

Kaip laistyti draceną

Dracena mėgsta, kai substratas tarp laistymų šiek tiek pradžiūsta. Laistykite gausiai, kai paviršius sausas liečiant, ir palaukite, kol vanduo ištekės pro skylę dugne. Tada vandenį iš lėkštelės išpilkite.

Per gausus laistymas ir prastas drenažas sukelia šaknų puvinį. Dėl to dracena gali nuleisti lapus, nors žemė šlapia. Plačiau apie šaknų puvinį rašome puslapyje apie kambarinių augalų ligas.

Kitas kraštutinumas irgi kenkia. Misūrio universiteto specialistai rašo, kad ir per šlapias, ir per sausas substratas sukelia lapų galiukų rudavimą. Kai substratas išdžiūsta, trąšų druskos šaknų zonoje susikaupia didesnės koncentracijos.

Nelaistykite šaltu vandeniu. Leiskite vandeniui pastovėti, kol sušils iki kambario temperatūros.

Nelaistykite minkštintu vandeniu. Misūrio universiteto specialistai jo nerekomenduoja augalams, kuriems ruduoja lapų galiukai. Jei vandentiekio vandenį namie minkština filtras, laistymui imkite lietaus arba distiliuotą vandenį.

Kaip dažnai laistyti, priklauso nuo vazono dydžio, šviesos ir sezono, todėl tikrinkite substratą pirštu, o ne kalendorių.

Kodėl dracenai ruduoja lapų galiukai

Tai dažniausias dracenos augintojų klausimas. Rudi galiukai yra ne liga, o netinkamų sąlygų požymis. Juos sukelia ne grybai, bakterijos ar virusai. Nauji lapai išauga sveiki, o galiukai paruduoja jiems senstant.

Šaltiniai mini kelias priežastis. Jos dažnai veikia kartu, todėl patikrinkite visas.

Fluoras dracenoms ypač pavojingas. Jo gali būti perlite, superfosfato trąšose ir kai kuriame vandentiekio vandenyje. Misūrio universiteto specialistai pažymi, kad šiek tiek aukštesnis substrato pH gali sumažinti fluoro žalą, nes tada augalai jo pasisavina mažiau.

Nudžiūvęs galiukas nebeatsigaus. Jį galite atsargiai nukirpti aštriomis žirklėmis, bet pirmiausia pašalinkite priežastį, kitaip galiukai ruduos toliau.

Kai šaltiniai nesutaria: oras ar vanduo?

Klemsono universiteto specialistai rašo, kad sausi lapų galiukai ir kraštai dažniausiai rodo per sausą orą, ir pataria retkarčiais apipurkšti lapus, kai drėgmė kambaryje nukrenta žemiau 30–40 %.

Misūrio universiteto specialistai sausą orą tarp priežasčių visai nemini. Jie rudus galiukus sieja su trąšų druskomis, netolygiu laistymu ir fluoru.

Ką tai reiškia jums? Pirmiausia patikrinkite tai, ką galite lengvai pakeisti: ar nelaikote vandens lėkštelėje, ar nepertręšiate, ar nelaistote minkštintu vandeniu. Jei viskas tvarkoje, o galiukai ruduoja žiemą, kai šildomas butas, kaltas gali būti sausas oras. Lapų apipurškimas tada nepakenks.

Substratas, persodinimas ir tręšimas

Dracenai tinka paprastas kambarinių augalų substratas iš parduotuvės. Klemsono universiteto specialistai pataria vengti mišinių, kuriuose daug perlito, ir laikyti substrato pH tarp 6,0 ir 6,5. Perlitas yra baltos lengvos granulės, kurios substratą purena, bet jame gali būti fluoro. Kaip perskaityti, kas parašyta ant maišo, rasite puslapyje kaip išsirinkti substratą.

Tręškite kartą per mėnesį pavasarį ir vasarą skystomis lapinių augalų trąšomis. Tinka ir ilgai veikiančios granulės. Laikykitės etiketės: kambariniams augalams trąšų reikia daug mažiau nei lauko augalams.

Žiemą, jei dracena nestovi po augalų lempa, netręškite. Gausus tręšimas sukelia lapų galiukų ir kraštų rudavimą ar geltonavimą.

Venkite superfosfato trąšų, nes jose dažnai būna daug fluoro.

Kai pavasarį vėl pradėsite tręšti, vandenį iš lėkštelės išpilkite, kad trąšos neįsigertų atgal į substratą. Jei ant substrato paviršiaus atsiranda baltų nuosėdų, praplaukite vazoną švariu vandeniu.

Dracena žiemą: ką daryti kitaip

Lietuvos žiema dracenai sunkiausias metas. Dienos trumpos, šviesos mažai, o šildomame bute oras sausas.

Netręškite. Misūrio universiteto specialistai pataria netręšti kambarinių augalų žiemą, jei jie negauna papildomos šviesos iš lempos. Augalas tada beveik neauga, o nesunaudotos trąšos kaupiasi substrate ir degina lapų galiukus.

Laistykite pagal substratą. Šviesos mažiau, augalas auga lėčiau, todėl substratas džiūsta lėčiau. Laistykite tik tada, kai paviršius sausas.

Patraukite nuo radiatoriaus. Jei kambario oro drėgmė nukrenta žemiau 30–40 %, Klemsono universiteto specialistai pataria retkarčiais apipurkšti lapus.

Duokite daugiau šviesos. Jei dracena stovi kambario gilumoje, žiemai patraukite ją arčiau lango. Šviesesnėje vietoje nauji lapai bus tvirtesni.

Kaip nugenėti per aukštą draceną

Senstant dracenos stiebas apačioje nusimeta lapus ir išstypsta. Kai augalas atsiremia į lubas ar atrodo kaip pagaliukas su kuokštu viršuje, laikas genėti.

Gera žinia: stiebą galite nupjauti bet kuriame aukštyje. Vašingtono universiteto botanikos bibliotekos specialistai, remdamiesi kambarinių augalų vadovu, rašo, kad nauji lapų kuokštai išauga tiesiai po pjūviu. Klemsono universiteto specialistai pataria tą patį: ilgus, plikus stiebus nupjaukite norimame aukštyje, ir augalas išleis naujų lapų.

Vašingtono universiteto bibliotekos cituojamo Floridos universiteto leidinio duomenimis, ties pjūviu dažnai išauga dvi ar daugiau šakų. Todėl genėjimu galite ne tik sumažinti augalą, bet ir padaryti jį vešlesnį.

Jei vazone keli stiebai, nebūtina pjauti visų. Nupjaukite vieną ar du ten, kur norite naujų lapų, o kitus palikite. Taip augalas atrodys natūraliau, o lapų skirtinguose aukščiuose bus daugiau.

Nupjautos viršūnės neišmeskite. Iš jos išaugs naujas augalas.

Kaip padauginti draceną

Klemsono universiteto specialistai mini kelis būdus: viršūninius ar stiebo auginius, oro atlankas ir šaknų atžalas. Atžalas, kurios kartais išauga prie stiebo pagrindo, atskirkite pavasarį arba vasaros pabaigoje.

Viršūnė. Nupjauta dracenos viršūnė su lapų kuokštu yra paruoštas auginys. Įšaknydinkite jį taip pat kaip kitų kambarinių augalų auginius.

Stiebo gabalai. Likusį plikos dracenos stiebą galite supjaustyti maždaug 15 cm gabalais ir juos įšaknydinti kaip stiebo auginius.

Oro atlankos. Jos tinka aukštam augalui, kai nenorite iškart nupjauti viršūnės. Šaknys išauginamos ant stiebo, o viršūnė nupjaunama tik tada, kai jų jau pakanka. Tai tas pats būdas, kurį aprašome puslapyje apie fikusų priežiūrą.

Nupjautų dalių nepalikite ten, kur pasiekia katė ar šuo, nes dracena joms nuodinga.

Kenkėjai ir saugumas su gyvūnais

Klemsono universiteto specialistai dažniausiais dracenos kenkėjais vadina skydamarius ir erkes. Stipriai užpultas augalas gali staiga numesti daug lapų. Retkarčiais apžiūrėkite lapų apačias ir lapų pažastis. Kaip atpažinti ir sunaikinti šiuos kenkėjus, rašome puslapyje apie kambarinių augalų kenkėjus. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Dracena nuodinga katėms ir šunims. Amerikos gyvūnų gerovės draugija ASPCA nurodo, kad joje yra saponinų. Suėdus dracenos lapų, gyvūnas gali vemti (kartais su krauju), būti vangus, atsisakyti ėsti, gausiai seilėtis, o katėms išsiplečia vyzdžiai. Jei įtariate, kad gyvūnas suėdė draceną, kreipkitės į veterinarą.