Bonsai

Kas yra bonsai

Karališkoji sodininkystės draugija (RHS, Jungtinė Karalystė) bonsai vadina menu auginti nykštukinius medžius ir krūmus iš daigų ar įsišaknijusių auginių. Medis išlieka mažas dėl kruopštaus formavimo, genėjimo ir ribotos indo erdvės. Pats žodis reiškia „auginimas padėkle“.

Svarbiausia, ką reikia suprasti: bonsai nėra atskira augalo rūšis. Tai paprastas medis ar krūmas, tik auginamas mažame inde. Todėl jam reikia tų pačių sąlygų kaip ir didžiajam giminaičiui. Tropiniam fikusui reikia šilumos, o pušiai ar klevui reikia lauko ir metų laikų kaitos.

Dėl to pirmas klausimas perkant ar gavus bonsai dovanų yra ne „kaip dažnai laistyti“, o „koks tai medis“.

Kambariniai ir lauko bonsai: kuo skiriasi

Kambariniai bonsai yra tropiniai ir subtropiniai augalai. RHS tarp jų mini kininę guobą, storlapį (*Crassula*), Benjamino fikusą, *Celtis* genties medžius ir alyvmedį. Misūrio botanikos sodas priduria nykštukinį granatmedį, karisą (*Carissa*), rozmariną ir serisą (*Serissa*). Mičigano universiteto botanikos sodo bonsai specialistė Carmen Leskoviansky lengviausiu kambariniu bonsai vadina fikusą. Ji taip pat siūlo *Portulacaria afra*, *Carmona* ir *Heptapleurum arboricola* (anksčiau vadintą *Schefflera arboricola*).

Lauko bonsai yra mūsų klimato medžiai. RHS mini paprastąją pušį, maumedį, judamedį (*Cercis*), ginkmedį, sausmedį (*Lonicera nitida*), kukmedį, japoninį klevą ir azalijas. Misūrio botanikos sodas vardija klevus, pušis, kadagius ir buksmedžius.

Kodėl lauko bonsai negali gyventi kambaryje. Misūrio botanikos sodas rašo aiškiai: atspariems lauko bonsai reikia lauko sąlygų, o į vidų juos galima įnešti tik trumpam, parodyti. RHS paaiškina, kas vyksta rudenį: lapuočiai numeta lapus, kai trumpėja dienos ir krinta temperatūra, ir taip taupo energiją žiemai. Misūrio botanikos sodas įspėja: bandymas auginti atsparų lauko bonsai kambaryje greičiausiai baigsis nesėkme.

Kaip lauko bonsai žiemoja. Misūrio botanikos sodas rašo, kad atspariems lauko bonsai reikia žiemos ramybės, kad išliktų gyvybingi, tačiau svyruojanti temperatūra ir drėgmė gali sukelti bėdų. Sodas siūlo kelis būdus:

- Nešildomas inspektas. Jis gerai saugo nuo didelio šalčio, bet šiltomis dienomis jį atidarykite, kad augalai neperkaistų. - Nešildoma patalpa: garažas, veranda, sandėliukas, rūsys. Šiltomis dienomis irgi saugokite nuo perkaitimo. - Įkasimas. Vazonus įkaskite į žemę užuovėjoje ir šaknis lengvai pamulčiuokite. Žemė ir mulčias substratą laiko vėsų ir švelnina staigius temperatūros pokyčius. Į griovelį pažerkite žvyro, kad nubėgtų vanduo.

Žiemą dažnai tikrinkite drėgmę, nes sniegas ir lietus vazonų gali nepasiekti. Substratas neturi išdžiūti, bet per didelė drėgmė pūdo šaknis. Pavasarį vazonus grąžinkite į vasaros vietą.

Ko šaltiniai nepasako. Misūrio sodo patarimai skirti jo vietovei, ne Lietuvai. Lietuvos žiemai patikrintų patarimų, pavyzdžiui, iki kokios temperatūros šaknys inde ištveria, neradome. Lauko medžius laikykite lauke arba nešildomoje patalpoje, o konkrečiam medeliui patarimo klauskite pardavėjo.

Fikuso bonsai: populiariausias kambarinis

Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad fikusų gentis turi apie 800 rūšių ir yra paplitusi tropinėse ir subtropinėse klimato zonose. Todėl fikusas Lietuvoje gali būti tik kambarinis arba šiltnamio augalas.

Kalifornijos universiteto sodininkė savanorė Penny Pawl rašo apie Benjamino fikuso (*Ficus benjamina*) bonsai. Jos pastebėjimai naudingi ir Lietuvoje:

Lapų dydis priklauso nuo šviesos. Kambaryje fikusas tiesiasi į šviesą ir išaugina didesnius lapus. Lauke, išsklaidytoje saulėje, lapai lieka maži, kaip ir dera bonsai.

Šaknys bijo šalčio. Kaip tropinis augalas, jos fikusas žiemą perkeliamas į šiltnamį, kad neįšaltų šaknys. Pavasarį jis vėl keliauja į lauką.

Sausros nepakenčia. Fikusams reikia vandens ir maisto medžiagų, kad augtų.

Mičigano universiteto botanikos sodas nurodo konkrečią ribą: tropinius bonsai įneškite į vidų, kai naktimis temperatūra nukrenta iki 13 °C ar žemiau, o išneškite, kai naktys nuolat šiltesnės nei 13 °C.

Daugiau apie fikusų šviesą, temperatūrą ir dauginimą rasite puslapyje fikusų priežiūra.

Šviesa ir vieta

Kambariniams bonsai RHS nurodo daug šviesos, pastovią temperatūrą ir drėgmę. Misūrio botanikos sodas siūlo pietinį ar rytinį langą.

Mičigano universiteto botanikos sodo specialistė įspėja, kad šviesa yra didžiausias rūpestis augant bonsai kambaryje. Daugelis tropinių bonsai gamtoje auga po kitų medžių laja ir prisitaikę prie mažesnės šviesos, bet papildomo apšvietimo dažnai vis tiek reikia. Praktiškiausia yra LED ar liuminescencinė augalų lempa 15–30 cm virš medelio.

Lango vieta keičiasi su metų laikais: vasarą ten gali nudeginti, žiemą atšaldyti. Laikykite bonsai toliau nuo šildymo angų, kurios greitai jį išdžiovina, ir nuo kondicionieriaus vasarą.

Oro drėgmė. Daugumai tropinių bonsai drėgnas oras padeda. Galite naudoti padėklą su vandeniu, drėkintuvą, purkšti kelis kartus per dieną arba laikyti mažame šiltnamėlyje. Fikusas ir *Portulacaria afra* sausą orą pakenčia geriau už kitus.

Lauko bonsai Misūrio botanikos sodas siūlo rytą visą saulę, o po pietų kiek pavėsio. Pušys ir kadagiai pakenčia saulę visą dieną.

Bendros kambarinių augalų šviesos taisyklės aprašytos puslapyje kambarinių gėlių priežiūra.

Laistymas: pagal pirštą, ne pagal kalendorių

Bonsai indas mažas ir negilus, todėl substratas džiūsta greitai. RHS pataria substratą laikyti vos drėgną. Vasarą gali tekti laistyti kartą ar du per dieną. Šiltu, vėjuotu oru substratas išdžiūsta dar greičiau. Netgi sausa savaitė žiemą gali užklupti netikėtai.

Misūrio botanikos sodas pavasarį, vasarą ir rudenį nurodo laistyti bent kartą per dieną, o karštomis dienomis ir du kartus. Laistykite, kol vanduo ištekės pro skyles dugne. Jei vanduo iškart prateka, substratas galėjo susitraukti ir atšokti nuo indo sienelių. Tada vazoną iš karto pamerkite į vandenį.

Mičigano universiteto botanikos sodo patarimas kambariniams bonsai žiemą: tikrinkite kasdien, bet laistykite tik tada, kai substratas sausas. Mažiau šviesos ir oro judėjimo lėtina džiūvimą, o sausas kambario oras jį greitina. Pirmąsias porą savaičių po perkėlimo į vidų stebėkite ypač atidžiai.

Kur šaltiniai skiriasi. Misūrio sodas sako „bent kartą per dieną“, o Mičigano sodas „tik kai sausa“. Prieštaravimo čia nėra: pirmasis kalba apie lauko bonsai šiltuoju metu, antrasis apie tropinius bonsai žiemą kambaryje. Taisyklė abiem atvejais ta pati: kasdien patikrinkite pirštu, o laistykite tada, kai substratas pradeda džiūti.

Substratas ir persodinimas

Substratas. RHS siūlo tokį mišinį:

- 2 dalys durpių neturinčio vazoninių augalų substrato; - 2 dalys plauto smėlio arba kalkių neturinčio smulkaus žvirgždo; - 1 dalis durpių neturinčio molingo substrato, o rūgščią dirvą mėgstantiems augalams rūgštaus substrato.

Smėlis turi būti plautas sodo smėlis, ne statybinis. Misūrio botanikos sodas taip pat siūlo gerai vandenį praleidžiančią žemę, sumaišytą su sijotu smėliu. Fikusams Penny Pawl naudoja specialų bonsai mišinį be žemės, kad smulkios šaknelės turėtų vietos augti.

Kaip dažnai persodinti. Šaltiniai šiek tiek skiriasi, todėl sudėjome juos į vieną lentelę:

Kada. Abu sodai sutaria: pavasarį, prieš prasidedant augimui. RHS leidžia ir rudenį, bet tik švelnaus klimato, užuovėjos vietose. Lietuvos žiemai saugiau rinktis pavasarį.

Kaip persodinti (RHS). Išimkite medelį, atlaisvinę vielą, jei ja pritvirtintas prie indo. Pašalinkite seną substratą, šaknis galite nuplauti vandeniu, kad geriau matytumėte, ką trumpinti. Išpainiokite ilgas šaknis ir patrumpinkite jas aštriomis žirklėmis. Siekite tvarkingo, plokščio, apvalaus šaknų gumulo. Įsodinkite, substratą tarp šaknų įstumkite pieštuku ar lazdele ir gerai palaistykite. Po persodinimo laikykite medelį pavėsingoje, užuovėjos vietoje, kol jis atsigaus.

Šaknų ir šakų genėjimas

Šaknys. Misūrio botanikos sodas pataria persodinant pašalinti storas senas šaknis, bet palikti kuo daugiau smulkių siurbiamųjų šaknelių. Būtent jos maitina medelį. Kiek procentų šaknų galima nupjauti, mūsų šaltiniai nenurodo, todėl pjaukite saikingai.

Šakos. RHS pataria jauną medelį genėti maždaug kartą per metus, kad įgautų formą. Suformuotą medelį genėkite kelis kartus per metus.

- Lapuočiai: formuoti galima bet kada. Didesnį genėjimą atlikite nuo žiemos pabaigos iki ankstyvo pavasario, o minkštus ūglius trumpinkite augimo metu. - Spygliuočiai ir visžaliai: didesnį genėjimą atlikite rudenį ar žiemą, lengvai genėti galima bet kada. - Pušys: vėlyvą pavasarį, kai naujos „žvakės“ ilgėja, nusukite nuo pusės iki dviejų trečdalių kiekvienos. - Japoniniai klevai: stipriai genėkite rudenį ar ankstyvą žiemą, nes pavasarį iš pjūvių gausiai teka sultys.

Misūrio botanikos sodas pataria pavasarį ir periodiškai visą sezoną pašalinti didelę dalį vešlių naujų ūglių, bet palikti pakankamai lapų, kad medelis išliktų gyvybingas.

Fikusas auga greitai. Penny Pawl jį genėja kas kelis mėnesius. Ji palieka ir kelias negenimas „aukojamas šakas“, kurios stiprina medelį, o formuojant vėliau patrumpinamos ar išpjaunamos.

Vielos uždėjimas

Šakos formuojamos apvyniojant jas viela ir atlenkiant į norimą padėtį, rašo RHS.

Penny Pawl lygina dvi vielas. Variu padengtą aliuminio vielą lengviau lenkti, ją galima naudoti pakartotinai. Varinė viela geriau išlaiko formą, bet sukietėja, todėl ją tenka nukirpti mažais gabalėliais.

Ko šaltiniai nepasako. Kiek laiko laikyti vielą ant šakos ir kada ją nuimti, mūsų šaltiniai nenurodo. Vielos uždėjimas ir genėjimas, pasak Misūrio botanikos sodo, reikalauja nemažai mokymosi ir praktikos. Jei bonsai jūsų pirmas, pradėkite nuo genėjimo, o vielą išbandykite vėliau.

Tręšimas

RHS bonsai tręšti siūlo nuo pavasario iki rudens. Persodindami įmaišykite lėtai tirpstančių subalansuotų trąšų. Kai jos išsenka, augimo metu kas dvi savaites laistykite subalansuotomis skystomis trąšomis, rekomenduojama maža doze.

Misūrio botanikos sodas siūlo du kelius: augimo metu tręšti vandenyje tirpiomis trąšomis arba ankstyvą pavasarį vieną kartą įterpti ilgai veikiančių trąšų, kurių paprastai užtenka visam sezonui.

Nepertręškite. RHS įspėja, kad per daug trąšų skatina per vešlų augimą, o jis vilioja kenkėjus ir ligas.

Kambariniams bonsai, kai jie auga lėčiau, Misūrio botanikos sodas pataria mažinti ir laistymą, ir tręšimą. Čia šaltiniai nesutaria: Misūrio sodas tręšimą kambaryje mažina, kai augimas sulėtėja, o Mičigano sodas tropinius bonsai tręšia reguliariai visą žiemą.

Kenkėjai ir ligos

RHS tarp dažniausių bonsai bėdų mini straubliukus, skydamarius, šliužus ir sraiges bei miltligę. Jei bėdos atsiranda, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Kambarinių augalų kenkėjus ir kaip juos atpažinti aprašėme puslapyje kambarinių augalų kenkėjai. Fikusų lapų kritimo ir ligų priežastys aprašytos puslapyje fikusų ligos.