Monstera

Kas yra monstera

Monstera yra aroninių šeimos augalų gentis. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, joje yra 22 rūšys, o kilusios jos iš atogrąžų Amerikos. Gamtoje monstera dažniausiai kopia medžiais ir prie jų prisitvirtina orinėmis šaknimis.

VLE rašo, kad kambariuose dažniausiai auginamos dvi rūšys: nuostabioji monstera (*Monstera deliciosa*) ir skylėtoji monstera (*Monstera adansonii*). Monsteros lapai odiški, tamsiai žali, dažnai su apvaliomis ar ovaliomis skylėmis, ir gali būti iki 130 cm ilgio. Šis straipsnis daugiausia apie nuostabiąją monsterą.

Nors kartais vadinama filodendru, nuostabioji monstera nėra tikras filodendras. Šiaurės Karolinos universiteto augalų duomenų bazė rašo, kad kambaryje ji paprastai užauga 1,8–2,4 m, o gamtoje gali užkopti iki 21 m. Taigi vietos jai reikia nemažai.

Paieškos rodo, kad monsteromis Lietuvoje labiausiai domimasi kovą. Pavasaris tinka ir darbams: RHS pataria per didelę monsterą patrumpinti pavasarį, o auginius pjauti nuo pavasario iki vasaros pabaigos.

Kur pastatyti: šviesa ir temperatūra

Monsterai reikia daug, bet ne kaitrios šviesos. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria vietą prie vakarinio ar rytinio lango. Tiesioginė vasaros saulė gali nudeginti lapus.

Viskonsino universiteto sodininkystės specialistai pataria vasarą šviesią vietą, o žiemą net tiesioginę saulę. Taigi rudenį patraukite monsterą arčiau lango, o pavasarį, kai saulė vėl ima kaitinti, atitraukite atgal. Per mažai šviesos gavusi monstera, Pensilvanijos universiteto teigimu, ištįsta.

Šilumos jai reikia pastovios. RHS nurodo 18–25 °C ištisus metus ir pataria laikyti ją atokiau nuo šaltų skersvėjų ir radiatorių. Viskonsino universitetas rašo, kad žemiau 10 °C monstera neauga, o šalnos ją pražudo. Konektikuto universitetas įspėja, kad ilgiau pabuvusi šaltyje monstera nukenčia.

Vasarą galite išnešti monsterą į balkoną ar terasą. Konektikuto universitetas pataria tai daryti tik tada, kai temperatūra laikosi aukščiau 7 °C, ir rinktis pusiau užuovėją. Pratinkite palaipsniui: Viskonsino universitetas įspėja, kad nepripratinti lapai lauke nudega.

Kaip laistyti monsterą

Dažniausia klaida yra per gausus laistymas. Konektikuto universitetas rašo, kad šaknų ir stiebo puvinį dažniausiai sukelia perlaistymas, o tada lapai vysta ir nusvyra.

Laistykite ne pagal kalendorių, o pagal substratą. Įkiškite pirštą. Konektikuto universitetas pataria laukti, kol išdžius viršutiniai 5–7 cm. Tada laistykite gausiai. RHS įspėja nepalikti vazono ilgai stovėti vandens pilnoje lėkštelėje.

Žiemą laistykite rečiau, taip pataria ir RHS, ir Viskonsino universitetas. Konektikuto universitetas priduria, kad šaknų ligos dažniausios šaltaisiais mėnesiais. Jei lapai „prakaituoja“, Viskonsino universitetas rašo, kad substratas per šlapias ir laistymą reikia sumažinti, kad šaknys nepūtų.

RHS pataria laistyti lietaus ar filtruotu kambario temperatūros vandeniu, ypač kur vanduo kietas.

Monsteros mėgsta drėgną orą. RHS rašo, kad per sausame ore lapų kraštai ruduoja. Ji pataria reguliariai apipurkšti lapus, pastatyti vazoną ant padėklo su drėgnu žvyru arba sugrupuoti kelis augalus kartu. Pensilvanijos universitetas siūlo oro drėgmę palaikyti didesnę nei 50 %, o jei oras labai sausas, šalia pastatyti drėkintuvą.

Kokio substrato ir trąšų reikia

Monsterai reikia puraus, gerai vandenį praleidžiančio substrato. RHS siūlo rūgštoką mišinį (pH 5–6): vieną dalį substrato rūgštiems augalams ir dvi dalis orchidėjų žievės substrato.

Tinka ir aroninių augalų substratas. Vermonto universiteto sodininkystės savanorė, atsakydama apie skylėtąją monsterą (*M. adansonii*), pataria jį nusipirkti arba susimaišyti patiems iš kiminų, perlito ir orchidėjų žievės. Ji pabrėžia, kad vazone turi būti veikiančios drenažo skylės. Pensilvanijos universitetas siūlo bežemį, organinių medžiagų turtingą mišinį, į kurį galima įmaišyti anglies, žievės ar perlito. Plačiau apie mišinius rašome straipsnyje apie substratą.

RHS pataria tręšti nuo balandžio iki rugsėjo subalansuotomis skystomis trąšomis. Laikykitės gamintojo nurodytos dozės. Konektikuto universitetas įspėja, kad monstera lengvai nudega nuo druskų pertekliaus substrate, todėl dozės nedidinkite. Vermonto savanorė rašo, kad druskų ar trąšų perteklius gali matytis kaip pluta ant substrato ar vazono krašto.

Atrama: kad lapai būtų didesni

Gamtoje monstera kopia medžiais. Namie jai reikia atramos: RHS rašo, kad ji padeda viršumi sunkėjančiam augalui stovėti tiesiai.

Geriausia tinka samanų atrama. RHS pataria ją laikyti drėgną, kad stiebai įleistų į ją šaknis. Viskonsino universitetas pataria laistyti ir atramą, kad orinės šaknys iš jos imtų vandenį ir maisto medžiagas. Viskonsino universitetas siūlo ir paprastą būdą pasigaminti atramą patiems: aplink medinę lentelę apvyniokite kiminų ir pritvirtinkite meškerės valu ar nailoniniu siūlu.

Atrama ne tik palaiko augalą. Konektikuto universitetas rašo, kad kai orinės šaknys prisitvirtina prie atramos, lapai paprastai labai padidėja.

Kodėl monsteros lapai neskyla

Tai bene dažniausias klausimas. Atsakymas paprastas: jauni lapai skylių neturi. Viskonsino universitetas rašo, kad jaunos monsteros lapai maži ir sveiki, o būdingi skylėti lapai atsiranda augalui senstant. RHS skylių tikisi tik tada, kai augalui yra keleri metai.

Antra priežastis yra šviesos trūkumas. Tai patvirtina ir RHS, ir Viskonsino universitetas: per mažai šviesos gavusi monstera auga lapus be skylių arba su labai mažai skylių.

Trečia priežastis yra genėjimas. RHS rašo, kad po genėjimo nauji ūgliai kurį laiką augina mažesnius lapus su mažiau skylių, kol subręsta.

Kam monsterai tos skylės? Tiksliai nežinoma. RHS rašo, kad, manoma, pro jas šviesa pasiekia apatinius lapus. Viskonsino ir Pensilvanijos universitetai mini kitą teoriją: pro skyles praeina stiprus vėjas ir nesuplėšo lapų.

Todėl padėkite monsterai užaugti: duokite daugiau šviesos ir atramą.

Kodėl monsterai gelsta lapai

Jei gelsta keli lapai iš karto, ieškokite priežasties. Pirmiausia patikrinkite laistymą.

Vermonto universiteto sodininkystės savanorė, atsakydama apie gelstančius skylėtosios monsteros (*M. adansonii*) lapus, rašė, kad labiausiai tikėtina priežastis yra per gausus laistymas, ypač žiemą, kai augimas sulėtėja. Panašiai atrodo ir per menkas laistymas, bet tai retesnė priežastis. Mažiau tikėtini kaltininkai yra pasikeitęs apšvietimas, kenkėjai ir druskų ar trąšų perteklius.

Konektikuto universitetas gelstančius lapus mini kaip miltuotųjų skydamarių ir skydamarių požymį, o šaknų ir stiebo puvinys pasireiškia vystančiais, nusvirusiais lapais. Antraknozė prasideda gelstančiais lapų kraštais, kurie vėliau gelsvai rusvėja ir tamsiai paruduoja.

Jei įtariate šaknų puvinį, ištraukite augalą iš vazono. Konektikuto universitetas rašo, kad pūvančios šaknys būna rudos ar juodos, minkštos ir lengvai nutrūksta. Vermonto savanorė pataria tada apsvarstyti persodinimą ir patikrinti, ar šaknys nepūva. Jei šaknys žūsta, ji siūlo augalą išgelbėti auginiais. Pažeistus lapus nupjaukite, bet vienu kartu nenupjaukite daugiau kaip ketvirtadalio augalo.

Kenkėjų ieškokite ir apatinėje lapų pusėje, ten Konektikuto universitetas pataria tikrinti dėl voratinklinių erkių. Pensilvanijos universitetas mini ir skydamarius, amarus, miltuosius skydamarius, tripsus bei grybinius uodelius. Plačiau apie juos rašome straipsnyje apie kambarinių gėlių kenkėjus. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Kada ir kaip persodinti monsterą

RHS pataria naujai nupirktą monsterą metus ar dvejus palikti jos vazone, o vėliau persodinti kas kelerius metus. Konektikuto universitetas persodinti pataria tik tada, kai šaknys pasiekia vazono dugną ir sieneles. Konkretaus mėnesio šie šaltiniai nenurodo. Patogiausia persodinti augimo sezonu, kai augalas greitai atsigauna: RHS jį skaičiuoja nuo balandžio iki rugsėjo.

Rinkitės vazoną tik keliais centimetrais platesnį už senąjį. RHS įspėja, kad per dideliame vazone substratas per ilgai lieka šlapias ir šaknys gali pūti. Konektikuto universitetas rašo, kad monstera ankštą vazoną pakelia daug geriau nei per didelį, todėl vazono dydį didinkite palaipsniui. Rinkitės sunkų vazoną, nes, pasak RHS, augdama monstera tampa sunki viršuje ir gali apvirsti.

Persodindami apžiūrėkite šaknis. Rudos ar juodos, minkštos šaknys pūva. Naudokite laidų substratą ir vazoną su veikiančiomis drenažo skylėmis. Jei naudojate samanų atramą, įstatykite ją persodindami. Palaistę neleiskite vazonui stovėti vandenyje.

Jei monstera per didelė jūsų kambariui, RHS pataria ją patrumpinti pavasarį. Viskonsino universitetas rašo, kad nupjovus stiebo viršūnę iškart po orine šaknimi ją galima pasodinti kaip auginį.

Kaip padauginti monsterą

Monsteros dauginimu Lietuvoje labiausiai domimasi liepą. RHS pataria auginius pjauti nuo pavasario iki vasaros pabaigos, taigi vasara jam tikrai tinka. Viskonsino universitetas rašo, kad suaugusią monsterą dauginti galima bet kuriuo metų laiku.

Auginiai vandenyje. Viskonsino universitetas pataria nupjauti stiebo viršūnę iškart po orine šaknimi. Konektikuto universitetas pataria pjauti 8–13 cm žemiau mazgo ir palikti kuo daugiau orinių šaknų. RHS pataria auginius pamerkti į stiklinę vandens ir laikyti šviesiai, kol užaugs geras šaknų kuokštas, o tada pasodinti į vazoną.

Auginiai substrate. Vermonto universiteto savanorė skylėtajai monsterai (*M. adansonii*) siūlo maždaug 15 cm stiebo auginius, nupjautus iškart po lapo mazgu, pasodinti į drėgną bežemį substratą nedideliame vazone su drenažo skylėmis. Viskonsino universitetas aprašo ir būdą gauti daugiau augalų: stiebą supjaustykite maždaug 30 cm gabalais, iki pusės įspauskite į šaknijimo substratą, o įsišaknijusius persodinkite.

Užkasti stiebą. Konektikuto universitetas rašo, kad stiebą su išaugusiomis orinėmis šaknimis galima pasodinti užkasus iki 5–7 cm žemiau pirmojo lapo mazgo. Toks būdas dažnai pavyksta, o puvinio rizika maža. Augimo viršūnių neužkaskite, nes tada jos lengviau pūva. Viskonsino ir Pensilvanijos universitetai mini ir dauginimą oro atlankomis.

Monsterą galima auginti ir iš sėklų, bet Konektikuto universitetas rašo, kad tai daroma retai: daigams reikia šilumos bei drėgmės, o auga jie lėtai.

Ar monstera nuodinga

Taip, monstera nuodinga. Šiaurės Karolinos universiteto duomenų bazė nurodo, kad visose jos dalyse yra adatos formos kalcio oksalato kristalų. Viskonsino universitetas rašo, kad nuodingos visos dalys, išskyrus sunokusius vaisius.

Šiaurės Karolinos universitetas apsinuodijimą vertina kaip lengvą, bet suvalgius daugiau stipriai dega burną, liežuvį ir gerklę, gali pykinti, vemti, sunku ryti, gali tekėti seilės ir viduriuoti. Sultys gali dirginti odą. Augalas pavojingas katėms, šunims ir arkliams. Dėl to RHS pataria su monstera dirbti su pirštinėmis ir laikyti ją atokiau nuo vaikų ir gyvūnų.

Jei vaikas ar gyvūnas apgraužė monsterą ir jaučia stiprų skausmą burnoje, kreipkitės į gydytoją ar veterinarą.

Įdomu, kad nuostabiosios monsteros vaisius valgomas, jo skonis primena ananasą ir bananą. Valgyti galima tik visiškai sunokusį, o Šiaurės Karolinos universitetas įspėja, kad kai kuriems žmonėms jis sukelia alergiją. Viskonsino universitetas rašo, kad kambaryje monstera žydi labai retai, o vaisius noksta šiek tiek daugiau nei metus.

Kai šaltiniai nesutaria

Dėl šviesos. Konektikuto universitetas rašo, kad monsterai tinka 3–6 valandos tiesioginės saulės per dieną, jei ji palaipsniui pripratinta. Šiaurės Karolinos universitetas aprašyme pataria vidutinį apšvietimą be tiesioginės saulės, bet kaip tinkamą sąlygą nurodo ir dalinį pavėsį su 2–6 valandomis tiesioginės saulės. RHS ir Pensilvanijos universitetas pataria ryškią, bet netiesioginę šviesą. Viskonsino universitetas žiemą leidžia net tiesioginę saulę. Praktiškas vidurio kelias: žiemą kuo daugiau šviesos, vasarą be kaitrios vidurdienio saulės.

Dėl laistymo. Konektikuto universitetas laukia, kol išdžius viršutiniai 5–7 cm, Pensilvanijos universitetas 2,5–5 cm, Šiaurės Karolinos universitetas siūlo viršutinį ketvirtadalį ar trečdalį vazono, o RHS laukia, kol substratas bus beveik sausas. Konektikuto, Pensilvanijos universitetai ir RHS sutaria, kad per daug vandens sukelia šaknų puvinį.

Dėl substrato rūgštumo. RHS siūlo rūgštoką mišinį (pH 5–6), o Šiaurės Karolinos ir Pensilvanijos universitetai nurodo pH 6,0–8,0.

Dėl tręšimo žiemą. RHS tręšia tik nuo balandžio iki rugsėjo, Konektikuto universitetas tik aktyvaus augimo metu. Pensilvanijos universitetas augimo sezonu tręšia kas dvi savaites, o žiemą kartą per mėnesį. Jei monstera žiemą stovi vėsiau ir beveik neauga, saugiau rinktis RHS patarimą.

Kitų kambarinių augalų priežiūros pagrindus rasite straipsnyje apie kambarinių gėlių priežiūrą. Jei ieškote dar mažiau reiklaus augalo, paskaitykite apie zamiokulką.