Azalija

Kas yra kambarinė azalija

Azalija yra ne atskira gentis, o rododendras. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad kambariuose dažniausiai auginamas indinis rododendras (Rhododendron indicum), dar vadinamas azalija. Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) šias azalijas vadina Rhododendron simsii veislėmis, kurios dažnai parduodamos indinio rododendro vardu.

Rododendrai yra erikinių šeimos augalai. Pasaulyje žinoma apie 1 000 rūšių, o dauguma jų yra rūgščiamėgiai. Būtent todėl azalijai netinka bet koks substratas ir bet koks vanduo.

Kambarinė azalija yra visžalis krūmelis, užaugantis 45–60 cm aukščio ir pločio. Ji žydi žiemą: šiltnamiuose ji specialiai paskatinama pražysti, kad būtų parduodama žiemos mėnesiais. RHS jos auginimą vertina kaip sudėtingą.

Svarbiausia žinoti, kad kambarinė azalija neatlaiko šalnų. Tuo ji skiriasi nuo sodo azalijų ir rododendrų, kurie Lietuvoje žiemoja lauke.

Kur laikyti žydinčią azaliją

Azalija mėgsta vėsą, šviesą ir drėgną orą. Misūrio botanikos sodo specialistai pataria ją laikyti 50–68 °F, tai yra maždaug 10–20 °C temperatūroje. RHS siūlo vėsią, drėgną ir šviesią vietą, pavyzdžiui, nešildomą verandą. Ilgai stovėdama karštoje ir sausoje vietoje azalija nyksta.

Žydinčią ar pumpuruotą azaliją laikykite šviesiai, bet ne tiesioginėje saulėje. Jei kambaryje 24 °C ar šilčiau, substratas išdžiūsta labai greitai. Aukšta temperatūra kartu su sausu oru yra viena dažniausių pumpurų kritimo priežasčių, todėl šildymo sezonu laikykite azaliją kuo toliau nuo radiatoriaus.

Šaltis irgi kenkia. Kai temperatūra nukrenta žemiau maždaug 4 °C, pumpurai ir žiedai gali nukristi, o arti nulio pažeidžiami ir lapai.

Azalija mėgsta vidutiniškai ar labai drėgną orą. Pastatykite vazoną ant padėklo su šlapiais akmenukais arba reguliariai apipurkškite lapus. Kai pumpurai nusidažo, purkšti nebereikia.

Kai randate gerą vietą, azalijos nebekilnokite. Misūrio botanikos sodo specialistai perkėlimą mini tarp pumpurų kritimo priežasčių.

Laistymas: rūgštus vanduo ir rūgštus substratas

Azalijos substratas turi būti visada tolygiai drėgnas. Parduodamos azalijos dažniausiai pasodintos beveik grynose durpėse. Išdžiūvusi azalija greitai suvysta ir meta pumpurus, žiedus bei lapus.

Jei substratas išdžiūvo, pamerkite visą vazoną į drungną vandenį. Misūrio botanikos sodo specialistai pataria mirkyti apie 15 minučių, RHS pataria laikyti, kol nustos kilti burbuliukai. Ilgai nemirkykite, nes šaknys gali uždusti. Paskui leiskite vandeniui gerai nutekėti. Azalija niekada neturi stovėti vandenyje ar šlapiame substrate.

Kokiu vandeniu laistyti? Geriausia lietaus. RHS rašo, kad kietame vandentiekio vandenyje yra natrio hidrokarbonato, kuris šarmina substratą ir azalijai kenkia. RHS šarminį substratą ir labai kietą vandenį sieja su geležies trūkumu, dėl kurio gelsta lapai.

Persodindami rinkitės rūgštų substratą rūgščiamėgiams augalams arba durpių neturintį substratą be kalkių. RHS siūlo ir savo mišinį: po lygiai lapų komposto, kompostuotos žievės ir kalkių neturinčio stambaus smėlio. Jokių kalkių, pelenų ar kitų šarminių priedų. Daugiau apie tai, ką rašo ant substrato maišo, rasite puslapyje kaip išsirinkti substratą.

Kai šaltiniai nesutaria: ar galima laistyti vandentiekio vandeniu

RHS pataria laistyti lietaus vandeniu ir vengti vandentiekio vandens, ypač ten, kur vanduo kietas.

Misūrio botanikos sodo specialistai siūlo lietaus vandenį arba vandentiekio vandenį, parūgštintą actu: vienas valgomasis šaukštas acto galonui vandens. Perskaičiavus, tai maždaug 4 ml acto 1 litrui vandens. Šį patarimą jie rašo savo regiono kietam vandeniui.

Ką rinktis? Jei galite surinkti lietaus vandens, laistykite juo. Jei ne, parūgštintas vandentiekio vanduo yra kompromisas, o ne geresnis būdas. Acto kiekio nedidinkite, laikykitės nurodyto santykio.

Dėl temperatūros šaltiniai irgi kiek skiriasi. Misūrio botanikos sodas žydinčiai azalijai nurodo 10–20 °C, o RHS po žydėjimo siūlo 13–16 °C. Abu sutaria dėl esmės: kuo vėsiau ir drėgniau, tuo ilgiau azalija žydi.

Kodėl azalija meta pumpurus ir lapus

Pumpurų kritimas yra dažniausia kambarinės azalijos bėda. Šaltiniai mini kelias priežastis:

Pageltę lapai dažnai rodo geležies trūkumą. RHS jį sieja su šarminiu substratu, labai kietu vandentiekio vandeniu ar per gausiu tręšimu. Plačiau apie tai rašome puslapyje apie geležies trūkumą.

Ką daryti nužydėjus azalijai

Misūrio botanikos sodo specialistai rašo, kad dauguma kambarinių azalijų po žydėjimo išmetamos, o pražydinti jas kambaryje antrą kartą sunku. RHS tvirtina, kad azaliją galima išlaikyti ir pražydinti kitais metais. Pabandyti verta, tik žinokite, ko reikės.

1. Nuskinkite nuvytusius žiedus. Ilgus ūglius šiek tiek patrumpinkite. Į seną medieną nepjaukite, nes ji gali nebeišleisti naujų ūglių.

2. Persodinkite tik jei reikia. Naujas vazonas turi būti vos 2,5–5 cm platesnis už seną. Rinkitės rūgštų substratą ir palaistykite lietaus vandeniu.

3. Laikykite vėsiai. RHS siūlo 13–16 °C ir kasdien apipurkšti. Kambaryje rinkitės vėsiausią šviesią vietą, kol praeis šalnų pavojus.

4. Tręškite saikingai. Azalijai trąšų reikia nedaug. Kai pasirodo nauji ūgliai, 2–3 kartus iki birželio pabaigos laistykite universaliomis skystomis trąšomis, praskiestomis perpus silpniau nei nurodyta vazoniniams augalams. Ką tik persodintos pirmą sezoną netręškite.

RHS perspėja, kad gausiai azalija pražysta tik šiltnamyje ar žiemos sode. Be jų po pirkimo gali tekti palaukti metus ar dvejus, kol ji vėl gražiai pražys. Namie išauginta azalija žydi vėliau nei parduotuvėje pirkta.

Kodėl parduotuvėje azalijos žydi taip gausiai? RHS rašo, kad šiltnamiuose jos 6–8 savaites laikomos šiltai ir drėgnai, 18–21 °C temperatūroje, kad pražystų norimu metu. Namie tokių sąlygų nesukursite, todėl nenusiminkite, jei antrą kartą žiedų bus mažiau. Svarbiausia, kad augalas augtų sveikas ir kasmet išleistų naujų ūglių.

Vasara lauke ir pasiruošimas žydėti

Vasarą kambarinė azalija geriausiai jaučiasi lauke. RHS pataria ją pamažu pratinti prie lauko sąlygų ir lauke palikti tik tada, kai praeina pavasario šalnų pavojus. Lietuvoje tai vėliau nei Britanijoje, todėl vadovaukitės ne kalendoriumi, o orų prognoze. Kada Lietuvoje baigiasi šalnos, rašome puslapyje apie apsaugą nuo šalnų.

Kur pastatyti. Rinkitės vėsią, pusiau pavėsingą vietą. Visiškame šešėlyje žiedpumpuriai gali nesusiformuoti. Kad vazonas greitai neišdžiūtų, RHS siūlo jį įkasti iki krašto į žemę. Jei gyvenate bute, tiks vėsus, vidutiniškai pavėsingas balkonas.

Kada parnešti. Kai naktys atvėsta, prieš pirmąsias rudens šalnas. RHS pataria parnešti dar prieš bet kokią šalnų riziką. Pastatykite šviesiai, bet ne vidurdienio kaitroje. RHS rašo, kad vidun parneštai azalijai idealu vėsi, drėgna vieta, kur naktį apie 7–10 °C, todėl rinkitės kuo vėsesnę šviesią vietą, pavyzdžiui, vėsią, šviesią verandą.

Rudenį ir žiemą. Kai orai vėsta, laistykite mažiau. Kai pumpurai pradeda brinkti ir skleidžiasi žiedai, laistykite vėl gausiau. Kai dienos šiltėja, gerai vėdinkite.

Azalijas galima ir dauginti. RHS rašo, kad žalieji auginiai imami nuo jaunų, dar minkštų ūglių viršūnių, o pusiau sumedėję vėliau vasarą, kai ūglių pagrindas jau pradeda medėti. Auginiams reikia šilumos iš apačios. Namie tiks nedidelis vazonas su 4–5 auginiais, apdengtas pradurtu polietileno maišeliu.

Sodo azalijos ir rododendrai: kuo skiriasi

Pavasarį žmonės azalijų ieško ne tik kambariui, bet ir sodui. Tačiau tai skirtingi augalai.

Delavero universiteto botanikos sodo specialistai trumpai paaiškina: visos azalijos yra rododendrai, bet ne visi rododendrai yra azalijos. Azalijos dažniausiai yra lapus metančios, jų žiedai piltuvėlio formos su 5 kuokeliais. Vermonto universiteto specialistai priduria, kad azalijų būna ir visžalių, o lapus metančių lapai rudenį prieš nukrisdami gali nusidažyti. Pagal kuokelius jas lengva atskirti: azalijos žiede jų 5, rododendro 10 ar daugiau. Tarp azalijų Delavero specialistai mini ir medetkinį (R. calendulaceum) bei lipnųjį (R. viscosum) rododendrus, kurie auginami ir Lietuvoje.

Visuotinė lietuvių enciklopedija tarp dažniausiai Lietuvoje auginamų mini ir lapus metančius geltonžiedį (R. luteum), japoninį (R. japonicum) bei kanadinį (R. canadense) rododendrus. Šiaulių universiteto botanikos sode tirtų 41 rododendro taksono 12 buvo lapus metantys, 4 pusiau visžaliai ir 25 visžaliai. Kai kurie lapus metantys, pavyzdžiui, kanadinis, pražysta dar prieš išsiskleidžiant lapams.

Norite pamatyti daug rododendrų ir azalijų vienoje vietoje? Didžiausios jų kolekcijos Lietuvoje auga Vilniaus universiteto botanikos sode, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sode. Pavasarį, kai rododendrai žydi, ten verta nuvykti ir išsirinkti, kokia spalva ir forma patinka.

Kambarinės azalijos į sodą visam laikui nesodinkite: Lietuvos žiemos ji neišgyvens. Kaip sodo azaliją pasodinti ir prižiūrėti, rašome kitame skyriuje, o rododendrų ligos aprašytos puslapyje rododendrų ligos ir kenkėjai.

Sodo azalija Lietuvoje: kur sodinti ir kaip prižiūrėti

Kaip rašo Delavero universiteto specialistai, azalijos dažniausiai yra lapus metantys rododendrai. Ji Lietuvoje auga lauke ir kasmet pražysta, jei vieta parinkta gerai.

Vieta. Lapus metantiems rododendrams reikia daugiau saulės nei visžaliams. Šiaulių universiteto botanikos sodo specialistai rašo, kad jie paprastai geriau auga atvirose, saulėtose vietose. Latvijos universiteto rododendrų specialistai lapus metantiems taip pat siūlo saulėtą vietą, o visžaliams pusiau pavėsį. Delavero universiteto specialistai mato kitaip: daugelis lapus metančių azalijų jų patirtimi labiau mėgsta pavėsį ar tik rytinę saulę. Lietuvos ir Latvijos šaltiniai rašo apie mūsų klimatą, todėl remkitės jais.

Dirva. Abu šaltiniai nurodo tą patį: dirva turi būti puri, rūgšti, jos pH 4,5–5,5. Latvijos universiteto specialistai priduria, kad joje turi būti daug organinių medžiagų ir ji turi gerai praleisti vandenį. Priemoliai ir moliai rododendrams netinka. Kaip patikrinti dirvos rūgštumą ir ką rašo ant substrato maišo, rasite puslapyje kaip išsirinkti substratą.

Kaimynai. Nesodinkite azalijos šalia medžių, kurių lapija tanki, o šaknys paviršinės: liepų, bukų, kaštonų, ievų.

Sodinimas. Latvijos universiteto specialistai pataria sodinti tame pačiame gylyje, kuriame augalas augo medelyne, nes rododendrų šaknys negilios. Sodindami laikykite augalą už šaknų gumulo, o ne už stiebo, kad nenulūžtų šaknies kaklelis. Kada geriausia sodinti, rašome puslapyje rododendrų sodinimas.

Laistymas. Šiaulių botanikos sodo specialistai pabrėžia, kad labai svarbu, jog drėgmės netrūktų gegužę–liepą. Stovinčio vandens rododendrai nepakenčia.

Tręšimas ir žiedai. Latvijos universiteto specialistai pataria tręšti du kartus per metus: anksti pavasarį, kai tirpsta sniegas, ir vasarą po žydėjimo. Nužydėjusius žiedynus nuskinkite. Kitaip augalas eikvoja maisto medžiagas sėkloms, o ūglių viršūnėse formuoja daugiausia lapų, ne žiedų pumpurus.

Žiema ir pavasario šalnos. Žiemai rododendrus pamulčiuokite pušų spygliais, pjuvenomis, ąžuolų lapais ar durpėmis. Pavasarį storą mulčio sluoksnį nuimkite ar suplonkite. Šiaulių botanikos sodo specialistai rašo, kad rododendrams ypač kenksmingos vėlyvosios pavasario šalnos, nes jos pažeidžia lapus, pumpurus ir anksti pražydusius žiedus. Kaip apsaugoti augalus, rašome puslapyje apie apsaugą nuo šalnų.

Kada žydi. Šiaulių universiteto botanikos sode rododendrai anksčiausiai pražysta balandžio pabaigoje ar pirmomis gegužės dienomis, o masiškai žydi gegužės antroje pusėje ir birželio pradžioje.

Kurias sodo azalijas rinktis? Šiaulių universiteto botanikos sodo specialistų straipsnyje Šiaurės Lietuvos sodyboms rekomenduojami ir šie lapus metantys rododendrai:

Žemas rūšis sodinkite prie takų ar alpinariume, aukštesnes toliau. Plačiau apie priežiūrą rašome puslapyje kaip auginti rododendrus.

Ar azalija nuodinga

Taip. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad daugumos rododendrų visos dalys nuodingos. Azalija yra rododendras, todėl laikykite ją atokiau nuo mažų vaikų ir gyvūnų, kurie gali graužti lapus ar žiedus. Nuskintus žiedus ir nupjautus ūglius išmeskite ten, kur jų nepasieks katė ar šuo.