Kuo tręšti sausmedžius

Kas yra valgomasis sausmedis

Valgomasis, arba melsvauogis, sausmedis (Lonicera caerulea) yra iki 2 m aukščio krūmas. Jo žiedai geltoni ar žalsvai gelsvi, dvilyčiai, auga po du lapų pažastyse. Uogos tamsiai mėlynos, įvairių formų, su daug sėklų.

Gentis pavadinta vokiečių botaniko Adamo Lonicerio (1528–1586) garbei. Pasaulyje yra daugiau kaip 180 sausmedžių rūšių, bet Lietuvoje savaime auga tik viena, paprastasis sausmedis. Jo uogos raudonos ir nevalgomos, todėl valgomųjų sausmedžių su juo nepainiokite.

Vilniaus universiteto botanikos sodas valgomuosius sausmedžius pradėjo kaupti ir tirti po 1975 metų, dr. Antano Ryliškio iniciatyva. Jo kolekcijoje yra 42 veislės ir 32 genetinės linijos. Selekcininkai juos vertina už ankstyvą derėjimą, savitą skonį, vitaminus C, P, A, B1 ir B6, atsparumą šalčiui, ligoms ir kenkėjams.

Kodėl reikia bent dviejų veislių

Sausmedis apsidulkina kryžmiškai. Jei sode auga viena veislė, ji žydės, bet uogų beveik neužmegs. Todėl visi šaltiniai sutaria: pasodinkite bent dvi skirtingas veisles, kurios žydi tuo pačiu metu.

Jutos universitetas pabrėžia, kad veislės turi būti negiminiškos. Viskonsino universitetas pateikia tikrų porų pavyzdžių: ankstyvosios Aurora ir Honeybee apdulkina viena kitą, taip pat Aurora ir Boreal Beast. Didelėse plantacijose Ontarijuje sodinama viena apdulkinanti veislė aštuoniems pagrindinės veislės krūmams. Sode paprasčiau pasodinti po vieną ar kelis skirtingų veislių krūmus greta.

Sausmedžių žiedai medingi. Žydi labai anksti: Lenkijos sodininkystės instituto bandymuose Skiernievicuose veislė Indigo Gem pražydo kovo 27 dieną, o Amphora kovo 29 dieną.

Vieta, dirva ir sodinimas

Sausmedis geriausiai dera saulėtoje vietoje, bet pakelia ir lengvą pusšešėlį. Gamtoje jis auga drėgnose, bet gerai įorintose, neutraliose ar šiek tiek rūgščiose dirvose ir yra nereiklus žemei. Venkite vietų, kur ilgai stovi vanduo.

Dirvos rūgštumo šaltiniai nurodo skirtingai. Lenkijos šaltinis pataria pH 5,5–6, Viskonsino ir Ontarijo specialistai rašo, kad augalas pakelia pH nuo 5,5 iki 8. Taigi sausmedžiui nereikia tokios rūgščios žemės kaip šilauogėms.

Sodinkite rudenį arba pavasarį. Į žemę įterpkite 10–15 kg komposto ar perpuvusio mėšlo vienam krūmui ir sumaišykite su viršutiniu sluoksniu. Atstumai sode: kas 1–1,5 m. Jutoje rekomenduojama 0,9–1,2 m eilėje ir 1,8–3 m tarp eilių. Pasodinę aplink krūmą mulčiuokite smulkia žieve ar kompostuotomis pjuvenomis.

Kuo ir kada tręšti sausmedžius

Sausmedis nereiklus žemei, todėl jo tręšti daug nereikia. Svarbiausias tręšimas būna sodinant: 10–15 kg komposto ar perpuvusio mėšlo vienam krūmui.

Vėliau Lenkijos šaltinis pataria nuo prigijimo iki birželio pabaigos tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, tokiomis, kokios naudojamos šilauogėms. Kiekio ir kartojimo dažnio jis nenurodo.

Šiaurės Amerikos specialistai pateikia skaičius. Ontarijo provincijos žemės ūkio ministerija rašo, kad oficialios sausmedžių tręšimo normos nėra, todėl orientyru siūlo 30–50 kg azoto hektarui, tai yra 3–5 g kvadratiniam metrui, kaip panašioms uogakrūmių rūšims. Jutos universitetas pataria pavasarį duoti apie pusę stiklinės subalansuotų kompleksinių trąšų, pavyzdžiui, NPK 16-16-16, vienam krūmui, o prieš sodinant ištirti dirvą.

Dėl laiko šaltiniai sutaria: azotą duokite tik pavasarį ir vasaros pradžioje. Vėlyvas tręšimas skatina vešlius ūglius sezono pabaigoje. Lietuvoje tai reiškia tręšti balandį–birželį ir nustoti ne vėliau kaip birželio pabaigoje. Kaip skaityti trąšų pakuotę, paaiškinome straipsnyje NPK trąšos, o kiek ir kada duoti azoto, straipsnyje Azotas augalams.

Laistymas

Sausmedžiai pakelia sausrą, bet uogoms vandens reikia. Lenkijos šaltinis pataria laistyti pavasarį, jei mažai lyja, ir kai mezgasi bei noksta uogos.

Jutos universitetas pataria palaikyti žemę drėgną, bet ne šlapią, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo. Laistykite giliai kas 5–7 dienas, priklausomai nuo dirvos. Lašelinis laistymas tam tinka gerai. Ontarijo specialistai priduria, kad esant pakankamai drėgmės prinokusios uogos ilgiau išsilaiko ant krūmo.

Kada skinti uogas

Sausmedžiai yra ankstyviausia uoga sode. Lenkijos sodininkystės institutas rašo, kad uogos noksta nuo gegužės pabaigos, o Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjos pažymi, kad Lenkijoje jos skinamos anksčiau už braškes. Viskonsino universitetas rašo, kad ankstyviausios veislės sunoksta maždaug dviem savaitėmis anksčiau už braškes, o šiauresniame Ontarijuje skinama birželio pabaigoje–liepos viduryje.

Lietuvos datų šaltiniai nepateikia, todėl orientuokitės į braškes: pirmųjų sausmedžių uogų laukite maždaug dviem savaitėmis anksčiau, nei rausta jūsų ankstyvosios braškės.

Uoga prinokusi, kai žievelė tamsiai violetinė, o perkandus viduje nebelieka žalumo. Jei žalumo dar matyti, palaukite 5–7 dienas. Uogos noksta netolygiai, todėl skinkite kelis kartus. Lenkijos institutas pažymi, kad daugelio veislių prinokusios uogos byra, todėl per ilgai nelaukite.

Didžiausias derliaus priešas yra paukščiai, todėl krūmus uždenkite tinklu.

Atsparumas šalčiui: žiedai ir krūmas

Sausmedžio krūmai pakelia iki -35 °C šaltį. Dar svarbiau, kad ir žiedai nebijo pavasario šalnų, nors pražysta labai anksti. Šaltiniai pateikia šiek tiek skirtingas ribas:

-6 °C nurodo Lenkijos šaltinis ir Ontarijo specialistai. -7 °C nurodo Lenkijos sodininkystės institutas, taip pat Jutos ir Viskonsino universitetai, kurie rašo apie 19–20 °F. -8 °C nurodo Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjos.

Taigi įprasta pavasario šalna sausmedžių žiedų nepažeidžia. Viskonsino universitetas pažymi, kad sausmedžiai žydi maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau nei būna paskutinė šalna. Karštas klimatas jiems tinka prasčiau nei šaltas: Jutos universitetas perspėja, kad šiltesnėse vietose lapai apdega, dažniau puola miltligė ir lapai anksčiau nukrenta.

Veislės, minimos Lietuvos ir Lenkijos šaltiniuose

Vytauto Didžiojo universiteto tyrėjos tyrė veislių Aurora, Honeybee, Wojtek ir Zojka uogas. Lenkijos sodininkystės instituto bandymuose Wojtek užaugino didžiausią derlių, 1,13 kg krūmui, ir laikymo metu nesupuvo. Zojka uogos buvo stambios ir mažai rūgščios, o Honeybee saldžiausios. Veislei Roksana pilkasis puvinys po 10 dienų kambario temperatūroje pažeidė 80 % uogų.

Vilniaus universiteto botanikos sodo kolekcijoje yra Lenkijos veislės Wojtek, Iga, Jolanta, Rebeka, Ruben, Tola ir Zojka, Latvijos Salaspils-1, Salaspils-2 ir Lielogu, taip pat Lietuvoje dr. Antano Ryliškio atrinktos formos Luodžiai, Mantautai, Vismantai, Klykiai ir Milintai. Lenkijos žurnalas skaniausiomis vadina Czelabinka, Dlinnopłodna ir Sinigłaska.

Rinkdamiesi veisles, žiūrėkite, kad jos žydėtų tuo pačiu metu ir būtų negiminiškos.

Genėjimas ir ligos trumpai

Pirmaisiais metais sausmedžių genėti nereikia. Lenkijos šaltinis retinti pataria pradėti 4–5 metais po pasodinimo: išpjaukite senas, nulūžusias ir per gausias plonas šakas. Jutos universitetas pirmus 3–4 metus pataria šalinti tik nudžiūvusias, ligotas ar viena kitą trinančias šakas, o per metus neišpjauti daugiau kaip ketvirtadalio krūmo. Genėkite, kol krūmas ramybės būsenos.

Kenkėjai derliui retai pakenkia. Vasaros viduryje lapus gali apnikti miltligė, bet Viskonsino universitetas rašo, kad ilgainiui krūmui ji nekenkia, o jautrumas skiriasi pagal veislę. Jei reikia apsaugos priemonių, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.