Chlorofitas

Kas yra chlorofitas

Chlorofitas (*Chlorophytum*) yra augalų gentis, kurioje, pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, žinoma apie 250 rūšių. Savaime chlorofitai paplitę Pietų ir Vakarų Afrikoje bei Azijos pietryčiuose. Lietuvoje jie auginami kaip kambariniai augalai, kartais ir gėlynuose.

VLE nurodo, kad dažniausiai auginamas kuokštinis chlorofitas (*Chlorophytum comosum*) ir ilgalapis chlorofitas (*Chlorophytum capense*). Šis straipsnis daugiausia apie kuokštinį.

Chlorofito lapai siauri ir ilgi. Augalas išaugina palaipas, ant kurių susidaro lengvai įsišaknijantys jauni augalai. Viskonsino universitetas rašo, kad būtent šie jauni augalai, kabantys ant ilgų stiebų, šiek tiek primena vorus, todėl angliškai chlorofitas vadinamas „vorų augalu“. Žiedai maži, balti, žvaigždės formos.

Kuokštinis chlorofitas užauga 30–45 cm aukščio, o jo lapai būna iki 30–45 cm ilgio, rašo Šiaurės Karolinos universitetas. Lapai būna vienspalviai žali arba su baltomis ar gelsvomis išilginėmis juostomis.

Kur pastatyti: šviesa ir temperatūra

Britų karališkoji sodininkystės draugija (RHS) pataria chlorofitą laikyti šviesioje vietoje, bet be tiesioginės saulės. Jis pakelia ir prastesnį apšvietimą, tik tada lėčiau auga, o margi lapai gali išblukti. Stipri saulė lapus pagelsta ar paruduoja, o vasarą tiesioginė saulė gali juos nudeginti.

Šiaurės Karolinos universitetas rašo, kad chlorofitas mėgsta vidutinę šviesą, gali augti net gilesniame šešėlyje, bet tiesioginės saulės nepakelia. Viskonsino universitetas pataria vidutinę ar ryškią šviesą ištisus metus.

Viskonsino universitetas rašo, kad chlorofitas mėgsta vėsią ar vidutinę temperatūrą, bet pakelia ir šiltesnę. Šiaurės Karolinos universitetas pataria laikyti aukštesnėje nei 7 °C temperatūroje. RHS pastebi, kad vėsoje chlorofitas gali nežydėti.

Viskonsino universitetas priduria, kad vėsaus klimato šalyse chlorofitą galima auginti ir lauke kaip vienmetį augalą, išsodinus po paskutinių šalnų.

Kaip laistyti chlorofitą

Viskonsino universitetas pataria laistyti gausiai, bet leisti substratui tarp laistymų šiek tiek pradžiūti. Chlorofito šaknys ir šakniastiebiai stori, mėsingi ir kaupia vandenį, todėl augalas atlaiko nereguliarų laistymą. Tačiau per gausus laistymas ar prastai vandenį praleidžiantis substratas gali sukelti šaknų puvinį.

RHS pataria substratą laikyti tik lengvai drėgną ir neleisti vazonui stovėti vandenyje. Vandens perteklių iš lėkštelės ar vazono išpilkite. Žiemą, kai augalas auga lėčiau, laistykite rečiau. Blyškūs, be blizgesio lapai dažniausiai rodo, kad augalui trūksta vandens.

Vanduo svarbus ne tik kiekiu. RHS įspėja, kad vandentiekio vandenyje esantis fluoras gali paruduoti lapų galiukus. Viskonsino ir Šiaurės Karolinos universitetai mini fluorą ir chlorą. RHS pataria laistyti surinktu lietaus vandeniu, Viskonsino universitetas lietaus ar distiliuotu vandeniu.

Oro drėgmė chlorofitui nėra labai svarbi. RHS rašo, kad didelės drėgmės jam paprastai nereikia, tik labai sausame ore gali paruduoti lapų galiukai. Laikykite augalą toliau nuo radiatorių ir kartais apipurkškite. Šiaurės Karolinos universitetas siūlo drėkintuvą ar padėklą su akmenukais ir vandeniu.

Kodėl chlorofitui ruduoja lapų galiukai

Tai bene dažniausia chlorofito bėda. Viskonsino universitetas rašo, kad lapų galiukų rudavimas yra dažna problema, kurią gali lemti daug priežasčių.

Šaltiniai mini šias priežastis:

Vandentiekio vanduo. Fluoras vandenyje, o Viskonsino ir Šiaurės Karolinos universitetai mini ir chlorą. Fluorą nurodo visi trys šaltiniai. Šiaurės Karolinos universitetas pataria vandentiekio vandeniu chlorofito nelaistyti.

Netinkamas laistymas. RHS mini ir per gausų, ir per menką laistymą, Viskonsino universitetas labai sausą substratą.

Sausas oras. RHS ir Viskonsino universitetas mini labai sausą orą.

Kaitri saulė. RHS ją mini tarp rudų galiukų priežasčių.

Druskų ir trąšų perteklius. Viskonsino universitetas rašo, kad lapų galiukai gali paruduoti nuo druskų sankaupų substrate ir trąšų pertekliaus.

RHS pabrėžia, kad dažnai kalta kelių priežasčių kombinacija. Rudus ir nudžiūvusius lapus RHS pataria nukirpti. Jei augalas labai apgadintas, visus lapus galima nukirpti iki 5–8 cm, kad jis atsinaujintų.

Ar tręšti chlorofitą

Chlorofitui trąšų reikia nedaug. RHS rašo, kad reguliariai persodinamo augalo tręšti paprastai nereikia. Jei lapai gelsta, RHS pirmiausia pataria augalą perkelti šviesiau, nes gelsta jie dažniausiai dėl šviesos trūkumo, o ne dėl maisto medžiagų stokos. Jei tai nepadeda, tręškite subalansuotomis skystomis trąšomis kas du mėnesius augimo sezonu, maždaug nuo balandžio iki rugsėjo.

Viskonsino universitetas rašo, kad užtenka tręšti kas 3–4 mėnesius arba dažniau, bet perpus silpnesniu tirpalu. Viskonsino ir Šiaurės Karolinos universitetai įspėja, kad gausiai tręšiamas chlorofitas išaugina mažiau vaikelių, o trąšų perteklius gali paruduoti lapų galiukus.

Bendrus kambarinių augalų tręšimo principus rasite straipsnyje apie kambarinių gėlių priežiūrą.

Kaip padauginti chlorofitą

VLE rašo, kad jis dauginamas jaunais augalais nuo palaipų arba dalijant kuokštą. Viskonsino universitetas tai vadina itin paprastu darbu.

Įšaknydinkite neatskirtą. Viskonsino universitetas pataria jauną augaliuką, dar prijungtą prie motininio augalo, padėti ant substrato vazonėlyje ir prispausti sulenkta sąvaržėle ar viela. Kai jis įsišaknija, palaipą nukirpkite. RHS siūlo tą patį: augaliuką prisegti U formos viela prie drėgno substrato.

Vandenyje. RHS rašo, kad jaunus augaliukus galima atskirti ir pamerkti į vandenį. Kai šaknys paauga, kiekvieną pasodinkite į atskirą vazonėlį.

Jau su šaknimis. Jei augaliukas jau turi savo šaknis, jį galima iškart pasodinti. RHS pataria vaikelius imti po žydėjimo, kai jie turi savų šaknų.

Dalijant. Didelį augalą galima padalyti, rašo VLE ir Viskonsino universitetas.

Chlorofitą galima užauginti ir iš sėklų, bet Viskonsino universitetas įspėja, kad iš sėklų užaugę augalai gali turėti kitokios spalvos lapus nei motininis.

Kodėl kai kurie chlorofitai vaikelių neaugina? RHS vardija priežastis: augalas per jaunas, per mažai šviesos, per vėsu arba per didelis vazonas. Jaunam augalui vaikeliams išauginti gali prireikti iki metų. Kai kurie chlorofitai vaikelių neaugina visai, pavyzdžiui, ilgalapio chlorofito veislė 'Variegatum' ir *Chlorophytum orchidastrum* veislė 'Green Orange'.

Kada ir kaip persodinti

RHS rašo, kad naujai nupirktą chlorofitą pirmus metus galima palikti tame pačiame vazone. Vėliau persodinkite kas metus ar dvejus į šiek tiek didesnį vazoną, kai šaknys užpildo visą vazoną. Jei augalas per didelis, galite pasodinti vaikelius, o seną augalą išmesti. Nusilpęs augalas, RHS teigimu, dažniausiai reiškia, kad jam ankšta, ir tada reikia persodinti į šviežią substratą.

Viskonsino universitetas pastebi, kad chlorofitas geriausiai auga ir daugiausia vaikelių išaugina, kai vazone jam šiek tiek ankšta. Tačiau jo šaknys vazoną užpildo greitai, todėl persodinti reikia dažnai.

Substratui RHS siūlo bendros paskirties be durpių arba kambarinių augalų substratą. Viskonsino universitetas tinkamu laiko bendros paskirties ar bežemį substratą. Šiaurės Karolinos universitetas nurodo, kad dirva turi gerai praleisti vandenį, o jos pH 6,0–8,0. Daugiau apie mišinius rasite straipsnyje apie substratą.

Kenkėjai

Šiaurės Karolinos universitetas rašo, kad rimtų ligų ir kenkėjų problemų chlorofitas neturi. RHS pagrindiniu kenkėju vadina amarus, kurie čiulpia minkštus jaunus ūglius. Juos pataria nuplauti, kai tik pastebite. Viskonsino universitetas mini skydamarius ir miltuotuosius skydamarius.

Plačiau apie juos rašome straipsnyje apie kambarinių gėlių kenkėjus. Jei reikia purkšti, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Ar chlorofitas nuodingas katėms ir šunims

ASPCA nuodingų ir nenuodingų augalų sąrašas kuokštinį chlorofitą žymi kaip nenuodingą šunims ir katėms. Šiaurės Karolinos universiteto augalų duomenų bazėje jis pažymėtas kaip nenuodingas katėms, šunims ir arkliams.

ASPCA pataria, kilus klausimų, kreiptis į veterinarą.

Ar chlorofitas valo orą

Viskonsino universiteto straipsnyje rašoma, kad tyrimai parodė chlorofitą esant gana veiksmingą valant patalpų orą: jis sugeria formaldehidą, ksileną, benzeną ir anglies monoksidą.

Tačiau kambario mastu vaizdas kitoks. 2019 m. Drexelio universiteto mokslininkai Michaelas Waringas ir Bryanas Cummingsas peržiūrėjo apie tuziną tyrimų, atliktų per 30 metų. Jie apskaičiavo, kad natūrali ar vėdinimo oro apykaita teršalus praskiedžia daug greičiau, nei juos pašalina augalai. Kad poveikis prilygtų pastato vėdinimo sistemai ar keliems atidarytiems langams, reikėtų 100–1000 augalų kiekviename grindų kvadratiniame metre.

Pagal šią išvadą, teršalus iš namų oro daug greičiau pašalina vėdinimas nei augalai. Plačiau rašome straipsnyje apie kambarinius augalus, valančius orą.

Kai šaltiniai nesutaria

Šviesa. RHS ir Viskonsino universitetas pataria šviesią vietą be tiesioginės saulės, o Šiaurės Karolinos universitetas rašo, kad chlorofitas gali augti net gilesniame šešėlyje. Visi sutaria, kad kaitri tiesioginė saulė jam kenkia.

Tręšimas. RHS reguliariai persodinamo augalo paprastai netręšia, o jei reikia, tręšia kas du mėnesius nuo balandžio iki rugsėjo. Viskonsino universitetas siūlo kas 3–4 mėnesius arba dažniau perpus silpnesniu tirpalu.

Persodinimas. RHS persodina kas metus ar dvejus, o Viskonsino universitetas pastebi, kad šiek tiek ankštame vazone chlorofitas auga ir dauginasi geriausiai. Vazono per daug nedidinkite: RHS per didelį vazoną mini tarp priežasčių, kodėl augalas neaugina vaikelių.

Šeima. VLE chlorofitus priskiria plėnūninių (*Asphodelaceae*) šeimai, o ASPCA ir Šiaurės Karolinos universitetas Asparagaceae šeimai.

Oro valymas. Viskonsino universitetas chlorofitą vadina veiksmingu oro valytoju, o Drexelio universiteto tyrėjai, perskaičiavę tyrimus kambario mastu, padarė išvadą, kad augalų poveikis namų orui per mažas.

Kitų kambarinių augalų priežiūros pagrindus rasite straipsnyje apie kambarinių gėlių priežiūrą.