Alijošius

Kas yra alijošius

Kasdien vadiname jį alijošiumi, o Visuotinė lietuvių enciklopedija šią gentį vadina alavijais (*Aloe*). VLE rašo, kad tai visžaliai sukulentai mėsingais, dygliuotais kraštais lapais. Žiedai būna geltoni, oranžiniai ar raudoni, susitelkę žiedynuose. Žinoma apie 200 rūšių, kurios auga Afrikos, Arabijos ir Madagaskaro stepėse. VLE mini, kad Lietuvoje namuose dažnai auginamas medėjantysis alavijas (*Aloe arborescens*), vertinamas ir kaip vaistinis, ir kaip dekoratyvinis augalas.

Dažniausiai parduodamas tikrasis alijošius (*Aloe vera*, dar vadinamas *Aloe barbadensis*). Britų RHS rašo, kad tai visžalis daugiametis augalas su siaurų, mėsingų, blankiai žalių lapų rozetėmis ir dygliuotais lapų kraštais. Jis užauga 0,5–1 m aukščio ir pločio, o visiškai subręsta per 5–10 metų. Arizonos universitetas rašo, kad lapai paprastai būna 20–25 cm ilgio, su šviesiai žaliomis ir pilkšvomis dėmėmis, o rozetė plinta požeminiais šakniastiebiais.

Dėl kilmės šaltiniai nesutaria. RHS jo arealu nurodo pietvakarinę Arabijos pusiasalio dalį, o Arizonos universitetas rašo, kad augalas kilęs iš Afrikos, bet tiksliai to nustatyti nepavyksta, nes jis lengvai prigyja ir buvo plačiai išnešiotas.

Kur pastatyti: šviesa ir šiluma

Alijošius mėgsta daug šviesos. RHS jam skiria pilną saulę, geriausiai pietinę ar vakarinę pusę. Naujojo Hampšyro universitetas rašo, kad idealu yra pietinė palangė, o tinka ir neužstotas rytinis ar vakarinis langas. Merilando universiteto sodininkystės specialistė pataria kambaryje alijošiui duoti keletą valandų tiesioginės saulės arba auginti jį po augalų lempomis. Ji pabrėžia, kad trąšos šviesos nepakeičia.

Tamsiuoju metų laiku, kai dienos trumpos, augalų lempa gali labai praversti. Kaip ją išsirinkti, rašome straipsnyje apie augalų lempas.

Dėl šilumos šaltiniai kiek skiriasi. RHS alijošių priskiria grupei H1c: vasarą jį galima laikyti lauke, bet nuo šalčio jį reikia saugoti, o žemiausia temperatūra yra 5–10 °C. Naujojo Hampšyro universitetas pataria nelaikyti jo patalpose, kuriose būna šalčiau nei 10 °C. Ten pat rašoma, kad prie skersvėjinių langų lapai gali pakeisti spalvą, o jų galiukai būti pažeisti.

Vasarą alijošių galima išnešti į lauką. Arizonos universitetas pataria jį parnešti vidun prieš pirmąsias rudens šalnas. Floridos universitetas įspėja, kad staiga išneštas į pilną saulę augalas gali nudegti.

Kaip laistyti alijošių

Svarbiausia taisyklė: geriau per mažai nei per daug. Naujojo Hampšyro universitetas rašo, kad perlaistymas yra vienas iš nedaugelio dalykų, kurie tikrai nužudo alijošių. Oklahomos valstijos universitetas kaip šio augalo problemą nurodo šaknų puvinį.

Laistykite retai, bet gausiai. Arizonos universitetas pataria vasarą substratą visiškai permirkyti, o tada leisti jam išdžiūti. Merilando universitetas siūlo laistyti tol, kol visas substratas sudrėksta ir vanduo išteka pro dugną. Kitą kartą laistykite tik tada, kai substratas sausas bent 2,5 cm gylyje, o dideliame vazone ir giliau.

Po laistymo nedelsdami išpilkite vandenį iš lėkštelės. Floridos ir Naujojo Hampšyro universitetai pabrėžia, kad alijošius neturi stovėti vandenyje.

Žiemą augalas auga lėčiau. RHS pataria augimo metu laistyti saikingai, o žiemą, ramybės laikotarpiu, labai retai.

Substratas, vazonas ir tręšimas

Alijošiui reikia laidaus substrato. RHS siūlo kaktusų substratą be durpių arba velėninį substratą, sumaišytą su sodininkystės žvirgždu. Arizonos universitetas pataria į įprastą substratą įmaišyti perlito, granito skaldelės ar stambaus smėlio arba naudoti paruoštą kaktusų mišinį. Apie perlitą plačiau rašome straipsnyje perlitas ir keramzitas, o apie mišinius straipsnyje apie substratą.

RHS rašo, kad alijošius auga įvairaus pH dirvoje, rūgščioje, neutralioje ar šarminėje. Oklahomos valstijos universitetas nurodo neutralią.

Vazonas turi turėti skylę dugne. Arizonos universitetas pataria rinktis vazoną su didele drenažo skyle.

Tręškite saikingai. RHS siūlo nuo gegužės iki rugpjūčio kartą per mėnesį laistyti bendrosiomis skystomis trąšomis. Merilando universitetas rašo, kad rudenį ir žiemą kambarinių augalų paprastai tręšti nereikia. Jei augalą puola kenkėjai, pirmiausia juos sunaikinkite, o tik paskui tręškite.

Kada ir kaip persodinti alijošių

Floridos universitetas rašo, kad alijošių retkarčiais tenka persodinti, nes jis auga ir plečiasi šoninėmis atžalomis. Kiekvieną kartą rinkitės tik šiek tiek didesnį vazoną. Per didelis vazonas sulaiko per daug drėgmės, o tai gali sukelti šaknų puvinį.

Naujojo Hampšyro universitetas, kad išvengtumėte perlaistymo, pataria sodinti į laidų substratą su smėliu, vazone, turinčiame bent vieną drenažo skylę.

RHS pataria dirbant su alijošiumi mūvėti pirštines ir kitas apsaugos priemones.

Bendrų patarimų apie persodinimą rasite straipsnyje apie kambarinių gėlių priežiūrą.

Kaip padauginti alijošių atžalomis

Alijošius pats pasirūpina palikuonimis. Naujojo Hampšyro universitetas rašo, kad aplink jo pagrindą dažnai išauga atžalos, kurias galima atskirti ir pasodinti atskirai.

RHS pataria atžalas atskirti pavasarį ar vasaros pradžioje ir įšaknydinti kaktusų substrate. Arizonos universitetas aprašo darbą plačiau:

1. Rinkitės kelių centimetrų aukščio atžalas. 2. Atskirkite jas švariu aštriu peiliu. 3. Leiskite pjūviui apdžiūti ir apsitraukti maždaug savaitę. 4. Pasodinkite į kaktusų substratą. 5. Šaknys turėtų išaugti maždaug per mėnesį.

Alijošių galima auginti ir iš sėklų. RHS pataria jas sėti vos sunokusias, o Arizonos universitetas įspėja, kad tai lėta ir geriausiai sekasi šiltnamyje. Daugiau apie sukulentų dauginimą rasite straipsnyje kaip auginti sukulentus.

Alijošiaus bėdos: kodėl minkštėja lapai

Daugumą bėdų sukelia per daug vandens arba per mažai šviesos. Merilando universitetas rašo, kad lapai gelsta dėl perlaistymo ar per sauso substrato, šviesos trūkumo ar pertekliaus, maisto medžiagų stokos ar kenkėjų. Kambaryje per daug šviesos alijošius gauna retai, o perlaistomas dažnai.

RHS rašo, kad alijošių gali pulti skydamariai ir miltuotieji skydamariai, o ligos jam paprastai nekenkia. Merilando universitetas mini dar tripsus ir erkutes. Kaip juos atpažinti, rašome straipsnyje apie kambarinių augalų kenkėjus.

Naujojo Hampšyro universitetas rašo, kad alijošius sužydi, jei gauna pakankamai ryškios šviesos. Tada išaugina aukštus žiedynstiebius su vamzdiškais žiedais.

Ar alijošius nuodingas katėms ir šunims

Taip, suėstas jis kenksmingas. JAV gyvūnų globos draugija ASPCA alijošių (*Aloe barbadensis*) žymi kaip nuodingą šunims, katėms ir arkliams. Jame yra saponinų ir antrachinonų. Apsinuodijus gali pasireikšti vėmimas (išskyrus arklius), vangumas ir viduriavimas. ASPCA pažymi, kad pats gelis laikomas valgomu, bet atskirai nenurodo, ar jis saugus augintiniams.

RHS rašo, kad suvalgytas alijošius kenksmingas žmonėms ir augintiniams: šunims, katėms ir triušiams. Todėl laikykite jį ten, kur jo nepasiekia gyvūnai ir maži vaikai. Jei augintinis apgraužė augalą ir jam sutriko virškinimas, kreipkitės į veterinarą.

Ką šaltiniai sako apie alijošiaus gelį

Alijošius vaistams naudojamas seniai. VLE rašo, kad iš 2–4 metų augalų skinami ne trumpesni kaip 15 cm lapai. Iš jų gaminamas sabūras (sukietintos sultys), ekstraktai, tabletės ir kiti preparatai. Jie vartojami sutrikus apetitui ir virškinimui, gydant akių ligas, išorines žaizdas ir nudegimus. VLE įspėja, kad alavijų sultys kenkia nėščiosioms ir sergantiems hemorojumi.

Floridos universitetas rašo, kad lapų gelis naudojamas lengviems nudegimams ir nudegimui saulėje raminti, o Naujojo Hampšyro universitetas mini lengvus nudegimus ir odos sudirginimą. Arizonos universitetas aprašo paprastą būdą: nupjaukite brandų, maždaug 2,5 cm pločio lapą, perpjaukite jį ir sultis užtepkite tiesiai ant pažeistos vietos. Jei sulčių reikia daugiau, lapą įpjaukite dar kartą ir išspauskite.

Tačiau Arizonos universitetas įspėja, kad medicinos tyrimai daugelio alijošiui priskiriamų savybių nepatvirtino, o kai kurie šaltiniai nurodo, kad sultyse yra toksiškų medžiagų. Autorius pataria be gydytojo konsultacijos alijošiumi gydyti nebent įpjovimą, nudegimą ar vabzdžio įkandimą.

Kai šaltiniai nesutaria

Dėl žemiausios temperatūros. RHS nurodo 5–10 °C, o Naujojo Hampšyro universitetas pataria nelaikyti augalo žemiau 10 °C. Lietuvos bute žiemą saugiau laikytis 10 °C ribos, ypač prie šalto stiklo.

Dėl laistymo dažnio. Nė vienas šaltinis nenurodo, kiek kartų per savaitę ar mėnesį laistyti. Visi siūlo vadovautis substratu: laistyti gausiai ir tik jam išdžiūvus. Tai patikimiau nei kalendorius, nes Lietuvos bute vasarą ir žiemą sąlygos labai skiriasi.

Dėl kilmės ir šeimos. VLE gentį priskiria lelijinių šeimai, o RHS asfodelinių šeimai. Kilmę RHS sieja su Arabijos pusiasaliu, o Arizonos universitetas su Afrika.

Dėl toksiškumo. RHS rašo, kad suvalgytas augalas kenksmingas, o ASPCA priduria, kad gelis laikomas valgomu. Ar jis saugus augintiniams, šaltiniai atskirai nerašo. Nerizikuokite: laikykite visą augalą gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.