Kiaunės

Kokios kiaunės gyvena Lietuvoje

Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad pasaulyje yra 8 kiaunių rūšys, o Lietuvoje gyvena 2: miškinė kiaunė (Martes martes) ir akmeninė kiaunė (Martes foina).

Miškinė kiaunė yra apie 45 cm ilgio, uodega apie 22 cm, sveria apie 1 kg. Kailis rudas, ant kaklo geltona ar oranžinė dėmė. Minta daugiausia smulkiais graužikais, rečiau paukščiais, varliagyviais ir vabzdžiais.

Akmeninė kiaunė šiek tiek didesnė ir šviesesnė. Jos balta dėmė ant gerklės nusidriekia iki priekinių kojų. Tai svarbiausias skirtumas nuo miškinės kiaunės. VLE rašo, kad Lietuvoje akmeninė kiaunė laikosi prie gyvenviečių ir miestuose, o kai kur gausi ir miškingose vietovėse.

Taigi jei kiaunė įsikūrė palėpėje, sandėliuke ar po automobilio kapotu, greičiausiai tai akmeninė kiaunė. Šveicarų Argau kantono aplinkosaugos specialistai ją vadina prie žmonių gyvenamosios aplinkos prisitaikiusia rūšimi, kitaip nei miškinė kiaunė.

Kuo minta kiaunė ir kodėl ji ateina prie namų

Argau kantono specialistai rašo, kad akmeninė kiaunė yra visaėdė. Mieste ir soduose ji daugiausia minta maisto atliekomis. Nukritę vaisiai, pelės, žiurkės, voverės, žvirbliai ir balandžiai sudaro 80 % jos maisto.

Kitaip tariant, kiaunė prie namų ateina ten, kur lengva rasti ėdalo ir saugią slėptuvę. Todėl apsauga prasideda sode:

- uždenkite kompostą; - nepalikite lauke šunų ir kačių ėdalo; - surinkite nukritusius vaisius; - šiukšles išneškite tik prieš pat atvažiuojant šiukšliavežiui.

Naminiai gyvūnai ir paukščiai. Šveicarų specialistai pataria triušius ir paukščius laikyti aptvaruose su ne didesnėmis kaip 4 cm akutėmis tinklu, pritvirtintu per visą rėmą. Naktį gyvūnus uždarykite uždarame tvartelyje, kur jie galėtų pasislėpti.

Gėlynai. Jei kiaunės rausia gėlynus, šveicarų specialistai siūlo juos naktį uždengti arba išbarstyti dygių genėjimo atliekų, pavyzdžiui, raugerškių ar gervuogių.

Kiaunė palėpėje: kaip atpažinti

Triukšmas. Danų namų ūkio centras „Bolius“ rašo, kad kiaunė palėpėje gali būti labai triukšminga, o jos garsus lengva supainioti su žiurkių ar pelių. Ji aktyvi daugiausia naktį, bet vasarą, kai naktys trumpos, ją galima pamatyti ir dieną. Argau kantono specialistai rašo, kad palėpėje triukšmingiausia vasarą, kai kiaunės poruojasi, ir vėlyvą pavasarį, kai auga jaunikliai.

Išmatos. „Bolius“ duomenimis, kiaunės išmatos yra maždaug 8–10 cm ilgio ir 1–2 cm storio, jose matyti plaukų, plunksnų ir kaulų gabalėlių. Kiaunė jas krauna į vieną kampą, o žiurkės išmatas palieka visur.

Kvapas ir grobis. Kiaunė į palėpę tempia įvairius negyvus gyvūnus ir ten juos ėda. Dvokia ir grobio liekanos, ir šlapimas su išmatomis.

Izoliacija. Kiaunė kasasi pro šiltinimo vatą, o Argau specialistai rašo, kad sienų ertmėse ji suka lizdą ir drasko izoliaciją. „Bolius“ pastebi, kad žiemą pažeistą izoliaciją matyti stogo termovizoriumi nuotraukoje, todėl stogo dangos nuimti nebūtina.

Kiaunė ar kurmis, pelė? Jei graužikai kenkia sode, o ne palėpėje, pažiūrėkite puslapius apie peles ir pelėnus ir kurmius.

Kaip iškraustyti kiaunę iš palėpės

Argau kantono specialistai pabrėžia, kad neįleisti kiaunės į namą yra svarbiausia, o atbaidymo priemonės yra tik pagalbinės.

1. Raskite landas. Kiaunė pralenda pro 5 cm ir didesnius tarpus. „Bolius“ pataria užtaisyti kiekvieną angą, kuri yra vištos kiaušinio dydžio.

2. Užkirskite kelią ant stogo. „Bolius“ siūlo ant medžio kamieno uždėti iš vielos tinklo susuktą piltuvą plačiuoju galu žemyn, o ant lietvamzdžio apykaklę.

3. Įsitikinkite, kad viduje nieko nėra. „Bolius“ rašo, kad landas užtaisyti galima tik įsitikinus, kad kiaunės palėpėje nebėra. Argau specialistai įspėja, kad užtaisyti palėpės su gyvūnu viduje negalima.

4. Saugokitės jauniklių laikotarpio. „Bolius“ duomenimis, jaunikliai dažniausiai gimsta vasario–liepos mėnesiais, o Argau specialistai rašo, kad motina juos moko kelis mėnesius. Jei šiuo metu užtaisysite landą, jaunikliai gali likti įkalinti viduje.

5. Pirma išbaidykite, paskui statykite. Jei kiaunė jau gyvena palėpėje, Argau specialistai rašo, kad ją reikia išbaidyti dar prieš imantis statybos darbų, ir pataria tam pasikviesti specializuotą įmonę.

6. Galima ir sugyventi. „Bolius“ rašo, kad jei kiaunė didelės žalos nedaro ir netrukdo, su ja galima sugyventi.

Kiaunė ir automobilis: kodėl graužia laidus

Argau kantono specialistai rašo, kad kiaunės stovinčius automobilius, ypač variklio skyrių, naudoja kaip slėptuvę ir žymi juos kvapo liaukų išskyromis ir šlapimu. Tai greičiausiai žaidimas ir teritorijos žymėjimas.

Kodėl graužia? Labiausiai nukenčia automobiliai, kurie stovėjo kitos kiaunės teritorijoje. Patinai užuodžia svetimas žymes ir puola graužti laidus.

Kaip apsisaugoti:

- statykite automobilį garaže; - jei negalite, uždegimo laidus ir aušinimo skysčio žarnas apsaugokite kietais plastikiniais vamzdeliais; - išplaukite variklį, kad pašalintumėte kvapo žymes; - statykite automobilį skirtingose vietose ir skirtingu laiku, kad kiaunė nepriprastų prie vieno automobilio.

„Bolius“ primena, kad Danijoje draudimas kiaunių žalą paprastai atlygina tik tada, kai įsigytas papildomas draudimas nuo graužikų ir kiaunių. Lietuvoje sąlygas pasitikrinkite savo draudimo sutartyje.

Ką leidžia Lietuvos įstatymai

Akmeninė kiaunė Lietuvoje yra medžiojamasis gyvūnas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės ją, kartu su miškine kiaune ir europine audine, priskiria smulkiajai medžiojamajai faunai. VLE taip pat rašo, kad abi kiaunių rūšys Lietuvoje medžiojamos.

Kas gali medžioti. Taisyklės nustato, kad teisę medžioti įgyja asmuo, išlaikęs medžioklės egzaminą ir gavęs Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą. Medžiojant reikia turėti medžiotojo bilietą ir galiojantį medžioklės lapą.

Ką gali sodybos savininkas. Medžioklės įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (suvestinė redakcija nuo 2026 m. sausio 1 d.) numato išimtį. Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose jų savininkai, valdytojai ir naudotojai gali gaudyti ir pasiimti plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems taisyklėse nustatytas medžioklės terminas. Akmeninė kiaunė yra plėšrūnas, o medžioklės terminas jai taisyklėse nustatytas. Gaudyti galima nepaisant medžioklės terminų, bet tik taisyklėse leidžiamomis gaudymo priemonėmis. Įstatymas sako, kad tai nelaikoma medžiojimu, todėl medžiotoju būti nebūtina.

Kokios priemonės. Taisyklės gyvagaudžiais spąstais (gaudyklėmis) vadina įrankius, kuriais gyvūnas pagaunamas gyvas ir nesužeistas. Plėšriuosius žvėris, išskyrus vilką, taisyklės leidžia gaudyti ir spąstais, užtikrinančiais staigią gyvūno žūtį.

Ką rinktis. Gaudymas yra paskutinė priemonė, ne pirmoji. Pirmiausia užtaisykite landas ir atbaidykite. Jei vis dėlto gaudote, rinkitės gyvagaudžius spąstus. Danų „Bolius“ pataria spąstus tikrinti du kartus per dieną. Šveicarijoje gyvagaudžių spąstų negalima naudoti nuo vasario 16 d. iki rugpjūčio pabaigos, kai kiaunės augina jauniklius. Lietuvos įstatymas sodybos savininkui šio laikotarpio nedraudžia, bet ir mes patartume tuo metu negaudyti. Ką daryti su pagauta kiaune, prieš pradėdami pasitarkite su Aplinkos apsaugos departamentu ar vietos medžiotojais.

Medžioklės terminai. Kada kiaunes gali medžioti medžiotojai, nustato Medžioklės taisyklių 15 punktas (Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 258). Taisyklės keičiamos dažnai, todėl galiojančią redakciją pasitikrinkite e-tar.lt arba e-seimas.lrs.lt.

Gyvenvietėse, kur medžioti draudžiama. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 513 patvirtintas aprašas nustato, kad urbanizuotose teritorijose, kur medžioti draudžiama, medžiojamųjų gyvūnų gausą reguliuoti galima tik gavus Aplinkos apsaugos departamento išvadą. Ji išduodama per 10 darbo dienų. Sodybų ir negyvenamųjų pastatų savininkams, kurie juose gaudo plėšrūnus pagal įstatymo išimtį, šis aprašas netaikomas.

Ką daryti? Jei kiaunė daro didelę žalą, o patys gaudyti nenorite, kreipkitės į medžiotojus ar specializuotą įmonę. Šveicarų specialistai taip pat pataria savo veiksmus derinti su medžiotojais ir laikytis medžioklės bei gyvūnų gerovės taisyklių.

Kaip yra kitose šalyse. Danijoje, „Bolius“ duomenimis, nuodai ir migdomieji draudžiami, o spąstus statyti gali tik suaugę asmenys su galiojančia medžioklės licencija. Šveicarijoje kiaunė taip pat medžiojama, bet nuo vasario 16 d. iki rugpjūčio pabaigos, kai auga jaunikliai, ji saugoma.

Kai šaltiniai nesutaria: ar padeda plaukai ir perkėlimas

Žmonių ir šunų plaukai. Šveicarų Argau kantono specialistai rašo, kad maišeliuose sudėti žmonių ar šunų plaukai, kaip ir kiti kvapai, gali padėti, bet gyvūnai prie jų pripranta. Danų „Bolius“ plaukus vadina mitu, kuris neveikia.

Kvapai, šviesa ir garsas. Abu šaltiniai sutaria, kad netikėti garsai, kvapai ir judesys gali kiaunę išbaidyti, bet poveikis laikinas. „Bolius“ pataria derinti kelias priemones, jas įjungti ir išjungti, perkelti vis kitur.

Pagauti ir išvežti. „Bolius“ rašo, kad pagautą kiaunę galima paleisti toli nuo namų, bet ji gali rasti kelią atgal. Ar Lietuvoje pagautą kiaunę galima paleisti kitur, mūsų šaltiniai neaiškina, todėl pirmiausia pasitarkite su Aplinkos apsaugos departamentu.

Išvada: atbaidymo priemonės padeda nebent trumpam. Ilgam problemą išsprendžia tik užtaisytos landos ir sodas, kuriame kiaunei nėra ko ėsti.