Širšės

Kas yra širšė

Širšė (*Vespa crabro*) yra stambi visuomeninė vapsva. Ji priklauso plėviasparnių būriui, kaip ir kitos vapsvos. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad vapsvų kūnas būna 3–35 mm ilgio, o širšė yra viršutinėje šios ribos dalyje: Buglife nurodo 25–35 mm.

Širšę nuo paprastosios vapsvos atskirsite iš spalvos. Jos kūnas dryžuotas geltonai ir rudai raudonai, sparnai rusvi, o galva geltona. Vapsvos dryžiai ryškiai geltoni ir juodi, ji pati gerokai mažesnė. Britų Woodland Trust širšę vadina „vapsvų karaliumi“, o paprastąją vapsvą jos mažesne pussesere. Ją išduoda ir garsas: širšė dūzgia žemu, garsiu tonu.

Karalienė didesnė už darbininkes ir patinus. Amerikos Misūrio gamtosaugos departamento duomenimis, darbininkės būna iki 2,5 cm, o karalienės 2,5–3,5 cm ilgio. Gelti gali tik patelės, patinai geluonies neturi.

Ar širšė kenkėjas, ar sodo pagalbininkė

Daugiau naudos nei žalos. Suaugusios širšės pavasarį ir vasarą medžioja vabzdžius ir jais maitina lervas. Woodland Trust mini laumžirgius, vabalus ir drugius, Buglife prideda ir kitas vapsvas. Enciklopedija rašo, kad dauguma vapsvų rūšių naudingos, nes naikina muses ir vikšrus.

Pačios suaugusios širšės minta saldžiais skysčiais: medžių sula, nektaru, vaisių sultimis. Misūrio gamtosaugininkai priduria ir amarų lipčių, todėl širšių galima sutikti ir ant medžių, kuriuos apniko amarai.

Žala sodui nedidelė, bet būna dviejų rūšių:

- Vaisiai. Vasaros pabaigoje ir rudenį širšės renkasi prie prinokusių ir nukritusių vaisių. Lietuvos alergologė Jūratė Greičiuvienė pastebi, kad jos būriais dūzgia ten, kur noksta vaisiai. Tai labiausiai jaučia obelų, kriaušių ir slyvų augintojai. - Žievė. Norėdamos sulos, širšės nugraužia žievę nuo jaunų šakelių ir kartais apjuosia jas visu ratu. Tada šakelė virš pažeidimo dažnai nudžiūsta. Misūrio šaltinis rašo, kad mėgstamiausias jų augalas yra alyva.

Širšių metai: kada jos piktiausios

Širšės aktyvios nuo gegužės iki lapkričio. Šeimos ciklas trunka vienus metus:

Darbininkės gyvena vos kelis mėnesius, todėl per sezoną lizde pasikeičia kelios jų kartos.

Vasaros pabaigoje, kai iš lizdo išskrenda jauni patinai ir patelės, šeimos tvarka ima irti. Lietuvos specialistai yra aiškinę, kad tada alkanos vapsvos ir širšės ima telktis prie namų ir saldumynų.

Kur širšės kuria lizdą

Širšės lizdas yra popierinis. Darbininkės sukramto medieną, sumaišo su seilėmis ir lipdo apvalų, sluoksniuotą rutulį, o viduje stato popierinius korius.

Lizdą jos kuria tamsiose, apsaugotose vietose. Dažniausiai tai medžių drevės, ypač aukštai, bet lizdų randama ir daržinėse, pašiūrėse, palėpėse ir sienų ertmėse. Lietuvos alergologė perspėja, kad lizdai gali būti ir sužėlusiuose krūmuose prie senų medžių, todėl tokių krūmų geriau nejudinti.

Širšės šeima nedidelė. Misūrio šaltinio duomenimis, daugumoje lizdų būna daugiausia apie 400 darbininkių, retais atvejais iki 1 000.

Širšes traukia šviesa. Jei netoli namų yra lizdas, ankstyvą vakarą jos gali skristi prie apšviestų langų. Tai dar ne ataka: tiesiog užtraukite užuolaidas arba uždarykite langą.

Radote širšių lizdą: ką daryti

Pirmiausia nepanikuokite ir nemosuokite rankomis. Toliau nuo lizdo pavienė širšė gelia retai, nebent ją suspaudžiate ar pagaunate. Lizdą šeima gina visa, todėl pavojingiausia yra būtent jį judinti.

Palikite lizdą, jei jis sodo gale, medžio drevėje ar pastato kampe, kur niekas nevaikšto. Šeima gyvuoja tik vieną sezoną, užšalus darbininkės žūsta, o tuščias lizdas kitąmet nenaudojamas.

Kvieskite specialistus, jei lizdas prie durų, terasos, vaikų smėlio dėžės, po balkonu ar palėpėje virš miegamojo, arba šeimoje yra alergiškų įgėlimams. Lietuvos kenkėjų kontrolės specialistai pataria lizdų nenaikinti savo jėgomis ir nebandyti jų perkelti iš medžių, inkilų ar palėpių.

Uodų purškalai širšėms neveikia. Jei vis dėlto naudojamos cheminės priemonės, tai turi būti tik Lietuvoje registruoti produktai pagal etiketę.

Ką daryti, kad širšės nesuktų lizdo arti namų? Pavasarį patikrinkite pašiūres, palėpes ir inkilus. Tuo metu karalienė dar viena, o lizdas mažas. Surinkite nukritusius vaisius ir nepalikite atvirų maisto atliekų.

Širšės įgėlimas: normali reakcija ar alergija

Širšė, kitaip nei bitė, geluonies žaizdoje nepalieka, todėl gali gelti ne vieną kartą. Lietuvos alergologė Jūratė Greičiuvienė pabrėžia, kad nuodai visada sukelia vietinį tinimą, o kiekvienas naujas įgėlimas vėlesnę reakciją gali sustiprinti.

Šeimos gydytoja Margarita Varkalienė primena, kad didelis patinimas pats savaime dar nereiškia alergijos. Reakcijos dydis priklauso nuo vabzdžio, jo išskirtų medžiagų ir žmogaus jautrumo.

Pirmoji pagalba paprasta: nekasykite, dėkite šaltį, bet ne ledą tiesiai ant odos, o suvyniotą į audinį ir trumpais tarpais. Venkite acto, alkoholio, eterinių aliejų ir kitų liaudies priemonių. Alergologė Jūratė Greičiuvienė pataria alergiškiems įgėlimams žmonėms kreiptis į alergologą dėl adrenalino autoinjektoriaus ir nešiotis jį nuolat, ypač gamtoje. Alerginė reakcija išsivysto greitai, per 30 minučių nuo įgėlimo.

Kaip išvengti įgėlimų sode

Širšes traukia saldumynai, atviros maisto atliekos, žiedai, ryškios spalvos ir stiprūs kvapai. Lietuvos alergologė pateikia kelias paprastas taisykles:

- Lauke negerkite iš atidarytos skardinės: širšė gali įlįsti į gėrimą. - Prieš kąsdami patikrinkite maistą. Širšė gali patekti į burną kartu su kąsniu mėsos ar vaisiaus. - Nepalikite atvirų šiukšlių ir maisto likučių terasoje. - Skindami vynuoges, slyvas ar kriaušes vasaros pabaigoje apžiūrėkite vaisius: Lietuvos specialistų teigimu, vabzdžiai gali įlįsti net į vaisiaus vidų.

Misūrio gamtosaugininkai rašo, kad širšė gali įgelti, jei per arti prieinate prie lizdo arba ją suspaudžiate. Todėl dauguma įgėlimų nutinka, kai netyčia užkliudomas lizdas arba suspaudžiamas vabzdys.

Kai šaltiniai nesutaria

Kiek širšių būna lizde? Lietuvos žiniasklaidoje cituojami specialistai mini „5 000 ir daugiau individų“, o Misūrio gamtosaugos departamentas rašo apie daugiausia 400, retai iki 1 000 darbininkių. Skirtumas greičiausiai kyla dėl to, kad lietuviškame straipsnyje kalbama apie vapsvas ir širšes kartu. Širšių lizdas mažesnis, bet pačios širšės stambesnės. Todėl lietuviškas skaičius greičiausiai labiau tinka vapsvoms.

Ar širšės piktos? Britų gamtosaugininkai rašo, kad širšės retai būna agresyvios ir gelia tik jausdamos grėsmę. Lietuvos alergologė perspėja, kad rugpjūtį jos ypač aktyvios ir piktos. Abu teiginiai dera: piktesnės jos tampa vasaros pabaigoje, kai lizdas didžiausias ir jį gina daugiausia darbininkių.