Grambuoliai

Kas yra grambuoliai

Grambuoliai yra Scarabaeidae šeimos vabalų pošeimis. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad pasaulyje jų yra apie 6000 rūšių, o Lietuvoje 5. Daržams ir sodams labiausiai kenkia paprastasis grambuolys (*Melolontha melolontha*), liaudyje vadinamas karkvabaliu ar avyžiu. Lietuvoje jis paplitęs.

Vabalas yra 20–30 mm ilgio, juodas, apaugęs pilkais plaukeliais. Antsparniai gelsvai rudi, ūseliai ir kojos rausvai rudos. Patinų ūselių gale yra septynių plokštelių vėduoklė, o patelių šešių.

Lietuvoje gyvena ir kitų grambuolių. VLE mini *Amphimallon solstitialis* ir margąjį grambuolį (*Polyphylla fullo*). Margasis grambuolys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, todėl jei sutiksite stambų margą vabalą, palikite jį ramybėje.

Vabalai lapus graužia ąžuolams, klevams, guoboms, lazdynams, gluosniams ir vaismedžiams. Stipriai užpulti medžiai gali likti plikomis šakomis. Bet daug didesnę žalą sodui daro ne vabalai, o jų lervos.

Grambuolio lerva: kaip ją atpažinti

Grambuolio lerva stora, balsvai gelsva, susirietusi C raidės forma. Galva ruda, su stipriais žandais, o prie galvos yra trys poros ilgų kojų. Jauna lerva vos 7–8 mm, o ketvirtaisiais metais užauga daugiau nei 5 cm. Lenkų profesorius Stanisław Ignatowicz suaugusias lervas matuoja apie 60 mm.

Pagal galvos plotį galima spėti lervos amžių. Rusijos žemės ūkio atlasas nurodo, kad pirmojo amžiaus lervos galva yra 2,5 mm pločio, antrojo 4 mm, o trečiojo 6 mm. Daugiausia žalos daro antrojo ir trečiojo amžiaus lervos.

Su kuo nesupainioti. Panašių lervų turi ne vien grambuoliai, o dauguma jų sodui nekenkia. RHS išskiria kelis atvejus:

Taigi lervą vertinkite pagal vietą. Jei ją radote komposte ar kelme, palikite.

Gyvenimo ciklas: kodėl grambuoliai sugrįžta kas kelerius metus

Paprastasis grambuolys vystosi ilgai. VLE rašo, kad lervos lengvame priesmėlyje ar smėlyje vystosi 3–5 metus. Šiaurės ir Vidurio Europoje, kuriai priklauso ir Lietuva, Rusijos žemės ūkio atlasas nurodo ketverių metų ciklą.

Pirmieji metai. Gegužę ir birželį vabalai skraido, dažniausiai sutemus. Patelė įsikasa į dirvą ir prie augalų šaknų padeda 20–30 kiaušinėlių krūvelę, o po kelių savaičių deda vėl. Latvijos augalų apsaugos specialistas rašo, kad viena patelė gali padėti iki 80 kiaušinėlių. Patelės renkasi lengvas, šiltas dirvas su reta žole. Lervos išsirita po 30–50 dienų, birželio pabaigoje ir liepą, ir iš pradžių minta humusu.

Antrieji ir treti metai. Lervos pereina prie šaknų. Žiemai jos nusileidžia giliai, kartais iki 1 m. Lenkų šaltinis rašo, kad trečiųjų metų lerva yra ėdriausia, ypač gegužę ir birželį.

Ketvirtieji metai. Lerva dar trumpai minta, iki birželio pabaigos, tada 25–30 cm gylyje įsirengia kamarą ir virsta lėliuke. Lėliukė būna liepą ir rugpjūtį, o išsiritęs jaunas vabalas iki pavasario lieka dirvoje. Kitą gegužę jis išlenda, ir ciklas prasideda iš naujo.

Skraidymo metai. Kadangi ciklas trunka kelerius metus, masiškai vabalai pasirodo ne kasmet. Lietuvos gamtininkų duomenų bazė tyt.lt rašo apie masinį skraidymą kas penkerius metus, lenkų šaltinis ir 2017 metų pranešimas iš Lietuvos pajūrio kas ketverius. Rusijos atlasas paaiškina, kodėl skaičiai skiriasi: skirtingų formų grambuolių ciklai trunka 4 ir 5 metus.

Ką tai reiškia jūsų sodui. Užsirašykite metus, kai jūsų sode vakarais gausiai skraido vabalai. Lervos išsiris tą pačią vasarą, o daugiausia šaknų jos nugrauš kitais ir dar kitais metais. Būtent tada atidžiausiai stebėkite veją, braškyną ir jaunus medelius.

Kokius augalus grambuolio lerva graužia ir kaip atpažinti žalą

Grambuolių lervos visaėdės. Šaltiniai mini veją ir kitas žoles, bulves, burokėlius, braškes, uogakrūmius, slyvas, obelis, vyšnias ir jaunus medelius, ypač naujai pasodintus. Pažeidimų požymiai skiriasi pagal augalą:

RHS pastebi, kad vejos žala labiausiai matoma nuo rudens iki pavasario, o žalingi lervų židiniai dažnai būna labai vietiniai: vienoje vietoje lervų daug, o kelių metrų atstumu beveik nėra.

Žolę pražudyti gali ir kitos priežastys. Jei veja gelsta lopais, bet po velėna lervų nerandate, pasižiūrėkite puslapį apie vejos ligas. Kitus braškių kenkėjus ir ligas aptarėme puslapyje braškių ligos.

Kaip kovoti su grambuoliais be chemijos

Vieno stebuklingo būdo nėra, todėl derinkite kelis. Svarbiausia žinoti, kuriuo metu kuri priemonė veikia.

Rinkite vabalus gegužę ir birželį. Po vėsios nakties vabalai vangūs. Anksti rytą, geriausia apie saulėtekį, po jaunais medeliais patieskite paklotę ir šakas pakratykite. Taip pataria ir lenkų, ir latvių specialistai. Lenkų profesorius priduria, kad nuplikyti ir išdžiovinti vabalai tinka lesalu paukščiams.

Purenkite skraidymo metu. Latvijos augalų apsaugos tarnyba pataria vabalų skraidymo metu akėti tarpueilius šakniavaisiuose ir bulvėse. Taip sunaikinami kiaušinėliai ir jaunos lervos.

Kaskite saulėtą dieną. Lenkų šaltinis rašo, kad iškastos lervos greitai žūsta, ypač saulėtą ir sausą dieną, arba jas sulesa paukščiai. RHS priduria, kad sukasta dirva trumpam atveria lervas paukščiams ir tampa mažiau patraukli kiaušinėliams dėti. Visas rastas lervas surinkite.

Neleiskite vejai plikti. Patelės renkasi retą žolę ir plikas vietas. Tanki veja be plikų lopų yra paprasčiausia prevencija. Kaip ją sutankinti, rasite puslapyje apie vejos atnaujinimą.

Labai užkrėstam plotui duokite pailsėti. Latvių šaltinis pataria tokį plotą palikti juodajame pūdyme, reguliariai purenti ir rinkti lervas. Braškių nesodinkite, jei kvadratiniame metre randate daugiau nei 8 jaunas ar 5 senas lervas.

Saugokite natūralius priešus. Grambuolių lervas ėda strazdai, varnos, kovai, kuosos, kurmiai, stambūs bėgikai, ežiai, o kaime ir naminės antys. Apie tai, kad kurmiai naikina ir grambuolių lervas, rašėme atskirai.

Nematodai ir biologinės priemonės

LRT laidoje „Sodininko kalendorius“ Tautvydas Gurskas aiškina, kodėl biologiniai preparatai laikomi veiksmingiausiu ir saugiausiu būdu kovoti su grambuolių lervomis vejoje. Specialistė Lina Makulskytė primena, kad pasaulyje nustatyta apie 90 naudingųjų nematodų rūšių, kurios naikina konkrečius kenkėjus.

RHS grambuolių lervoms siūlo *Heterorhabditis bacteriophora* nematodus. Jie užkrečia lervas mirtina bakterine liga. Kad jie veiktų, dirva turi būti drėgna, o jos temperatūra 12–20 °C. Veją palaistykite prieš nematodus ir po jų. Laistykite daugiausia aplink pažeisto ploto kraštus, nes iš ten lervos plinta. Nematodus panaudokite netrukus po pirkimo.

RHS įspėja, kad kai vejos žala jau matoma, dirva dažnai būna per šalta. Didžiojoje Britanijoje prevencijai siūlomi liepos–rugsėjo mėnesiai. Lietuvai mėnesių šaltiniai nenurodo, todėl orientuokitės ne į kalendorių, o į dirvos temperatūrą: išmatuokite ją termometru šaknų gylyje.

Rusijos atlasas mini ir grybą *Beauveria bassiana*, kuris užkrečia lervas. Rinkdamiesi bet kokią biologinę ar cheminę priemonę, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.

Kaip atkurti lervų pažeistą veją

Kai lervos baigia graužti ir nusileidžia giliau virsti lėliukėmis, pažeistą veją galima atsėti. RHS pataria tai daryti pavasario viduryje ar pabaigoje. Atsėkite arba pakloskite naują velėną ten, kur žolė žuvo.

RHS rašo, kad lervas galima rasti dirvoje po atsilupusia velėna. Jei jų ten vis dar daug, pirmiausia jas surinkite, o tik tada sėkite. Daugiau apie vejos sėją rasite puslapyje kada sėti veją, o apie kasdienę priežiūrą puslapyje vejos priežiūra.

Kai šaltiniai nesutaria

Apie paprastąjį grambuolį rašo daug šaltinių, bet skaičiai skiriasi. Štai kur jie nesutampa:

Mūsų išvada: Lietuvoje skaičiuokite ketverius ar penkerius metus nuo masinio skraidymo iki kito. Daugiausia žalos tikėkitės antraisiais ir trečiaisiais metais po skraidymo. Kova vienais metais lervų neišnaikins, todėl kasimą, purenimą ir vabalų rinkimą kartokite kelerius metus iš eilės.