Daržo ABC
Kenkėjai ir piktžolės Auginimas ir priežiūra

Sosnovskio barštis

Didžiulis baltais skėčiais žydintis augalas atrodo įspūdingai, bet jo sultys saulėje nudegina odą iki pūslių. Štai kaip su juo kovoti ir nenukentėti.

Užduoti klausimą

Trumpai

Sosnovskio barštis yra invazinis augalas, kurio sultys saulėje nudegina odą iki pūslių. Savo žemėje jį naikinti privalote patys: kaskite pavienius augalus, pjaukite žiedynus, kol nesubrendo sėklos, ir dirbkite su akiniais, respiratoriumi, pirštinėmis ir uždarais drabužiais. Radę gamtoje, pažymėkite biip.lt.

Žydintys Sosnovskio barščio skėčiai
Nuotrauka: Hugo.arg, CC BY-SA 3.0, šaltinis

Kas yra Sosnovskio barštis

Sosnovskio barštis Lietuvoje
Sosnovskio barštis Lietuvoje. Nelieskite jo plikomis rankomis Nuotrauka: Hugo.arg, CC BY-SA 3.0, šaltinis

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) yra daugiametis salierinių šeimos augalas. Tai tos pačios šeimos giminaitis kaip morkos, krapai ir petražolės, tik milžiniškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad jo stiebas būna 1,5–3,5 m aukščio, kartais net 5 m, apie 10 cm storio, tuščiaviduris ir šiurkštus. Pamatiniai lapai užauga iki 1,5 m, o balti žiedų skėčiai siekia 20–70 cm skersmens.

Natūraliai jis auga Kaukaze. Lietuvoje 20 a. 6 dešimtmetyje jis pradėtas auginti kaip pašarinis augalas, o 8 dešimtmečio pabaigoje ėmė sparčiai plisti ir dabar sudaro labai tankius sąžalynus. 2002 m. jis įrašytas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.

Augalas žydi liepą–rugpjūtį, sėklos bręsta rugsėjį. Įdomiausia jo savybė: jis žydi tik kartą gyvenime, dažniausiai 3–5 metų amžiaus, kartais tik 7–13 metų, o subrandinęs vaisius žūva. Bet vienas augalas subrandina 7 000–16 000 sėklų, o kartais ir iki 120 000. Todėl vienas paliktas skėtis per kelerius metus gali virsti ištisu sąžalynu.

Geomokslininko Ričardo Skorupsko teigimu, kurį cituoja LRT, barščiai dažniausiai aptinkami Vilniaus apylinkėse, Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonuose.

Kodėl jis pavojingas: nudegimai nuo saulės

Visose Sosnovskio barščio dalyse yra furanokumarinų. Šios medžiagos pačios odos dar nenudegina. Bet kai sultys patenka ant odos ir ją apšviečia saulės ultravioletiniai spinduliai, prasideda uždegimas. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad galimi nudegimai nuo I iki III laipsnio.

Aplinkos ministerija rašo, kad oda parausta, iškyla didelės vandeningos pūslės, o joms trūkus lieka ilgai negyjančios žaizdos. Jurbarko rajono savivaldybės plane nurodyta, kad sultys gali patekti į kvėpavimo takus, ant akių ir burnos gleivinių. Aplinkos apsaugos departamentas perspėja, kad pavojingiausias barštis saulėtą dieną, kai augalai apsidengę rasa.

Svarbu žinoti, kad nudegimui reikia dviejų dalykų: sulčių ant odos ir saulės šviesos. Todėl net nedidelis prisilietimas prie pjaunamo stiebo gali baigtis nudegimu, jei po to dirbate saulėje. Gyventojai, LRT pasakoję apie barščius prie savo namų, labiausiai nerimauja dėl šalia žaidžiančių vaikų, tad paaiškinkite vaikams, kad šio augalo liesti negalima.

Aplinkos ministerija nurodo, kad barštis gyvulių racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20 %.

Ką daryti, jei sultys pateko ant odos

Pirmosios pagalbos patarimus sudėjome iš Gamtos tyrimų centro rekomendacijų ir Škotijos gamtos agentūros NatureScot, kuri skelbia Glazgo sveikatos tarnybos (NHS Greater Glasgow and Clyde) specialistės patarimus, kaip elgtis nudegus barščiu. Jei barščio sultys pateko ant odos:

- iškart uždenkite tą vietą nuo šviesos, pavyzdžiui, drabužiu; - kuo greičiau nuplaukite ją muilu ir vandeniu; - bent 48 valandas saugokite ją nuo saulės. NatureScot pabrėžia, kad tai galioja ir debesuotą dieną; - jei oda parausta, iškyla pūslių ar jaučiatės blogai, kreipkitės į gydytoją; - jei sultys pateko į akis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją; - ateinančius kelis mėnesius tą vietą tepkite apsauginiu kremu nuo saulės, nes ji lieka jautri.

Kas nutikoKą darytiKada pas gydytoją
Sultys ant odos, kol kas nieko nematytiUždengti, nuplauti muilu ir vandeniu, 48 val. saugoti nuo saulėsJei vėliau parausta ar atsiranda pūslių
Oda parausta, iškilo pūsliųSaugoti nuo saulėsKreiptis
Sultys pateko į akisNedelsiant kreiptis pagalbosIškart
Blogai jaučiatės po kontaktoSaugoti nuo saulėsKreiptis
Nudegimas užgijoKelis mėnesius tepti kremu nuo saulėsJei kas nors neramina

Atminkite, kad trūkusios pūslės, Aplinkos ministerijos teigimu, virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis. Todėl geriausia pirmoji pagalba yra prevencija: apsauginiai drabužiai ir darbas tinkamu metu.

Kaip atskirti nuo paprastojo barščio ir kitų panašių augalų

Žydintys Sosnovskio barščio skėčiai
Žydintys Sosnovskio barščio skėčiai yra balti ir gali siekti 70 cm skersmens Nuotrauka: Hugo.arg, CC BY-SA 3.0, šaltinis

Gamtos tyrimų centras nurodo, kad vienintelė Lietuvoje savaime auganti barščių rūšis yra Sibirinis barštis (Heracleum sibiricum). Jis daug mažesnis. Be to, pas mus pasitaiko dar vienas invazinis milžinas, Mantegaco barštis. Gamtos tyrimų centras pateikia tokius skirtumus:

PožymisSosnovskio barštisMantegaco barštisSibirinis barštis (vietinis)
Aukštis1,5–3 m, kartais 4,5 m1,5–3 m, kartais 4,5 m0,7–1,5 m, kartais 2 m
ŽiedaiBalti, kartais rausvi, skėtis iki 70 cmBalti, kartais rausvi, skėtis iki 70 cmGelsvi ar žalsvi, skėtis 10–20 cm, retai 30 cm
LapkočiaiIki 1,5 mIki 1,5 m0,5–0,7 m, labai plaukuoti
Lapų skiaučių galaiTrumpi, trikampiaiIlgi, aiškiai smailiais galaisAugalas daug smulkesnis
Statusas LietuvojeInvazinis, naikinamasInvazinis, naikinamasVietinė rūšis

Su barščiu kartais painiojami miškinis skėtis ir vaistinis skėtis (Angelica). Juos atskirti padeda pamatinių lapų sandara, kuri visiškai skiriasi. Jei abejojate, nelieskite augalo plikomis rankomis ir nufotografuokite jį iš atstumo.

Ar privalote naikinti barštį savo sklype

Taip. Sosnovskio barštis įrašytas ne tik į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Gamtos tyrimų centras nurodo, kad Sosnovskio ir Mantegaco barščiai įtraukti ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Aplinkos ministerija rašo, kad jį reikia naikinti visais teisėtais būdais.

Aplinkos apsaugos departamentas paaiškina, kas už ką atsakingas:

- privačioje žemėje barštį naikinti privalo savininkas arba valdytojas; - valstybinėje žemėje sprendimus priima savivaldybės. Joms darbus padeda finansuoti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa.

Laikyti, auginti, dauginti, mainyti, vežti ar kitaip naudoti invazines rūšis pažeidžiant nustatytą tvarką draudžiama, už tai gresia didesnė bauda. Dar didesnė bauda gresia už jų pateikimą rinkai, tai yra prekybą.

Savivaldybė pati į privatų sklypą neateis. LRT rašė, kad Vilniaus savivaldybė pavasarį išsiuntė apie 1 000 laiškų savininkams, prašydama leisti sutvarkyti jų sklypus, bet atsakė tik apie 30 %. Jurbarko rajono savivaldybės 2026 m. naikinimo plane nurodyta, kad privačiame sklype darbai vykdomi tik gavus savininko sutikimą, o savininkai apie darbus įspėjami prieš 10 dienų. Todėl jei jūsų savivaldybė siūlo sutvarkyti sklypą, verta sutikti.

Baudos už nenaikinamą barštį

Baudas nustato Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 304² straipsnis. Aplinkos ministerijos 2024 m. aiškinamajame rašte, parengtame kartu su šio kodekso pakeitimų projektu, nurodyta, kad dabar baudos tokios. Pirmųjų dviejų eilučių dydžius nurodo ir Aplinkos apsaugos departamentas:

PažeidimasFiziniams asmenimsJuridinių asmenų vadovams
Invazinės rūšies nenaikinimas, neizoliavimas ar nekontroliavimas30–100 €60–200 €
Laikymas, auginimas, dauginimas, mainymas, vežimas ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką200–400 €300–600 €
Pateikimas rinkai (prekyba), tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką300–500 €800–1 500 €

Baudų dydžiai gali keistis, nes ministerija siūlė kodeksą keisti. Naujausius dydžius tikrinkite Teisės aktų registre e-tar.lt.

Vilniaus savivaldybės Želdynų tvarkymo skyriaus vedėja Inutė Neverovskienė LRT sakė, kad baudos siekia apie 100–200 € ir nėra tokios didelės, kad gyventojai bijotų jas sumokėti. Savivaldybė pirmiausia įpareigoja savininką sutvarkyti sklypą, o po pakartotinio patikrinimo skiria baudą.

Vis dėlto bauda yra mažiausia bėda. Daug brangiau kainuoja keleri metai kovos, kai vienas paliktas augalas per sezoną pribarsto tūkstančius sėklų.

Kaip išnaikinti Sosnovskio barštį saugiai

Kastuvas ir šakės
Pavienius barščius kaskite kastuvu, tik būtinai su apsauginiais drabužiais Nuotrauka: Kolforn, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Pirmiausia apsirenkite. Gamtos tyrimų centras rekomenduoja apsauginius akinius, respiratorių, pirštines ir drabužius, kurie visiškai uždengia odą. Nupjautų augalų nesmulkinkite: Jurbarko naikinimo plane pabrėžiama, kad smulkinant susidaro dirginantys aerozoliai.

Tada rinkitės būdą pagal ploto dydį. Lentelėje sudėjome skirtingų institucijų rekomendacijas:

BūdasKadaKiek kartųAr išnaikina
KasimasPavasarį ir vasarą, vos pasirodžius lapams. Jurbarke gegužę ir liepą–rugpjūtįKasmet 3–5 metusTaip, mažuose plotuose. Geriausias būdas kiemui
PjovimasNuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžiosBent 4 kartus per sezonąNe, tik neleidžia subręsti sėkloms
Žydinčių ir atželiančių augalų pjovimasNuo vasaros pradžios iki rudensBent kas 3 savaitesNe, tik stabdo plitimą
Arimas ir vienmečių augalų auginimasŪkio žemėje, pavasarįKasmetTaip, dirbamoje žemėje
Uždengimas geotekstile ar plėveleVisą sezonąIlgaiMažuose plotuose, bet brangu ir ne visada veikia
HerbicidaiKai augalai iki 30 cm aukščioKelis kartus per metusIš dalies, tik su registruotais produktais

Kasimas tinka kiemui ir sodui. Jurbarko rajono savivaldybės plane jis rekomenduojamas privačių kiemų gyventojams, o uždengimas plėvele vadinamas brangesniu ir sudėtingesniu. Kaskite pavasarį, vos tik augalas pasirodo, kol jis dar žemas. Patikrinkite vietą vasarą dar kartą.

Pjovimas vienas pats barščio nesunaikina. Aplinkos ministerija paaiškina, kad augalas vėl atželia iš dirvoje likusių šaknų, kol subrandina sėklas. Bet pjovimas labai svarbus: kol nėra sėklų, barštis neplinta.

Cheminė kontrolė palikta specialistams ir dideliems plotams. Gamtos tyrimų centras nurodo purkšti augalus, kol jie ne aukštesni kaip 30 cm, ir kartoti, nes jaunesni augalai sudygsta praėjus 2–4 savaitėms po to, kai pavasarį atželia seni. Nupurkštų lapų 2 mėnesius nepjaukite. Jei renkatės šį kelią, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę. Mūsų patarimai, kaip tvarkytis su kitomis daugiametėmis piktžolėmis be chemijos, yra puslapyje apie piktžolių naikinimą.

Kur dėti nupjautus augalus

Sosnovskio barščio vaisiai su sėklomis
Sosnovskio barščio vaisiai su sėklomis. Tokių augalų nekompostuokite Nuotrauka: SKas, CC BY-SA 4.0, šaltinis

Gamtos tyrimų centras nurodo aiškią taisyklę:

- augalus, nupjautus prieš žydėjimą ar pačioje jo pradžioje, galima kompostuoti; - nužydėjusius ar su vaisiais augalus reikia išdžiovinti ir sudeginti arba kitaip sunaikinti; - iškastas šaknis išdžiovinkite arba sukraukite į krūvą ir uždenkite juoda plėvele. Kompostuokite tik įsitikinę, kad jos žuvusios.

Su sėklomis būkite ypač atsargūs, nes vienas augalas jų subrandina tūkstančius. Po darbų Gamtos tyrimų centras pataria kelerius metus stebėti vietą ir šalinti visus daigus. Jei kompostuojate, laikykitės įprastų komposto taisyklių ir nedėkite į krūvą nieko, kas jau subrandino sėklas.

Kiek laiko trunka kova ir kaip nepasiduoti

Sosnovskio barščio nepavyks įveikti per vieną sezoną. Gamtos tyrimų centras nurodo, kad išnaikinti gali prireikti 5–7 metų, ir tuo metu nei pačiame plote, nei šalia jo negali subręsti nė vienas sėklas brandinantis augalas. Jurbarko rajono savivaldybė savo plotus planuoja tvarkyti 5 metus ir dar 5 metus po to stebėti.

Todėl pasidarykite sau paprastą planą:

- gegužę apeikite sklypą ir iškaskite visus jaunus augalus; - birželį–liepą nupjaukite kiekvieną skėtį, kol jis nesubrandino sėklų; - rugpjūtį dar kartą patikrinkite, ar neatsirado naujų žiedynų; - kitą pavasarį ieškokite daigų ten, kur augo seni augalai.

Ta pati logika tinka ir kitoms atkaklioms piktžolėms, pavyzdžiui, varpučiui ar garšvai: svarbiausia nuoseklumas, o ne vienas didelis darbas.

Kur pranešti apie Sosnovskio barštį

Pranešti verta dviem atvejais: kai radote barštį gamtoje ir kai kaimynas ar kitas savininkas jo nenaikina.

- Radote gamtoje. Gamtos tyrimų centras prašo duomenis įvesti į biologinės įvairovės platformą biip.lt. Žinomi barščių plotai žymimi interaktyviame invazinių rūšių žemėlapyje inva.biip.lt. - Matote pažeidimą. Gamtos tyrimų centro rekomendacijose nurodyta pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. - Barštis auga apleistame sklype šalia jūsų namų. Rašykite savo savivaldybei. Jurbarko plane rekomenduojama, kad gyventojus konsultuotų seniūnijų specialistai.

Fotografuodami nelieskite augalo ir laikykitės atstumo.

Kai šaltiniai skiriasi

Šaltiniai šiek tiek skirtingai nurodo barščio dydį ir istoriją. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad stiebas būna 1,5–3,5 m, kartais iki 5 m, o skėtis 20–70 cm. Gamtos tyrimų centras nurodo 1,5–3 m, kartais 4,5 m, o Aplinkos ministerija rašo apie 3–5 m augalus ir iki 0,5 m žiedyną.

Dėl atvežimo laiko šaltiniai sutaria: Aplinkos ministerija nurodo, kad barštis atvežtas apie 1950 m., o enciklopedija rašo, kad pašariniu augalu jis pradėtas auginti 20 a. 6 dešimtmetyje.

Pirmosios pagalbos patarimai skiriasi detalumu. Gamtos tyrimų centras pataria 2 paras saugoti odą nuo saulės ir pas gydytoją skubėti, kai sultys patenka į akis. NatureScot nurodo tą patį 48 valandų laiką, bet priduria, kad saugotis reikia ir debesuotą dieną, kreiptis į gydytoją, jei oda parausta ar iškyla pūslių, ir kelis mėnesius naudoti kremą nuo saulės. Mes rekomenduojame laikytis išsamesnio varianto.

Dėl baudų žiniasklaidoje cituojami skirtingi skaičiai. Vilniaus savivaldybės atstovė LRT minėjo apie 100–200 €, o ministerijos dokumente nurodyta 30–100 € fiziniams asmenims už nenaikinimą. Remkitės oficialiu teisės aktu.

Sosnovskio barštis trumpai

KasKą reikia žinoti
Lotyniškas pavadinimasHeracleum sosnowskyi, salierinių šeima
AukštisDažniausiai 1,5–3,5 m, kartais iki 5 m
ŽiedynaiBalti skėčiai, 20–70 cm skersmens
ŽydiLiepą–rugpjūtį, sėklos bręsta rugsėjį
Sėklų kiekis7 000–16 000 vienam augalui, kartais iki 120 000
Kodėl pavojingasVisose dalyse yra furanokumarinų: sultys ant odos saulėje sukelia nudegimus ir pūsles
Teisinė padėtisĮrašytas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą ir į ES susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą

Kaip tai padaryti

  1. Apsirenkite: apsauginiai akiniai, respiratorius, pirštinės ir drabužiai, kurie visiškai uždengia odą.
  2. Nedirbkite saulėtą dieną, kai augalai apsidengę rasa. Tada barštis pavojingiausias.
  3. Pavienius augalus kaskite pavasarį ir vasarą, vos pasirodžius lapams. Taip darykite 3–5 metus, kol nebeatsiras naujų.
  4. Jei kasti negalite, pjaukite bent 4 kartus nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios, kad nesubrestų sėklos.
  5. Nupjautų augalų nesmulkinkite. Nežydėjusius galima kompostuoti, o žydėjusius ar su sėklomis išdžiovinkite ir sudeginkite.
  6. Iškastas šaknis išdžiovinkite arba sukraukite į krūvą ir uždenkite juoda plėvele. Kompostuokite tik tada, kai tikrai žuvusios.
  7. Sultims patekus ant odos, uždenkite vietą nuo šviesos ir kuo greičiau nuplaukite muilu ir vandeniu. Bent 48 valandas saugokite ją nuo saulės, net debesuotą dieną. Jei oda parausta, iškyla pūslių ar blogai jaučiatės, kreipkitės į gydytoją, o patekus į akis, nedelsdami.

Dažniausi klausimai

Kaip išnaikinti Sosnovskio barštį?

Mažame plote kaskite augalus pavasarį ir vasarą, vos pasirodžius lapams, ir kartokite 3–5 metus. Kur kasti negalite, pjaukite bent 4 kartus nuo birželio vidurio iki rugsėjo pradžios, kad nesubrestų sėklos. Visada dirbkite su akiniais, respiratoriumi, pirštinėmis ir uždarais drabužiais.

Kokia bauda už Sosnovskio barštį?

Pagal ANK 304² straipsnį, kaip nurodo Aplinkos ministerija, už invazinės rūšies nenaikinimą fiziniams asmenims gresia 30–100 € bauda, o juridinių asmenų vadovams 60–200 €. Už auginimą ar vežimą pažeidžiant tvarką 200–400 € ir 300–600 €, o už prekybą ar tyčinį paleidimą į aplinką 300–500 € ir 800–1 500 €. Dydžiai gali keistis, tikrinkite e-tar.lt.

Kur pranešti apie Sosnovskio barštį?

Radę barštį gamtoje, įveskite duomenis į biip.lt platformą. Apie pažeidimą Gamtos tyrimų centro rekomendacijose nurodoma pranešti telefonu 112. Dėl apleisto sklypo kreipkitės į savivaldybę.

Ką daryti nudegus Sosnovskio barščiu?

Uždenkite vietą nuo šviesos ir kuo greičiau nuplaukite muilu ir vandeniu. Bent 48 valandas saugokite nuo saulės, net debesuotą dieną. Jei oda parausta, iškyla pūslių ar blogai jaučiatės, kreipkitės į gydytoją. Patekus į akis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kelis mėnesius tą vietą tepkite kremu nuo saulės.

Kaip atskirti Sosnovskio barštį nuo paprastojo barščio?

Vietinis Sibirinis barštis užauga 0,7–1,5 m, jo žiedai gelsvi ar žalsvi, o skėtis 10–20 cm. Sosnovskio barštis siekia 1,5–3,5 m ir daugiau, jo žiedai balti, o skėtis iki 70 cm.

Ar Sosnovskio barštį galima mesti į kompostą?

Tik tuos augalus, kurie nupjauti prieš žydėjimą ar pačioje jo pradžioje. Nužydėjusius ar su sėklomis išdžiovinkite ir sudeginkite. Iškastas šaknis kompostuokite tik įsitikinę, kad jos žuvusios.

Kada Sosnovskio barštis pavojingiausias?

Visą sezoną, bet ypač saulėtą dieną, kai augalai apsidengę rasa. Daugiausia apie jį ieškoma birželį ir liepą, kai augalai žydi ir labiausiai krenta į akis.

Neradote atsakymo?

Parašykite klausimą. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.

Šaltiniai

Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.

  1. Sosnovskio barštis, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  2. Sosnovskio ir Mantegaco barščiai: atpažinimas ir naikinimo rekomendacijos, Gamtos tyrimų centras, 2023
  3. Informacija apie rūšį: Sosnovskio barštis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
  4. Jurbarko rajono savivaldybės Sosnovskio barščio naikinimo veiksmų planas, Jurbarko rajono savivaldybė, 2026
  5. Šalia namų pavojingi Sosnovskio barščiai, bet sklypo savininkas jų nenaikina, LRT, 2026
  6. Salieriniai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
  7. Aiškinamasis raštas dėl ANK pakeitimo įstatymo projekto (invazinių rūšių baudos, 304² str.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2024
  8. Scots warned of the dangers of giant hogweed (pirmoji pagalba, NHS Greater Glasgow and Clyde patarimai), NatureScot, 2022
  9. Už šį augalą sode gresia 100 eurų bauda (Aplinkos apsaugos departamento informacija), TV3.lt, 2024