Garšva

Kas yra garšva ir kaip ją atpažinti

Garšva yra daugiametis salierinių šeimos augalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad pasaulyje yra 7 garšvų rūšys, o Lietuvoje savaime auga tik viena, paprastoji garšva (Aegopodium podagraria).

Ji turi ilgą, šliaužiantį šakniastiebį ir tuščiavidurį, statų stiebą. Lapai du ar tris kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedai balti, retai rausvi, susitelkę į skėčius. Garšva žydi gegužę–rugsėjį, bet pavėsyje dažnai nežydi visai.

Gamtoje garšva auga lapuočių miškuose, krūmynuose, kirtimuose, parkuose ir pakraščiuose prie tvorų. Visur ji sudaro tankias sąžalas. Todėl ir sode ji dažniausiai atšliaužia iš po tvoros ar iš kaimyno pavėsio.

Britų Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) aprašo, kaip ją atpažinti pavasarį: anksti pasirodo tuščiaviduriai lapkočiai su šviežiai žaliais lapeliais, o vėliau augalai suformuoja tankų 30–60 cm aukščio kilimą. Iškasę pamatysite šviesius, kreminės spalvos negilius šakniastiebius, kurie dirvoje sudaro tankų kilimą.

Parduodama ir margalapė garšvos forma 'Variegatum'. RHS nurodo, kad ji tik šiek tiek mažiau veržli už žaliąją, todėl sodinkite ją tik ten, kur jos plitimą lengva sustabdyti.

Kodėl garšva tokia atkakli

Garšvos paslaptis yra po žeme. Jos šakniastiebiai negilūs, bet labai gyvybingi. RHS rašo, kad net mažas šakniastiebio gabalėlis, likęs dirvoje, gali išaugti į naują augalą.

Todėl įprasti ravėjimo būdai dažnai tik padaugina garšvos. Kapliuodami, kasdami kastuvu ar frezuodami jūs sukapojate šakniastiebius į daugybę gabalėlių, o kiekvienas jų gali tapti nauju augalu. Garšva į sodą gali atkeliauti ir su naujais augalais ar žeme, kurioje yra šakniastiebių gabalėlių. Todėl apžiūrėkite iš kaimynų gautų daigų šaknis.

Sėklos daug mažiau svarbios. RHS nurodo, kad garšva sėklomis plinta retai, nes sėklos trumpai išlieka gyvybingos ir nukrenta netoli motininio augalo. Vis tiek nuskinkite nužydėjusius skėčius, kad nesubrandintų sėklų.

Panaši bėda yra ir su varpučiu: abu augalai plinta šakniastiebiais, todėl ir kovos su jais būdai labai panašūs.

Kaip išnaikinti garšvą be chemijos: būdų palyginimas

Geroji žinia: chemijos nereikia. RHS rašo, kad herbicidai nėra būtini, nes necheminiai būdai veikia, tik reikia laiko. Lentelėje sudėjome kelių šaltinių patarimus:

Iškėlimas šakėmis yra pagrindinis būdas lysvėse. Kelkite atsargiai, kad šakniastiebiai nenutrūktų, ir išrinkite visus baltus gabalėlius rankomis. Nova Scotia (Kanada) invazinių rūšių taryba pataria kasti net iki 60 cm gylio iš drėgnos dirvos, o žemę persijoti, kad nepraleistumėte gabalėlių. Geriausias laikas jos duomenimis yra birželis–liepa, bet kasti galima balandį–spalį.

Nuolatinis lapų šalinimas pats vienas veikia lėtai, bet RHS rašo, kad kartojamas jis ilgainiui garšvą išnaikina. Kiekvieną kartą, kai nuskinate lapus, šakniastiebiai eikvoja atsargas.

Kaip uždengti garšvos plotą

Jei garšva užėmė visą gėlyno kampą ar ploto dalį, rinkitės uždengimą. Tai mažiausiai darbo reikalaujantis būdas, bet ir lėčiausias.

RHS siūlo pakloti kompostuojamą medžiagą, pavyzdžiui, kartoną, o ant jo užberti apie 20 cm žievės ar medžio drožlių arba pakloti storą biologiškai skaidų mulčio kilimėlį. Plotą laikykite uždengtą kelerius metus ir mulčio papildykite.

Nova Scotia invazinių rūšių taryba pataria naudoti nepermatomą dangą, pavyzdžiui, juodą plėvelę ar kartoną, ir:

- pirmiausia nupjauti garšvą, kai lapai visiškai išsiskleidę, maždaug balandį–gegužę; - dangą pakloti bent 1 m už garšvos ploto krašto; - dangą prispausti smėlio maišais, plytomis ar kuoliukais; - palikti ją bent 2 metus, o kartais ir ilgiau.

Šiaurės Karolinos universiteto specialistai taip pat vadina šį būdą vienu veiksmingiausių: nupjauti garšvą iki žemės, kai lapai išsiskleidę, ir uždengti juoda plėvele.

Daugiau apie mulčio rūšis ir sluoksnių storį rasite puslapyje apie mulčiavimą.

Garšva vejoje ir prie tvoros

Vejoje garšva ilgai neišsilaiko, jei veją reguliariai pjaunate. RHS rašo, kad paklojus velėną ant garšvos ploto ir reguliariai ją pjaunant, plotas paprastai išsivalo per kelerius metus, o vieta lieka naudojama. Daugiau apie tai, kaip palaikyti veją tankią, rasite puslapyje apie vejos priežiūrą.

Jei garšva nuolat lenda iš kaimyno sklypo, vien ravėjimu jos nesustabdysite. RHS pataria pasienyje įkasti vertikalų kietą barjerą bent 45 cm gylio. Tai vienkartinis darbas, kuris apsaugo ilgam.

Pavėsinguose kampuose, kur nieko kito auginti nesiseka, galima garšvą užstelbti: tankiai pasodinkite žemų visžalių krūmų. Jie užima vietą ir šviesą, kurios garšvai reikia.

Ar galima naudoti herbicidus

Galima, bet tai ne greitas sprendimas. RHS rašo, kad sisteminiai herbicidai garšvos neišnaikina iš karto: įsitvirtinusiems augalams su plačiais šakniastiebiais reikėtų daug purškimų. Pati RHS herbicidų naudojimo nepalaiko.

Nova Scotia invazinių rūšių taryba nurodo, kad purkšti verta gegužę–spalį, geriausia kai lapai išsiskleidę, bet dar prieš žydėjimą. Senus augalus pirmiau nupjaukite iki 2,5 cm, o purškite naujai išaugusius lapus. Dažnai reikia kelių kartų.

Jei vis dėlto renkatės chemiją, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę. Atminkite, kad gėlyne purškiamas herbicidas pažeis ir šalia augančius kultūrinius augalus. Be to, nupurkštos garšvos lapų nebevalgykite.

Actas ir kitos namų priemonės, RHS duomenimis, neveikia ir nerekomenduojamos.

Kur dėti iškastą garšvą

Šakniastiebių, šaknų ir sėklų nemeskite į namų kompostą. RHS paaiškina, kad namų komposto krūva gali neįkaisti tiek, kad jie žūtų. Tada su kompostu garšvą išnešiosite po visą sodą.

Nova Scotia invazinių rūšių taryba siūlo augalus sudėti į du juodus šiukšlių maišus ir kelias savaites palaikyti saulėje, kad sukepintų. RHS siūlo atiduoti juos į žaliųjų atliekų surinkimą.

Lapus be šakniastiebių ir sėklų kompostuoti galima. Kaip tinkamai įrengti krūvą ir ko į ją nedėti, rasite puslapyje apie kompostą.

Ar garšva valgoma

Taip. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad jauni garšvos lapai valgomi. Garšva naudojama ir pašarui, ji yra medingas augalas. Joje yra eterinių aliejų, flavonoidų, vitamino C ir kitų medžiagų.

Šiaurės Karolinos universiteto specialistai rašo, kad lapus galima valgyti žalius ar virtus, dėti į sriubas ir salotas arba ruošti kaip daržovę. Geriausio skonio jie būna prieš žydėjimą. Taigi pavasarinis ravėjimas gali tapti ir vakariene.

Ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė iš Ukmergės rajono LRT laidoje „Beatos virtuvė“ dalijosi laukinių žolelių pesto receptu. Jam reikia didelės saujos nuplikytų dilgėlių, 2–3 saujų garšvos, saujos meškinių česnakų, saujos anakardžių ir migdolų mišinio, 80–100 g kietojo sūrio, kaupino šaukšto šermukšnių ar citrinų sulčių, kelių šaukštų alyvuogių aliejaus ir kelių žiupsnelių druskos. Pesto tinka ant duonos, su grikiais, perlinėmis kruopomis ar makaronais.

Saugiai rinkite: kaip nesupainioti su nuodingais augalais

Garšva priklauso salierinių šeimai, o joje yra ir labai nuodingų augalų. Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad nuodingiausios šios šeimos gentys yra nuokanos, maudos ir šunpetrės, o daug šeimos augalų turi nuodingų glikozidų ir alkaloidų. Tos pačios šeimos yra ir Sosnovskio barštis, kurio sultys nudegina odą.

Todėl laikykitės paprastų taisyklių:

- rinkite garšvą tik ten, kur ją tikrai atpažįstate, geriausia savo sode, kur matote ją augant visą sezoną; - tikrinkite visus požymius: šliaužiantį šakniastiebį, du ar tris kartus plunksniškai suskaldytus lapus ir baltus žiedų skėčius; - jei bent kiek abejojate, nevalgykite; - nerinkite lapų ten, kur purškėte herbicidais.

Garšva yra puikus pavyzdys, kad piktžolė nėra blogas augalas. Tai tiesiog augalas ne savo vietoje. Daugiau apie kitas daržo piktžoles rasite puslapyje apie piktžolių naikinimą.

Garšvos naikinimo planas per metus

Garšvos neįveiksite vienu savaitgaliu, todėl darbus išdėliokite per sezoną. Sudėjome RHS ir Nova Scotia invazinių rūšių tarybos nurodytus terminus į vieną planą:

- Ankstyvas pavasaris. Pasirodo nauji lapai. RHS pataria tuo metu apžiūrėti lysves ir šakėmis išrinkti jaunus daigelius. - Balandis–gegužė. Kai lapai visiškai išsiskleidę, nupjaukite garšvą maždaug 2,5 cm virš žemės. Didelius plotus iškart uždenkite. - Birželis–liepa. Geriausias laikas kasti. Kelkite augalus su šakniastiebiais ir persijokite žemę. - Vasara. Nuskinkite nužydėjusius skėčius, kad nesubrandintų sėklų. - Iki spalio vidurio. Kelis kartus per sezoną pjaukite ar skinkite atželiančius lapus. - Ramybės metu. Perkaskite gėlyną: iškelkite daugiamečius augalus, išvalykite jų šaknų gumulus ir vėl pasodinkite.

Nova Scotia invazinių rūšių taryba primena, kad nuolatinį pjovimą reikia kartoti bent 3–5 metus. Kantrybė čia svarbiau už jėgą.

Kai šaltiniai skiriasi

Šaltiniai skirtingai nurodo garšvos aukštį. Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo apie 0,5–1,5 m stiebus, o RHS apie 30–60 cm aukščio kilimą. Tikriausiai abu teisūs: lapų kilimas žemesnis, o žydintys stiebai iškyla aukščiau.

Skiriasi ir patarimai, kiek giliai kasti bei kiek laikyti dangą. RHS rašo apie negilius šakniastiebius ir kelerius metus mulčio, o Nova Scotia invazinių rūšių taryba pataria kasti iki 60 cm ir dangą laikyti bent 2 metus. Mūsų patarimas: lysvėje pradėkite nuo šakių ir kelkite tiek giliai, kiek siekia šakniastiebiai, o uždengtą plotą atidenkite ne anksčiau kaip po 2 metų ir pirmiausia patikrinkite, ar neliko gyvų šakniastiebių.