Daržo darbai Auginimas ir priežiūra Geležies trūkumas augalams
Geležies dirvoje dažniausiai užtenka. Augalas jos tiesiog nepasiekia, kai dirva per šarminė. Todėl prieš pirkdami chelatą pasimatuokite pH.
Trumpai
Geležies trūkumą rodo jauni viršūniniai lapai, pageltę tarp žalių gyslų. Dažniausiai geležies dirvoje pakanka, bet šarminėje, kalkingoje dirvoje augalai jos nepasisavina. Todėl pirmiausia pasimatuokite dirvos pH. Geležies chelatas padeda greitai, bet tik laikinai, o ilgam padeda dirvos parūgštinimas.
Kam augalui reikia geležies
Geležis yra metalinis mikroelementas, kaip ir varis, manganas ar cinkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) rašo, kad mikroelementų gamtoje būna labai nedaug, dažniausiai tūkstantosios procento dalys ir mažiau.
Augalai geležį ima iš dirvos. Pasak VLE, kai jos trūksta, slopinama chlorofilo sintezė: augalai blogai auga, atsiranda chlorozė. Chlorofilas yra žalias pigmentas, todėl be jo lapai šviesėja ir gelsta.
Per daug geležies taip pat kenkia. VLE pavyzdys yra ryžiai: geležies perteklius gali sukelti jų žiedų sterilumą.
Kas yra chlorozė
VLE chlorozę apibūdina kaip augalų ligą, kai lapai ir stiebai netenka spalvos ir tampa šviesiai žali arba gelsvi. Ji būna dviejų rūšių.
Neinfekcinę chlorozę sukelia maisto medžiagų trūkumas ar perteklius dirvoje. VLE išvardija azotą, kalį, sierą, kalcį, geležį, manganą ir cinką. Ją gali sukelti ir kenkėjai: amarai ir tripsai.
Infekcinę chlorozę sukelia virusai, bakterijos ar kai kurie grybai. Tada chlorofilo susidarymas sutrinka mažose ląstelių grupėse ir atsiranda įvairių formų chlorotinių dėmių, pavyzdžiui, agurkų mozaika. Kai chlorofilo susidarymas sutrinka visame lapo audinyje, šviesėja visa lapo plokštelė. VLE tokiu pavyzdžiu nurodo obelų lapų chlorozę dėl geležies trūkumo.
Taigi geltoni lapai dar nereiškia geležies trūkumo. Lentelėje viršuje palyginome dažniausias priežastis.
Kaip atpažinti geležies chlorozę
Missouri botanikos sodo specialistai rašo, kad dažniausiai gelsta nauji ūgliai, o jų augimas gali sulėtėti. Lapai gelsta tarp gyslų, o pačios gyslos lieka žalios.
Oregono valstybinio universiteto rožių apraše pirmasis požymis yra jaunų lapų pageltimas tarp gyslų, kai pagrindinės gyslos lieka žalios. Vėliau lapai būna smulkūs, blyškiai gelsvi ar net balsvi.
Sunkiais atvejais lapai nudžiūsta ir anksti nukrenta, šakelės skursta ir džiūsta, augalas gali nežydėti ar nederėti.
VLE rašo, kad trūkstant maisto medžiagų jaunos augalo dalys dar auga, naudodamos ir maisto medžiagas iš senesnių organų. Jei pirmiausia gelsta seni, apatiniai lapai, perskaitykite apie magnio trūkumą.
Kai šaltiniai nesutaria: nuo gyslų ar nuo kraštų
Šaltiniai šiek tiek skirtingai aprašo, kaip chlorozė plinta lape.
Missouri botanikos sodas ir Oregono universiteto rožių aprašas rašo apie pageltimą tarp gyslų, kai gyslos lieka žalios.
Vašingtono valstijos universiteto ir Oregono universiteto rododendrų bei azalijų aprašuose rašoma, kad pageltimas prasideda nuo lapo kraštų ir plinta į vidurį, o sunkiais atvejais žalios lieka tik vietos prie stambesnių gyslų.
Abu aprašai sutaria dėl svarbiausio: pirmiausia gelsta jauni lapai, o gyslos ilgiausiai išlieka žalios. Kraštų pageltimas minimas rododendrų ir azalijų aprašuose, o pageltimas tarp gyslų rožių ir kitų augalų aprašuose.
Kodėl dažniausiai kalta ne geležis, o pH
Missouri botanikos sodo specialistai pabrėžia: geležies dirvoje nebūtinai trūksta. Šarminėje dirvoje ji tampa mažai tirpi, todėl šaknys jos negali paimti.
Oregono valstybinis universitetas rašo, kad didelis dirvos šarmingumas gali padaryti augalams nepasiekiamą geležį arba manganą. Todėl angliškai ši bėda vadinama „kalkių sukelta chloroze“.
Šarmingumą didina ne tik kalkės. Šaltiniai įspėja, kad šviežias betonas į aplinkinę dirvą išplauna kalkių ir pakelia pH. Jei pagelto augalai prie naujų pamatų, takelio ar tvoros pamato, patikrinkite atstumą iki betono.
Todėl nekalkinkite aklai. Kiek kalkių berti ir kada, pagal dirvos tyrimą, rašome puslapyje apie dirvos kalkinimą. Po rūgščiamėgiais augalais kalkių neberkite visai.
Kuriems augalams dažniausiai trūksta geležies
Missouri botanikos sodas dažniausiai mini rododendrus, azalijas ir beržus. Taip pat chlorozė būdinga šilauogėms, hortenzijoms, obelims, gervuogėms, vyšnioms, vynuogėms, tujoms, buksmedžiams ir alyvoms.
Oregono universitetas kalkių sukeltą chlorozę aprašo ir rožėms.
Pasirinkdami vietą rūgščiamėgiams augalams, atsižvelkite į dirvos pH. Oregono universitetas mini kelias visžalių azalijų rūšis, kurios pakelia neutralią ar net šarminę dirvą, bet tai išimtys.
Koks pH tinkamas
Šaltinių nurodomi tiksliniai pH skaičiai skiriasi pagal augalą, todėl juos surašėme kartu:
Dauguma augalų: pH 6,0–6,5 (Missouri botanikos sodas).
Rožės: pH 6,0–6,5 (Oregono valstybinis universitetas).
Rododendrai ir azalijos: pH 4,5–6,0 (Vašingtono ir Oregono universitetai).
Rododendrai, azalijos ir šilauogės: iki pH 4,5 (Missouri botanikos sodas).
Taigi rūgščiamėgiams saugiausia laikytis pH 4,5–6,0 ribų, o daržovėms ir daugumai sodo augalų užtenka silpnai rūgščios dirvos. Pasimatuokite pH prieš ką nors berdami.
Kaip parūgštinti dirvą
Missouri botanikos sodas siūlo dirvą rūgštinti siera, aluminio sulfatu arba geležies sulfatu. Berkite juos ant paviršiaus arba įterpkite negiliai: giliai purendami pažeisite šaknis. Rododendrų ir azalijų šaknys ypač arti paviršiaus, todėl prie jų dirvą purenkite labai atsargiai.
Padeda ir organinis mulčias: 5–10 cm sluoksnis. Spygliuočių spyglių mulčias yra labai rūgštus, todėl tinka rūgščiamėgiams.
Oregono universitetas siūlo, kai pH aukštas, azotu tręšti amonio sulfatu. Bet įspėja, kad dažnai naudojamas jis gali parūgštinti dirvą per daug.
Dirvos parūgštinimas veikia lėtai, bet jo poveikis išlieka kelis sezonus.
Geležies chelatas: kada padeda ir kada pirkti neverta
Geležies chelatą galima berti į dirvą arba purkšti ant lapų. Oregono ir Vašingtono universitetai rašo, kad jis padeda pageltusiems augalams greitai.
Bet Missouri botanikos sodas įspėja, kad purškimas ant lapų pagelbsti tik tą sezoną ir nepakeičia dirvos. Purkšti reikia kas 2–4 savaites. Tad jei dirva lieka šarminė, kitą pavasarį lapai vėl gels.
Chelato pirkti neverta, kai:
- nepasimatavote pH ir nežinote, ar dirva šarminė; - gelsta seni, apatiniai lapai, o ne jauni; - dirva užmirkusi ar šaknys pažeistos; - ant lapų matyti amarų, tripsų ar margų virusinių dėmių; - lapai pagelto po šalčio ar sausros ir jau atsigauna.
VLE pataria mikroelementais tręšti vieno elemento trąšomis, nes daugiaelementės gali sudaryti kai kurių mikroelementų perteklių, o šis trukdo augalui pasisavinti kitus elementus. Kaip skaityti trąšų pakuotę, rasite puslapyje kaip išsirinkti trąšas. Bet kokį produktą naudokite pagal etiketę.
Infekcinė chlorozė: kai trąša nepadės
Jei lapuose matote margas, mozaikines dėmes, priežastis gali būti virusas. VLE pavyzdžiai yra agurkų mozaika ir pupelių bakterinė dėmėtligė.
Tokios chlorozės nei geležis, nei kita trąša neišgydys. VLE rašo, kad jos žalą mažina profilaktinės apsaugos priemonės. Jei reikia cheminės apsaugos, naudokite tik Lietuvoje registruotus produktus pagal etiketę.
Kodėl gelsta lapai: geležies chlorozė ar kita priežastis
| Priežastis | Kaip atrodo | Ką daryti |
|---|---|---|
| Geležies chlorozė dėl šarminės dirvos | Pirmiausia gelsta jauni lapai tarp gyslų, gyslos lieka žalios. Sunkiais atvejais lapai maži, blyškiai gelsvi ar balsvi | Pasimatuokite pH ir parūgštinkite dirvą. Chelatas padeda tik laikinai |
| Mangano trūkumas dėl šarminės dirvos | Šaltiniai jį mini kartu su geležimi: šarminė dirva gali padaryti nepasiekiamus abu elementus | Tas pats kaip geležies chlorozei: pirmiausia pH |
| Šalia šviežias betonas | Gelsta augalai prie naujų pamatų ar takų, nes betonas į dirvą išskiria kalkių | Patikrinkite atstumą iki naujo betono ir dirvos pH |
| Per daug vandens, prastas drenažas | Lapai gelsta, nors pH tinkamas | Užtikrinkite drenažą. Chelatas nepadės |
| Pažeistos šaknys | Gelsta lapai, augimas sulėtėja | Nepurenkite giliai prie šaknų. Chelatas nepadės |
| Amarai, tripsai | Lapai šviesėja, ant jų matyti kenkėjai | Kovokite su kenkėjais. Chelatas nepadės |
| Virusai, bakterijos, kai kurie grybai | Įvairių formų chlorotinės dėmės, mozaika | Profilaktinės apsaugos priemonės. Chelatas nepadės |
| Boro perteklius | Chlorozė ir deformuoti lapai | Neberkite daugiaelemenčių trąšų be reikalo |
| Laikini orų ar drėgmės svyravimai | Lapai pagelsta, paskui atsigauna | Palaukite, stebėkite naujus lapus |
Kaip tai padaryti
- Pažiūrėkite, kurie lapai gelsta. Geležies chlorozė pirmiausia matoma ant jaunų, viršūninių lapų: jie gelsta tarp gyslų, o gyslos lieka žalios. Jei gelsta seni, apatiniai lapai, perskaitykite apie magnio trūkumą.
- Apžiūrėkite lapus. Jei matote amarų ar tripsų, ar lapuose margas dėmes, chlorozės priežastis gali būti ne mityba.
- Pasimatuokite dirvos pH. Daugumai augalų tinka pH 6,0–6,5, o rododendrams, azalijoms ir šilauogėms reikia rūgštesnės dirvos, iki pH 4,5.
- Patikrinkite, ar šalia neseniai nelietas betonas ir ar dirva nekalkinta. Abu dalykai didina pH.
- Jei pH per aukštas, parūgštinkite dirvą siera, aluminio sulfatu ar geležies sulfatu, berdami ant paviršiaus arba įterpdami negiliai, kad nepažeistumėte šaknų.
- Mulčiuokite 5–10 cm organinių medžiagų sluoksniu. Spygliuočių spyglių mulčias yra labai rūgštus.
- Jei augalui reikia greitos pagalbos, purkškite lapus geležies chelatu ar geležies sulfatu kas 2–4 savaites. Tai padės tik tą sezoną, todėl dirvą tvarkykite vis tiek.
Dažniausi klausimai
Kodėl gelsta jauni lapai?
Dažniausia priežastis yra geležies chlorozė: jauni lapai gelsta tarp gyslų, o gyslos lieka žalios. Ją dažniausiai sukelia per šarminė dirva, kurioje augalai nepasisavina geležies. Pasimatuokite dirvos pH.
Kas yra chlorozė?
Tai augalų liga, kai lapai ir stiebai netenka spalvos ir tampa šviesiai žali ar gelsvi. Neinfekcinę chlorozę sukelia maisto medžiagų trūkumas ar perteklius ir kenkėjai, infekcinę virusai, bakterijos ar kai kurie grybai.
Ar padeda geležies chelatas?
Padeda greitai, bet laikinai. Purškimas per lapus pagelbsti tik tą sezoną ir nepakeičia dirvos, todėl jį tenka kartoti kas 2–4 savaites. Ilgam padeda tik dirvos pH sumažinimas.
Ar galima kalkinti dirvą po šilauogėmis ir rododendrais?
Ne. Kalkės didina dirvos pH, o šiems augalams reikia rūgščios dirvos, apie pH 4,5–6,0. Kalkingoje dirvoje jie negali pasisavinti geležies ir mangano ir gelsta.
Kaip parūgštinti dirvą?
Missouri botanikos sodas siūlo sierą, aluminio sulfatą ar geležies sulfatą, beriamus ant paviršiaus ar įterpiamus negiliai. Padeda 5–10 cm organinis mulčias, ypač spygliuočių spyglių.
Ar betonas gali sukelti chlorozę?
Taip. Šviežias betonas į aplinkinę dirvą išplauna kalkių ir pakelia pH. Jei pagelto augalai prie naujų pamatų ar takų, tai gali būti priežastis.
Ar gali būti per daug geležies?
Gali. VLE rašo, kad geležies perteklius augalams kenkia, pavyzdžiui, ryžiams sukelia žiedų sterilumą. Todėl geležies neberkite profilaktiškai.
Neradote atsakymo?
Parašykite klausimą. Atsakymą paieškosime patikimuose šaltiniuose ir, jei jis pravers ir kitiems, įrašysime į šį puslapį.
Ar šis puslapis padėjo?
DovanaKą daryti darže šį savaitgalį?
Kas penktadienį 3 darbai pagal tos savaitės orus. Dovanų: sodininko kalendorius 2027.
- Pagal Lietuvos orus
- Trys darbai, ne trisdešimt
- Perskaitysite per 2 minutes
Beveik viskas: patvirtinkite prenumeratą laiške, kurį ką tik išsiuntėme. Jūsų dovana yra sodininko kalendorius 2027: PDF arba versija spausdinimui.
Šaltiniai
Šį puslapį parašėme remdamiesi šiais šaltiniais. Jei radote netikslumą, parašykite: kontaktai.
- Chlorozė, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Geležis, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Mikroelementų trąšos, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Mikroelementai, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Augalų mityba, Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
- Iron chlorosis, Missouri Botanical Garden (JAV)
- Rhododendron: Lime-induced chlorosis, Washington State University Extension, HortSense (JAV)
- Rose (Rosa spp.) and hybrids: Lime-induced Chlorosis, Oregon State University Extension, PNW Plant Disease Management Handbook (JAV)
- Azalea (Rhododendron spp.): Lime-induced Chlorosis, Oregon State University Extension, PNW Plant Disease Management Handbook (JAV)